S. Daubaraitė. Armėnų tautos genocido atminimui

Autorius: Data: 2021-04-26 , 08:26 Spausdinti

S. Daubaraitė. Armėnų  tautos genocido atminimui

Sofijos Daubaraitės nuotr.

Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt

Balandžio 24 d., šeštadienį, armėnų bendruomenė Lietuvoje su daugeliu armėnų bendruomenių visame pasaulyje, kaip ir kiekvienais metais, paminėjo savo tautiečių atminimą, 106-ąsias genocido metines.

Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperija stojo Vokietijos pusėn prieš Rusiją. 1915-1917 m. buvo nužudyta per 1,5 milijono armėnų.  1915 m. balandžio 24-oji gali būti palyginta su Lietuvos 1941 m. birželio 14-ąja, kai prasidėjo masinis lietuvių trėmimas į Užpoliarę ir Sibiro platybes, kur žmonės žuvo speige, ant ledo lyčių, ir mirė iš bado. Armėnų areštai ir žudynės buvo prasidėję anksčiau, tačiau balandžio 24-ąją prasidėjo masiniai areštai ir buvo suimta tūkstančiai žmonių. Buvo nusitaikyta į inteligentiją, suimti mokytojai, įvairių organizacijų vadovai, dvasininkija, rašytojai, muzikai, prekybininkai. Buvo paskelbta karinė mobilizacija. Tuo pretekstu surinkti vyrai ir paaugliai. Visi jie buvo nužudyti. Ir masiniai armėnų perkėlimai iš gyvenamųjų vietų ir žudynės tęsėsi. 1915 m. birželį Turkija paskelbė oficialią armėnų sunaikinimo deklaraciją. Šių žudynių metu  buvo panaudotos ir dujos, kaip naikinimo priemonė. Akivaizdu, kad toks nebaudžiamumas paskatino ir Hitlerį surengti Holokaustą. Jis yra sakęs, o kas prisimena, kad armėnai buvo išžudyti. Panašaus likimo sulaukė ir graikų bendruomenė.

Vilniuje žmonės, pagerbdami armėnų genocido aukas, dėjo vainikus ir gėles prie  paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti. Aukų minėjimo metu kalbėjo Armėnijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje T. Mkrtchyan, Lietuvos tautinių bendrijų tarybos narys, dailininkas R. Arutiunyan. Jie sakė, kad jų tauta , kur ji bebūtų, niekada nepamirš savo aukų,  siekia, ir sieks , kad tarptautinė visuomenė šias žudynes įvertintų ir įvardintu tikruoju vardu –genocidu. Ir su dideliu lūkesčiu laukė būsimos JAV  prezidento J. Bideno kalbos. D. Avetisyan, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Petro Vyšniausko klasės  studentas, saksofonu atliko armėnų liaudies dainų improvizacijas.

D. Avetisyan, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Petro Vyšniausko klasės  studentas. S. Daubaraitės nuotr.

Šiuo metu armėnų tautos naikinimą yra pripažinusios genocidu 30 šalių, jų tarpe ir Lietuva. Tą pačią dieną JAV  prezidentas J. Bidenas neapvylė armėnų. Jis įvykdė savo pažadą, duotą  rinkiminės kampanijos metu JAV armėnams ir visur gyvenantiems šios tautos žmonėms. Jis  žudynes, įvykdytas Pirmojo pasaulinio karo metu, pripažino genocidu. Ir minėjo, kad tai daroma dėl dabarties ir ateities. Kad tai daugiau nepasikartotų. Tiesa, JAV Kongresas tokį pripažinimą jau buvo išreiškęs 2019 metų gruodžio mėnesį, tačiau D. Trumpas nežengė paskutinio žingsnio, vengdamas Ankaros nepasitenkinimo. Turkija iki šiol šio reikalavimo nepripažįsta.

JAV išreikšta nuostata – tai ilgo ir nenuilstamo armėnų sutelktų pastangų rezultatas. Jie pripažįsta, kad tai didelis laimėjimas jų ilgoje kovoje dėl tiesos, dėl žmoniškumo.

Kalba  ambasadorius T. Mkrtchyan. S. Daubaraitės nuotr.

O štai kokias mintis išsakė  ambasadorius T. Mkrchyanas, paklaustas apie skaudų tų  tolimų dienų minėjimą ir šiandieną. Jo nuomone, šiandiena tai nėra tik tolimas  anų dienų aidas. Tai akivaizdi  istorijos tąsa. Tik pažvelkim  į 2020 metų Armėnijos ir azerų karą. Jame pirmuoju smuiku  griežė Turkija. Ji tiekė ginklus, siuntė samdinius. Turkija neigia genocidą, o kai   Baku buvo švenčiama pergalės diena kovoje prieš Armėnija, R.T Erdoganas minėjo pašas, kurie labiausiai prisidėjo naikinant mūsų tautiečius anais laikais. Tai ne poetinės metaforos, tai akivaizdus ženklas, kad praeitis nėra suvokiama kaip blogis, padarytas kitiems, tai daugiau grasinimo ženklas. Iki šiol  Armėnija neturi diplomatinių ryšių su Turkija. Tai sąmoningas minimos  šalies vengimas  užmegzti  diplomatinius santykius. Bet mes tikime tarptautine bendruomene, mes dėkingi Prancūzijai,  genocido pripažinimą keliančiai į aukštesnį teisinį lygmenį, Lietuvai už jos pagalbą įvairiose srityse. Ir mes patys nenuleidžiame rankų rankų, kad daugiau tai nepasikartotų Nepasikartotų genocidas, sakė ambasadorius.

 

Lietuva , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra