S. Tamkevičius atskleidė, kam įsipareigojęs popiežius

Autorius: Data: 2013-03-14, 13:38 Spausdinti

Ieva URBONAITĖ-VAINIENĖ

DELFI skaitytojus ir save sveikindamas su naujo popiežiaus išrinkimu, ketvirtadienį, 2013 m. kovo 14 d., tiesioginėje DELFI konferencijoje dalyvavęs Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Sigitas Tamkevičius pabrėžė, jog reikšminga ne tai, ar popiežius jėzuitas, pranciškonas ar salezietis. Kas gi tuomet?

Pasirodo, esminga tai, kad jis gyvena tuo, ką yra pažadėjęs Viešpačiui, o kiekvienas vienuolis yra pažadėjęs neturtą, ištikimybę Evangelijai ir širdies tyrumą.

Paklaustas, kodėl bažnyčia nesiima realiai spręsti pasaulinių skurdo ir bado problemų, Kauno arkivyskupas su tuo nesutiko: „Bažnyčia nuolat galvoja apie žmones, esančius gyvenimo pakraščiuose, tai liudija jos karitatyvinė ir socialinė veikla”.

Tačiau kol bus žmonija, tikriausiai bus ir skurdo, mano arkivyskupas. Ir jeigu socialinių problemų neišsprendžia net labai turtingos valstybės, tai juo labiau negalima tikėtis, kad visas problemas išspręs Bažnyčia.

Trečiadienį, kovo 13-ąją, tiesiogiai pontifiko paskelbimą stebėjusiems ir suabejojusiems, ar iš tiesų per pirmą palaiminimą gavo visuotinius atlaidus, LVK pirmininkas priminė, jog Mišių negalima išklausyti pilnai per televiziją, bet melstis galima. „O palaiminimą ir atlaidus galima gauti pagal sąlygas, kurias nustato popiežius”, – pabrėžė arkivyskupas S. Tamkevičius.

Paklaustas, kiek daugiausia kardinolų gali turėti Lietuva, DELFI svečias komentavo: „Bažnyčia Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių maža, todėl negalime tikėtis daugiau vieno kardinolo. Tapti kardinolu kursų nėra, jį paskiria popiežius savo nuožiūra atsižvelgdamas į vieno ar kito vyskupo veiklą, tinkamumą būti popiežiaus patarėju.”

Ko tikėtis Lietuvai?

Ar Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas pažįsta naująjį popiežių, ko iš jo tikėtis Lietuvai?

Arkivyskupo teigimu, jis asmeniškai popiežiaus nepažįsta, tačiau mano, jog „šiandien reikėtų kalbėti ne apie tai, ką popiežius Lietuvai duos, o tai, ką duos Bažnyčiai ir visam pasauliui. O jeigu jo įtaka pasauliui bus labai gera, tuomet tai bus naudinga ir Lietuvai“.

Velykų kilnojimu nepatenkintam DELFI skaitytojui dvasininkas prisipažino ir pats esantis už tai, kad Velykas švęstume nustatytą dieną. Tačiau, ar kada nors šios šventės šventimas bus pritaikytas prie saulės kalendoriaus, priklausys nuo susitarimo su visais krikščionimis.

Paprašytas priminti, kodėl ankstesni popiežiai buvo uždraudę jėzuitų vienuoliją, šiam ordinui priklausantis dvasininkas pripažino, jog iš tiesų buvo laikotarpių, kai jėzuitai neįtiko valdžios žmonėms ir jie darė įtaką popiežiui, kad draugija būtų uždrausta.

Šiandien galima pasidžiaugti, kad Bažnyčios, taip pat ir popiežiaus, niekas iš šalies nepajėgia įtakoti, kad jis padarytų Bažnyčiai nenaudingų sprendimų“, – sakė DELFI konferencijos svečias.

Apie homoseksualų santuokas

Ar yra tikimybė, kad Bažnyčia kažkada pripažins homoseksualias santuokas? Arkivyskupas S. Tamkevičius sakė, kad ne.

Yra dalykų, kur Bažnyčia, laikydamasi pagrindinių Evangelijos nuostatų, nėra laisva daryti vienų ar kitų sprendimų. Bažnyčia tikrai gerbia visus žmones, tarp jų ir tuos, kurie yra homoseksualios orientacijos, bet ji negali pritarti veiksmams, kurie yra prieš prigimtį“, – sakė dvasininkas.

Paprašytas paaiškinti, kuo jėzuitai skiriasi nuo kitų vienuolijų, arkivyskupas sakė, jog jėzuitai duoda ne tris įžadus – neturto, klusnumo ir skaistumo, o prideda ir ketvirtą, klusnumo popiežiui. Tai reiškia eiti ten, kur bus pasiųsti.

Skverbiasi materializmas

Ar nemanote, kad bažnyčioje šiuo metu žiaurus materializmas?“, – klausė DELFI skaitytojas, paminėdamas kleboną, kuris nuolat per pamokslus tik ir ragina aukoti marmurui, plastikiniams langams ir t. t.

S. Tamkevičiau pripažino, jog materializmas skverbiasi į visas sritis, tarp jų ir į Bažnyčią. „Tačiau nemanau, kad kunigas materialistas, jei jis prašo pagalbos ne savo mašinai, o bažnyčios remontui. Geram kunigui ir automobilis gali labai gerai pasitarnauti sielovadai“, – komentavo dvasininkas.

Arkivyskupus atsakė ir į nemalonų DELFI skaitytojo klausimą, susijusį su Vilniaus arkikatedros klebonu, kuris įtariamas narkotikų vartojimu.

Kaip Bažnyčia elgsis dvasininko atžvilgiu: kažkaip stengsis padėti atsikratyti priklausomybės? Kaip vertinate priekaištus Bažnyčių vadovams, kad tokių problemų akivaizdoje jie stengiasi viską užglaistyti, nugrūsti dvasininką toliau nuo žmonių akių? Kaip jūs tokiais atvejais elgiatės?”, – klausė kataliku prisistatęs žmogus.

Vyskupo pareiga – tėviškai padėti

S. Tamkevičiaus nuomone, vyskupo pareiga – tėviškai padėti kunigui, jei jis turi kokių nors problemų. Kiekvienu konkrečiu atveju, vyskupas sprendžia, kokių imtis priemonių ar kokios ieškoti pagalbos konkrečiam vienokių ar kitokių bėdų turinčiam kunigui.

Aš pats dažnai ieškau, kaip konkrečiam kunigui padėti. Siuntimas į kitą parapiją problemos neišsprendžia“, – įsitikinęs arkivyskupas.

Paklaustas, kaip taip greit grįžo iš Romos, Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas juokėsi, kad šiame mieste net nebuvo, į internetinį susitikimą su skaitytojais atvyko tiesiai iš Kauno.

V. Kopūsto nuotr.

www.delfi.lt

Katalikų (arki)vyskupai , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra