Pagrindinis puslapis Sena Voruta S. Tamkevičius: žmonės pikti, nes yra maitinami sensacijomis apie D. Kedį

S. Tamkevičius: žmonės pikti, nes yra maitinami sensacijomis apie D. Kedį

Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius mano, jog didžiausia Lietuvos žmonių bėda – tiesos neturėjimas ir meilės nejautimas.
 
Arkivyskupo nuomone, nepriklausomybės jubiliejų lietuviai pasitinka pikti ir nusivylę laisve, nes tiesa ir meilė jiems tampa neprieinamomis vertybėmis – esą žmonės yra maitinami sensacijomis, nusikaltimų bei Drąsiaus Kedžio bylos aprašymais, o senukai rypuoja apie kuklias pensijas.
 
„Su gailesčiu turime visi pripažinti faktą, kad daugelis žmonių sutinka nepriklausomybės jubiliejų pikti ir nusivylę laisve. Kodėl? Atsakymas ne toks lengvas. Tikriausiai daugelis neturi nei tiesos, nei jaučia meilę. Daugelis neturi tiesos, nes yra maitinami tik sensacijomis ir nusikaltimų aprašymais. Kaip pavyzdį galėčiau priminti tą nelemtą D. Kedžio bylą – ką viena televizija teigia, kita paneigia, o žmonės yra kurstomi ieškoti ne tiesos, bet ginti kiekvieno savaip suprastą tiesą. Žmonės stokoja meilės, tarnaujančios meilės. Jos nematydami tampa pikti“, – sakė S. Tamkevičius.
 
Arkivyskupas antradienį, 2010 m. kovo 9 d., Seime sveikino religinės konferencijos „Laisvė ir atsakomybė“ ekonomikos ir politikos pagrindai „Caritas in veritate“ šviesoje“ dalyvius.
 
Jis pabrėžė žinąs, jog yra manančių, kad tokia konferencija, kurioje ketinama kalbėti apie moralę, politiką ir ekonomiką, gali būtin laikoma Bažnyčios kišimusi į politinę erdvę, tačiau, pasak, jo Bažnyčia neturi būti užrakinta po septyniais užraktais ir nėra skirta tik dėl mažų pensijų rypuojantiems senukams.
 
„Kai kas norėtų Bažnyčios žmones uždaryti po septyniais užraktais, kad nesigirdėtų jų balso. Iš tikrųjų Bažnyčios balsas turi būti girdimas visur, ne tik Bažnyčioje. Jis skirtas ne tik senukams, dejuojantiems dėl kuklių pensijų“, – sakė LVK pirmininkas.
 
DELFI primena, kad remiantis Lietuvos Konstitucija mūsų valstybėje nėra valstybinės religijos, o valstybė ir Bažnyčia yra atskirtos. Šis principas taikomas visose demokratinėse valstybėse, jis reiškia, kad valstybė nesikiša į tikėjimo klausimus, o Katalikų Bažnyčia bei kitos religinės bendruomenės – į politiką.
 
Didžgalvio nuotr.
 
 
Nuotraukloje: Arkiv. S. Tamkevičius

Naujienos iš interneto