SADŪNUOSE ĮAMŽINTAS JUOZO BUZELIO ATMINIMAS

Autorius: Data: 2018-12-06 , 15:31 Spausdinti

SADŪNUOSE ĮAMŽINTAS JUOZO BUZELIO ATMINIMAS

 

Bendra renginio dalyvių nuotrauka

Petras IVANOVAS, Zarasai

Garsus Sadūnų kaimas Zarasų rajone savo istorija. Prieš šimtą trisdešimt metų šiame kaime gimė Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas Juozas Buzelis. Šiandien Sadūnai žinomi ir todėl, jog čia yra labai darbšti, visada kupina gražių iniciatyvų ir darbų kaimo bendruomenė. Šiandien joje per 200 sodiečių.

Visai neseniai sadūniečiai ir visi zarasiečiai buvo turiningo įvykio liudytojais. Bendruomenės pirmininkės Reginos Macijauskienės, bendruomenės aktyvistų iniciatyva Sadūnų kaime pastatytas ir atidengtas paminklinis akmuo kraštiečiui, pedagogui, pirmojo stiegiamojo Seimo nariui Juozui Buzeliui atminti. Tai ir labai graži bendruomenės dovana Lietuvos atkūrimo šimtmečiui.

Paminklo atidarymo metu Sadūnų bendruomenės pirmininkė Regina Macijauskienė jo dalyviams papasakojo, kad bendruomenės nariai idėją puoselėjo jau seniai. Rajono Savivaldybė šią iniciatyvą parėmė ir drauge bendruomenės nariai ją įgyvendinimo.

Renginio metu buvo prisimintas garbingas žemiečio Juozo Buzelio gyvenimo kelias.

1908 m. Juozas Buzelis baigė Mintaujos gimnaziją, iš ten į gimtąjį Dusetų valsčių atveždavo nelegalios lietuviškos literatūros. Vasaros atostogų metu Juozas bendravo su vietos jaunimu, mokė jaunuolius lietuviškai skaityti ir rašyti. 1915 m. baigė Dorpato universiteto Medicinos fakultetą. Pirmajam pasaulinio karo metais jis Rusijoje, Tulos gubernijos ligoninės gydytojas. 1916–1918 metais dirbo Latvijoje, Agluonoje. Ten žemietis organizavo 75 vietų ligoninę ir joje dirbo vyresniuoju gydytoju, vėliau ligoninės vedėjas. Tuo metu šioje ligoninėje dirbo apie 30 lietuvių tarnautojų. 1917 m. gegužės mėn. nuo Aguonos ligoninės lietuvių deleguotas atstovas į Visos Rusijos lietuvių seimą, vykusį Peterburge, kuriame pirmą kartą buvo iškelta Nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja.

1919–1920 m. Ežerėnų apskrities gydytojas. Daktaras ir dar įsteigė ir Zarasų progimnaziją ir nuo 1919 m. spalio 20 d. tapo jos direktoriumi. Aktyviai gydytojas, pedagogas reiškėsi visuomenės gyvenime. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas Utenos rinkimų apygardoje.
1922–1927 m. vėl Ežerėnų apskrities gydytojas, išrinktas Valstiečių liaudininkų sąjungos apskrities komiteto pirmininku, vėliau – kooperatyvo „Patrimpas“ valdybos pirmininkas ir apskrities tarybos narys. Visą savo gyvenimą, savo veikla Juozas Buzelis buvo nepakantus neteisybei. Po visų politinių skersvėjų 1926 metais jis dirba Zarasuose, kalėjimo kalinių gydytoju. 1927 m. sukūrė šeimą, susilaukė trijų vaikų. Nuo 1930 m. Salako sveikatos centro vedėjas, nuo 1931 m. Valstybinės akių ligų ambulatorijos vedėjas, nuo 1939 m. – Degučių apylinkės sveikatos punkto vedėjas. Tik atsitiktinumo dėka jis, jo šeima išvengė tremties. Išgelbėjo sena draugystė su Justu Paleckiu. Mirė 1967 metais, palaidotas savo gimtinėje.

Paminklinio akmens atidengimo metu dėkoja bendruomenei garsioji plaukikė, Juozo Buzelio anūkė Aiškutė Buzelytė-Tranienė

Atidarymo metu kalbėjo rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, jis džiaugėsi, kad bendruomenė atliko labai gražų darbą, įamžino garbaus savo krašto sūnaus atminimą. Maža bendruomenė, bet dideli jos darbai. Padėkos žodį bendruomenei, jos žmonėms tarė ir Dusetų seniūnijos seniūnas Saulius Kėblys. Meras Nikolajus Gusevas, administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, bendruomenės pirmininkė Regina Macijauskienė atidengia paminklą. Perkerpama juosta, jos dalys išdalijamos šio krašto žmonėms, artimiesiems. Prie paminklo žodį tarė ir Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Jis kalbėjo apie meilę tėvynei. Tėvynė kaip motina yra viena. Klebonas džiaugėsi, kad šio krašto žmonės turi puikų pavyzdį kaip reikia mylėti tėvynę. Juozas Buzelis iškilus tautos sūnus, jo gyvenimas – gražus tėvynės meilės ir pasiaukojimo pavyzdys. Klebonas dėkojo visiems, kad nepamirštami kraštui brangūs žmonės, visiems linkėjo Dievo palaimos. Klebonas pašventino paminklinį akmenį.

Atidengiamas paminklinis akmuo, skirtas Juozo Buzelio atminimui

Regina Macijauskienė rūpinosi ne tik paminklinio akmens pastatymu Sadūnuose. Ji surado Juozo Buzelio artimuosius. Tiesa, dukra Milda ir sūnus Visvaldas jau iškeliavę į Anapilį. Tačiau šios įspūdingos šventės sulaukė gražus Juozo Buzelio artimųjų būrys. Į šias iškilmes atvyko iškilaus veikėjo dukra Aija Antanėlienė, anūkės Sigita, Audra. Juozo Buzelio anūkė Aiškutė Buzelytė Tranienė garsioji plaukikė Lietuvoje, ji šlovina Lietuvą pasaulyje. Prie paminklinio akmens ji kalbėjo kad su Sadūnais visus juos sieja dvasinis ryšys ir jų senelio atmintis. Dėkojo bendruomenei už Juozo Buzelio atminimo įamžinimą.

Po iškilmingo paminklinio akmens savo kraštiečiui atidarymo, gausus būrys bendruomenės narių susirinko į bendruomenės namus. Į juos sutilpo vis visi norintys. Čia vyko bendruomenės dešimtiems metų jubiliejaus minėjimas.

Šio renginio metu teko bendrauti su Juozo Buzelio dukra Aija Antanėlienė. Ji džiaugėsi savo tėvo atminimo įamžinimu Sadūnuose. Sadūnai jai ir artimiesiems brangus ir artimas kraštas. Antrojo pasaulinio karo metais visa šeima gyvena čia, čia visi bendravo su vietos gyventojais, čia susirado daug bičiulių ir draugų. Savo gimtinės visada ilgėdavosi ir jos tėvas Juozas Buzelis. Čia jis atgulė amžinojo poilsio, čia palaidota daug jiems brangių ir artimų žmonių.

Juozo Buzelio dukra prie paminklinio akmens

Dukra daug pasakojo apie jai brangius žmones. Tėvelis vedė 1927 metais. Jo išrinktoji buvo liuteronė Klara Zvirbule. Ji latvė. Taip laikais santuokos kitatikių nelabai buvo toleruojamos. Juozo Buzelio bičiulis buvo Vaižgantas. Jis visada garsėjo tolerancija. Iš pradžių ir jis spyriojosi, o po to sutiko. Klara Buzelienė greitai išmoko lietuviškai ir Zarasuose dirbo mokytoja. Juozo Buzelio žmona savo vardą išvertė į lietuvių kalbą ir tapo Aiškute.

Močiutės garbei Aiškutės vardas atiteko ir grasiajai Lietuvos plaukikei.

Dukra Aija pasakojo apie kilnius tėvo poelgius, meilę tėvynei ir žmonėms. Sovietmečiu jai teko patirti daug skriaudų, ne sykį priminta jai tėvo veikla, tačiau ji visada didžiavosi savo tėvu, jo kilniais darbais ir šiandien saugo jo atminimą.

Sadūnai atokus kaimas Zarasų rajone, tačiau jį garsina šiandien ne tik garsioji kaimo kapela, garsus jis savo istorija, savo žmonėmis.

Istorija Ivanovas Petras Minėjimai Renginiai Rezistencija Signatarai , ,



Post Your Comments

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra