S. Tamkevičius: žmonės pikti, nes yra maitinami sensacijomis apie D. Kedį
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius mano, jog didžiausia Lietuvos žmonių bėda – tiesos neturėjimas ir meilės nejautimas.
Arkivyskupo nuomone, nepriklausomybės jubiliejų lietuviai pasitinka pikti ir nusivylę laisve, nes tiesa ir meilė jiems tampa neprieinamomis vertybėmis – esą žmonės yra maitinami sensacijomis, nusikaltimų bei Drąsiaus Kedžio bylos aprašymais, o senukai rypuoja apie kuklias pensijas.
„Su gailesčiu turime visi pripažinti faktą, kad daugelis žmonių sutinka nepriklausomybės jubiliejų pikti ir nusivylę laisve. Kodėl? Atsakymas ne toks lengvas. Tikriausiai daugelis neturi nei tiesos, nei jaučia meilę. Daugelis neturi tiesos, nes yra maitinami tik sensacijomis ir nusikaltimų aprašymais. Kaip pavyzdį galėčiau priminti tą nelemtą D. Kedžio bylą – ką viena televizija teigia, kita paneigia, o žmonės yra kurstomi ieškoti ne tiesos, bet ginti kiekvieno savaip suprastą tiesą. Žmonės stokoja meilės, tarnaujančios meilės. Jos nematydami tampa pikti“, – sakė S. Tamkevičius.
Arkivyskupas antradienį, 2010 m. kovo 9 d., Seime sveikino religinės konferencijos „Laisvė ir atsakomybė“ ekonomikos ir politikos pagrindai „Caritas in veritate“ šviesoje“ dalyvius.
Jis pabrėžė žinąs, jog yra manančių, kad tokia konferencija, kurioje ketinama kalbėti apie moralę, politiką ir ekonomiką, gali būtin laikoma Bažnyčios kišimusi į politinę erdvę, tačiau, pasak, jo Bažnyčia neturi būti užrakinta po septyniais užraktais ir nėra skirta tik dėl mažų pensijų rypuojantiems senukams.
„Kai kas norėtų Bažnyčios žmones uždaryti po septyniais užraktais, kad nesigirdėtų jų balso. Iš tikrųjų Bažnyčios balsas turi būti girdimas visur, ne tik Bažnyčioje. Jis skirtas ne tik senukams, dejuojantiems dėl kuklių pensijų“, – sakė LVK pirmininkas.
DELFI primena, kad remiantis Lietuvos Konstitucija mūsų valstybėje nėra valstybinės religijos, o valstybė ir Bažnyčia yra atskirtos. Šis principas taikomas visose demokratinėse valstybėse, jis reiškia, kad valstybė nesikiša į tikėjimo klausimus, o Katalikų Bažnyčia bei kitos religinės bendruomenės – į politiką.
Didžgalvio nuotr.
Nuotraukloje: Arkiv. S. Tamkevičius
Susiję straipsniai
Lietuva
2018-11-18, 11:39
0 komentarų
Mūsų Meka – Donelaičio žemė?
- Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos vietinės rinktinės Alytaus apskrities komendantūra 1944 m.
- Vilniuje devintą kartą kūrybos džiaugsmu dalinsis neįgaliųjų teatrai iš Lietuvos ir Lenkijos
- Didysis „Dzūkų kalendoraus“ pristatymas – jau šį sekmadienį!
- Žemės ūkio ministerija mini jos įkūrimo 100 metų jubiliejų
- Akių priežiūros ABC
Europa
Pasaulis
2018-11-08, 11:39
0 komentarų
2018 m. ekspedicijos į Sibirą pristatymas
Religija
2018-11-18, 11:50
0 komentarų
Aušros Vartų Marijai – karūna iš žmonių suaukoto aukso
- „Šimtus jau metus… Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminarui – 300“
- Ingė Lukšaitė apie Reformaciją: suvokti modernumo jėgą ir silpnybes
- Kęstutis Pulokas. Reformacijos dieną pasitinkant
- Kauno arkivyskupijos kronika
- Irena Petraitienė. Pirmosios lietuviškos moterų vienuolijos veikla tarpukariu: nuo spaustuvės iki prieglaudos
REKLAMA
Krūmų pjovimas. Apleistų žemių tvarkymas. Mokame 100–300 Eur/ha. Tel. 8 624 82 234.
DRAUGAI
