Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimas

Autorius: Data: 2014-10-20, 14:36 Spausdinti

Saugi Europa – kai šalys joje bendradarbiauja lygiateisiais ir abipusiai naudingais pagrindais, kai platesnio integravimosi į bendrą vienetą nauda akivaizdžiai pastebima, kai kiekviena bet kokio dydžio valstybė ir jos nuomonė gerbiama, kai vystoma geros kaimynystės politika. Jau dešimtmetis, kai Baltijos šalys yra ES narės. Tai puikiausias pavyzdys buvusioms Tarybų Sąjungos respublikoms kaip per trumpą laikotarpį pasiekti pastebimų gerų pokyčių. Todėl nieko stebėtina, kad Rytų partnerystės politikai jos nėra abejingos.

Galvojimas, kad visi tarpvalstybiniai klausimai gali būti sprendžiami tik valstybiniu lygmeniu gerokai paseno. Neabejotina, patys politiniai aktai, tarpvalstybinės sutartys lieka valstybinės valdžios prerogatyva, tačiau žinant, kad apie 80 proc. visų teisinių aktų nuostatų įgyvendinama vietos lygmeniu, regionų ir savivaldos institucijų vaidmuo ir šioje srityje lieka vienu svarbiausių. ES Regionų Komitetas (toliau – RK), sekdamas priimtais Europos Sąjungoje (ES) dokumentais dėl Rytų partnerystės šalių, žinodamas daugelio ES šalių regionų ir vietos valdžios jau esamą bendradarbiavimą savo lygmeniu su Rytų partnerių šalių institucijomis, 2011m. rugsėjo mėn. Poznanėje įkūrė Rytų partnerystės (toliau – RP) šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferenciją (toliau – CORLEAP). Jos darbe be 18 RK atstovų dalyvauja ir po tris atstovus nuo Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos. Tokie, kasmetiniai susitikimai jau vyko Kišiniove, Vilniuje, Tbilisyje. Visose konferencijose parengiami dokumentai, kurie perduodami RP šalių vadovų susitikimams. Tbilisyje, toks susitikimas įvyko praėjusio rugsėjo pabaigoje.

CORLEAP, siekdamas prisidėti prie RP sėkmingo įgyvendinimo ir taikydamas poreikiais grindžiamą požiūrį, patvirtino savo 2014-2015 m.m. veiksmų planą, kuriame aiškiai nurodomi politiniai tikslai, orientuoti į šias pagrindines sritis:

-         decentralizacija ir vietos savivalda;

-         teritorinio ir tarvalstybinio bendradarbiavimo skatinimas;

-         administracinių gebėjimų stiprinimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais.

Decentralizacijos procesas RP šalyse vyksta netolygiai ir kiekviena šalis savo tempu planuoja ir įgyvendina reformas šioje srityje. Šių šalių vietos ir regionų valdžios institucijos iki šiol patiria su reformomis susijusių sunkumų, pavyzdžiui su „iš viršaus į apačią“ principo taikymu reformų įgyvendinimui, kuriame slypi proceso politizavimo pavojus ir rizika. Dar viena kliūtis – vietos ir regionų valdžios institucijų finansavimas. Vietos savivaldos institucijos iki šiol yra nepakankamai finansuojamos, todėl yra priklausomos nuo centrinės valdžios. Nors į centrinį biudžetą pervesti mokesčiai grąžinami vietos ir regionų valdžios institucijoms, visgi pats procesas nėra visai skaidrus ir nuspėjamas.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kuriose RP šalyse pasiekta ir teigiamų pokyčių. Nesustoja pats decentralizacijos procesas. Antai, Gruzijoje priimtas savivaldos kodeksas, priimti ir pradėti taikyti šioje sferoje keletas strateginių dokumentų Armenijoje, Moldovoje, o Ukrainoje priimta „Vietos savivaldos reformos ir teritorinio valdžios paskirstymo koncepcija“.

RP šalių atstovai konferencijoje supažindino su decentralizacijos savo šalyse procesais, problemomis ir planais.

Teritorinio bendradarbiavimo procesas dažniausiai vyksta taikant darbo metodus, kai regionų ir vietos valdžios institucijos dalyvauja tarpvalstybinėse programose ir projektuose, didinamas įvairių suinteresuotų subjektų informuotumas apie galimybes veiksmingai valdyti būsimas programas savuose regionuose. Aktualios programos „Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė“, „Rytų partnerystės teritorinio bendradarbiavimo pagrindų programa“, „Juodosios jūros sinergija“, Euroregionai.

Nepaisant šalių partnerių skirtumų, reikia pripažinti, kad būtina didinti visų lygių valdžios insitucijų gebėjimus projektų ir priemonių kūrimo srityje. Svarbu ir strateginis planavimas perspektyviai ir nepriklausomai priemonei kurti bei užsitikrinti ilgalaikę pažangą, vystant bendrą tarpvalstybinę erdvę su integruota infrastruktūra.

Administraciių gebėjimų stiprinimas ir keitimasis gerais pavyzdžiais buvo ir lieka tolesniu svarbiu uždaviniu. Tai atliekama keičiantis delegacijomis, atvykstant atsakingiems darbuotojams, kaip praktikantams dalyvauti tiesioginiame darbe. Šia tema bus plačiai diskutuojama kitų metų pavasarį Rygoje.

CORLEAP konferencija pažymėjo, kad labai svarbu principo „iš apačios į viršų“ taikymas įgyvendinant gero valdymo tikslus, kas didintų atsakomybę už priimtus įsipareigojimus bei sustiprintų pokyčius. Taip pat pažymėta, kad būtina stiprinti principą „parama pagal pažangą“, kad pažengusieji reformų srityse galėtų tikėtis didesnės įvairiapusės paramos. Nebus palikta be dėmesio mokymo priemonių vietos ir regionų valdžios institucijų personalui kūrimas, jų platesnio įtraukimo į sustiprintą sienų valdymą, siekiant geresnio laisvo asmenų judėjimo pasienio regionuose.

Tuo pačiu COREL ir toliau daug dėmesio skirs fiskalinei decentralizacijai, energijos vartojimo efektyvumo energijos taupymo (remiantis sėkmingais ES pavyzdžiais), įgyvendinimo priemonėms, tuo pačiu padidinant  vietos valdžios institucijų nepriklausomybę, susietą su panaudojimu nafta ir gamtinėmis dujomis.

Visos priemonės išdėstytos rezoliucijoje yra aktualios ir mums, ES šalių vietos valdžios institucijoms.

Nors Armenija bus Rusijos kurtoje ekonominėje muitų zonoje, atsargių Azerbaidžano ir Baltarusijos atstovų kalbų, tolesne integracija, net pajutusios embargą iš Rusijos pusės, neabejojo Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos delegatai. Neliko be dėmesio ir Rusijos veiksmai nepriklausomos Ukrainos teritorijoje. Kalbėjusieji vieningai palaikė Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą.

 

 

Gediminas Paviržis

ES Regionų komiteto

ir CORLEAP narys

Europa Istorija Lietuva Nuomonės, diskusijos, komentarai Uncategorized , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra