Pagrindinis puslapis Sena Voruta Rytų Lietuvos vyriausybinės programos ir jų vykdymas

Rytų Lietuvos vyriausybinės programos ir jų vykdymas

Skaitytojams siūlome susipažinti su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės Rytų Lietuvos programos poskyrio veikla.  Šio poskyrio vedėją Alfonsą Kairį į kalbina Romas Vorevičius
Departamentas, įgyvendindamas valstybinę tautinių santykių darnumo politiką, ypatingą dėmesį  skiria švietimui ir kultūrai, valstybinei kalbai Rytų Lietuvoje. 2006-ieji verčia paskutiniąsias savaites…
2005-ieji ir 2006-ieji  metai buvo labai turiningi. Departamentas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijomis, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajonų savivaldybėmis, švietimo ir kultūros skyriais, „Vilnijos“ draugija, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, padėjo užtikrinti Rytų Lietuvos rajonuose gyvenančių lietuvių tautinius interesus, išsaugant jų tautinį tapatumą, dalyvaujant regionų ir šalies  visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime.
Palaikytos ugdymo įstaigų iniciatyvos vykdant Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo veiklą.  2006 m. finansuotos 56  programos (palyginimui 2001 m.  – 16, 2002 m. – 15, 2004 m. – 30, 2005 -36 programos). Bendra 2001-2006 metais finansuotų programų suma siekia 275 589 Lt. Šiais metais prioritetai skirti švietimo srityje – edukacinėms programoms – mokinių ir mokytojų pažintinėms kelionėms į Klaipėdos kraštą. Pasirašius Partnerystės sutartį su Klaipėdos, Vilniaus apskričių viršininkų administracijomis, Klaipėdos miesto savivaldybe, buvo sudaryta galimybė 300 Rytų Lietuvos mokyklų moksleivių nuodugniau susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija, kultūra, papročiais. Vien tik Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, kaip dėkodami už  departamento skirtas lėšas, rašo Turgelių vidurinės mokyklos mokiniai, išugdė tautiškumo, pilietiškumo sampratą, pagilino žinias“. 
Dar viena pažintinių kelionių kryptis – Trakai, Kaunas, Panemunės pilys – orientuota senosios Lietuvos valstybės istorijai pažinti, tautiniams, patriotiniams jausmams ugdyti.
Pažintiniai maršrutai prasitęsė į Mažąją Lietuvą – Karaliaučiaus kraštą. Net 5 mokyklų mokiniams suteikėme galimybę aplankyti Rytų Prūsiją ir tautiniais jausmais susieti ją su Lietuva. Beveik 200  Švenčionių rajono  Pabradės „Ryto“, Adutiškio vidurinės mokyklų, Šalčininkų rajono Dieveniškių „Ryto“ vidurinės ir Poškonių pagrindinės mokyklų, Ignalinos rajono gimnazijos mokinių, mokinių tėvų, mokytojų jau lankėsi Gumbinėje, Tolminkiemyje, Lazdynėliuose, Karaliaučiuje, bendravo su lietuviškų klasių, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų mokiniais, mokytojais, o Kaliningrado ir Rytų Lietuvos  ugdymo įstaigos pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartis.
O štai Poškonių pagrindinės mokyklos (Šalčininkų rajonas) atsiliepimas: „Mažoji Lietuva brangi kiekvienam lietuviui, nes ji – mūsų raštijos pradžia, lietuvių kultūros lopšys. Šalčininkų kraštas irgi panašaus likimo reliktas. Štai kodėl tautinių idėjų šviesoje panorome artimiau susieti du pasaulio kampelius, užmegzti kultūrinius ir bendradarbiavimo ryšius, padėti Karaliaučiaus srityje išsaugoti tautinę kultūrą“ (…). Mums, mokytojams, dar daug ir atkakliai reikia dirbti, kad Kristijonas Donelaitis įeitų į kiekvieno mūsų ugdytinio protą ir širdį. Tai tebus mūsų padėka poetui už išaukštintą lietuvišką žodį“.    
Kita projektų dalis skirta  tautiniams drabužiams – vienam tautinės  simbolikos, tautos atpažinimo elementų.
Tautinius kostiumus įsigijo arba medžiagai nusipirkti lėšų gavo Ignalinos rajono gimnazija ir Didžiasalio vidurinė mokykla, Šalčininkų rajono Poškonių pagrindinė, Butrimonių, Jašiūnų „Aušros“, Dieveniškių „Ryto“, Eišiškių S. Rapolionio vidurinės mokyklos, Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“, Marijampolio vidurinės, Rudaminos vaikų darželis ir Rudaminos kaimo bendruomenė, Vilniaus apskrities Čiužiakampio, Eitminiškių, Sužionių, Juodšilių „Šilo“, Riešės mokyklos, Švenčionių rajono Adutiškio vidurinė, Švenčionių meno mokyklos bei Trakų meno mokykla.  Šįmet šioms reikmėms skirta jau beveik 50 000 Lt. Stengtasi ir stengiamasi, kad folkloriniai ansambliai atrodytų ne prasčiau už ansamblius, esančius   nelietuviškose mokyklose, kad jie puikiai atrodytų būsimojoje Dainų šventėje.
Mums regis, šventės, kuriose  smagiai sukasi poros šokio sūkuryje –  tai tautinių jausmų ugdymas, jų pakylėjimas ir todėl tradiciškai remiame kasmetinius „Šalčios aleliumus“ Šalčininkų rajono Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje; šįmet pirmą kartą vykusią Visagino jaunimo klubo „Jėga“ organizuotą „Sekminių šventę“ Visagine (dalyvavo 12 meno kolektyvų dalyvių iš Visagino, Panevėžio, Ignalinos, Utenos, Šalčininkų rajonų); meninio skaitymo konkursus Šalčininkų rajono S. Rapolionio vidurinėje mokykloje. Siekdami sudominti Švenčionių krašto jaunimą savojo regiono tradicinės kultūros vertybėmis, pirmą kartą rėmėme edukacinę programą „Rytų Lietuvos tradicinė kultūra ir proistorė“, t.. y. išvažiuojamąsias pamokas, perteikiančias žinias apie Rytų Lietuvos regiono papročius, folklorą, atskleidžiančias jų semantinę gelmę. Daugelis kitų renginių, padedančių populiarinti tautinę darną,  sulaukia mūsų paramos. Džiugina, kad Vasario 16 – ąją minėjo kartu Turgelių vidurinė lenkų ir Turgelių vidurinė lietuvių mokymo kalba mokiniai.
Kovo 24 d. Butrimonių vidurinės lenkų mokymo kalba ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Butrimonių pagrindinės mokyklų lietuvių mokymo kalba mokiniai dalyvavo bendrame projekte „Lietuvos spalvos“, apie kurį Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos ir administracijos biuletenis (2006-05, Nr.2 (7) straipsnyje „Lietuvos spalvos“ rašė: „Paskutinis koncerto akordas – daina „Brangiausios spalvos“, kurią atliko visi kartu, tartum išreikšdami norą, kad užsimezgusi tarp lietuvių pagrindinės ir lenkų vidurinės mokyklų draugystė niekad nenutrūktų“. Pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo pamoka buvo išlaikyta.
Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija rūpinatės mokytoju, žinodami, kad nuo jo kvalifikacijos priklauso mokinio kvalifikacija.
 – Skirta lėšų Šalčininkų rajono savivaldybės  administracijos Švietimo skyriui rajoninei mokytojų konferencijai „Pagalbos mokiniui, mokytojui, tėvams gerosios patirties sklaida“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai pavaldžių mokyklų mokytojų seminarui ,,Etninės kultūros tiltai. Rytų Lietuva ir senosios lietuviškos pilys Baltarusijos teritorijoje“ organizuoti.
Kartu su Vilniaus apskrities viršininko administracija organizuotas seminaras Rytų Lietuvos mokytojams, mokyklų ir švietimo skyrių  vadovams „Kalbų įvairovė –  tarpkultūrio ugdymo pagrindas“ bei pažintinė kelionė-seminaras „Senosios Prūsijos vietomis. Lietuvių kalba Albertinoje“, tik ką praėjęs seminaras padedant Pedagogų profesinės raidos centrui (Ž. Bandorienė) „Kalba- nenutrūkstamas kultūros ryšys“. Į pastarąjį buvo pakviesti istorijos, geografijos mokytojai, dirbantys nelietuviškose mokyklose ir dėstantys šiuos dalykus valstybine kalba. Tikslas – tobuliau mokyti šių  dalykų  lietuvių kalba ir paskatinti kitus pedagogus tai daryti. Iki metų pabaigos laukia dar du seminarai.  Ir paskutinis šiųmetis akordas mokytojams – mokslinė praktinė konferencija „Gimtoji kalba- nacionalinės kultūros gyvybė“, sukvietusi per 50 Rytų Lioetuvos mokyklų lituanistų, kitų specialybių pedagogų. Anot  Šalčininkų rajono švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Reginos Kazarevskajos, „tokios konferencijos galėtų būti tęstinės, kadangi suteikia puikią progą pasisemti patirties ir pabendrauti tarpusavyje“ 
Kas nuveikta siekiant skatinti domėjimąsi Lietuvos istorija, savo giminės ir šeimos kilme, ištakomis, skirtingų kartų bendravimu, šeimos ir mokyklos sąveika puoselėjant tautinį tapatumą?
– Organizuotas Rytų Lietuvos mokyklų mokinių rašinių konkursas „Čia gimiau ir augu“, skirtas Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1000-mečiui.  Darbų autoriai parodė suvokią, kad ir lietuviai, ir  lenkai, ir rusai,  ir visi kiti, gyvenantys Lietuvoje, turi gilintis į savo krašto istoriją:  kas buvo prieš daug šimtmečių, kas dabar yra, kaip reikia sugyventi, vienas kitą gerbti ir bendrai kurti Lietuvos ateitį“.
Pirmos vietos laimėtojas Trakų „Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos mokinys Giedrius Dovydėnas  rašinyje „Saugok mus mūsų Tėvynėje“ rašo: „Kiekvieno žmogaus ryšys su artimaisiais, kalba, Tėvyne, yra be galo stiprus. Tai, pagaliau, yra vertybė, kurią reikia puoselėti. Tėvas, Tėvynė, Motina, Kalba Gimtoji… Jų kiekvienas turime tik po vieną. Nors mūsų ateitis – mūsų pačių rankose, kartais kyla sunkumų. Tada gali padėti ir karšta malda. Labai labai trumpą  maldelę sukūriau ir aš: „Tėve mūsų,  saugok mus mūsų Tėvynėj“.
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vyko Rytų Lietuvos mokyklų pradinių klasių mokinių meninio skaitymo konkursas „Ten, kur Šalčia“. Jame dalyvavo lietuvių, lenkų, rusų  mokyklų pradinukai, kūriniai buvo atliekami valstybine kalba. Konkurso tikslas – ugdyti skaitovų meninio skaitymo ir valstybinės kalbos įgūdžius. Pirmąsias vietas laimėjo Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos pirmokas Stanislovas Sinkevič, ketvirtokė Emilija Karčevska ir Eišiškių S. Rapolionio vidurinės mokyklos 4 klasės mokinys Arkadiuš Dokudovič. Suprasdami, kad spausdintas žodis telkia bendruomenes mąstyti, išeiti už mokyklos bendruomenės ribų, skatina domėjimąsi valstybine kalba, šįmet organizavome Rytų Lietuvos mokyklų mokinių laikraščių konkursą, skirtą  Lietuvos 1000-mečiui. Nugalėtojai jau paskelbti ir malonu, kad pagrindiniu prizininku tapo Šalčininkų rajono Baltosios Vokės „Šilo“ vidurinės mokyklos laikraštis „Viltys“. Jam bus įteikta piniginė premija. Norėtume, kad ji būtų panaudota šio leidinio redakcijos kelionei į Mažąją Lietuvą.
Nuolat bendraujant su Rytų Lietuvos rajonų švietimo skyriais ištirta lietuvių kalbos ir literatūros kabinetų, mokyklos bibliotekų būklė ir nustatyta, kad tiek kabinetai, tiek bibliotekos skurdžios metodine medžiaga, skirta lietuvių kalbai mokyti.
– Kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos bei Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutais  parengtas Rytų Lietuvos mokyklų aprūpinimo anksčiau minėtomis mokymo priemonėmis planas. 6100 egz. įvairių žodynų, kitų mokymo priemonių, pasiekė bendrojo lavinimo mokyklas. Su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu papildėme lietuvių kalbos kabinetus dar 3100-u egzempliorių 
Šiuo klausimu deramasi su kai kuriomis leidyklomis.
Rūpinantis lietuviškų pradinių klasių materialine būkle, o nuo jos iš dalies priklauso tėvų požiūris ir sprendimas: leisti ar neleisti savo vaiką į tokią mokyklą, nupirkta ir perduota 14 – kos pradinių mokyklų, priešmokyklinių, ikimokyklinių grupių vaikams modernių mokymo priemonių (vaizdo, garso grotuvų, televizorius, įrašų kompaktinėse plokštelėse), padėsiančių geriau mokyti ir mokytis įvairių mokymo, o ypač valstybinės kalbos, dalykų. 
10 mokyklų – Šalčininkų raj. Dieveniškių „Ryto“, Turgelių vidurinėms, Vilniaus raj. Marijampolio, Maišiagalos LDK Algirdo, Kalvelių 2-ajai, Pagirių, Rudaminos F. Ruščico, Riešės, Juodšilių „Šilo“ vidurinėms bei Nemenčinės K.   Parčevskio gimnazijai  užsakyti stendai, kuriuose sukaupta medžiaga (V.Kudirkos portretas, Lietuvos valstybės himnas ir herbas), skirta pilietiniam, patriotiniam ir tautiniam ugdymui. Padėkoje, kurią atsiuntė Vilniaus raj. Pagirių vidurinė mokykla, rašoma: „Dėkojame už dovaną – pano su Lietuvos valstybės heraldika, kuris ne tik puošia mokyklos interjerą, bet ir padeda puoselėti tautiškumą, saugumo pojūtį ir valstybingumo supratimą daugiatautėje trikalbės mokyklos aplinkoje. Patriotiškumo ugdymas itin svarbus mokyklose, kuriose mokosi vaikai ne lietuvių kalba“. 
Departamento iniciatyva sukurta Rūdninkų kaimo  interneto svetainė lietuvių kalba, kurioje pateikiama daug šio kampelio istorinių momentų, supažindinama su kaimo dabartimi  
Sudarėme sutartį su Lietuvos nacionaliniu dramos, valstybiniu jaunimo, nacionaliniu operos ir baleto teatrais, ir Rytų Lietuvos vaikai galės nemokamai lankytis šiose lietuviškojo žodžio šventovėse. Operos ir baleto teatrą, Valstybinį jaunimo teatrą aplankė beveik 200 Šalčininkų, Vilniaus apskrities lietuviškų – ir ne tik – mokyklų mokiniai.
Parenkami spektakliai, žadinantys meilę savo tėvynei, kalbai, papročiams.
Neatsiejamai raginame mokytojus, mokinius, tėvus domėtis savo krašto, tautos, gimtinės  istorija: nuo šių- 2006- metų steigiama Stanislovo Rapolionio premija. Jos laureatas bus apdovanojamas Stanislovo Rapolionio skulptūrėle, diplomu ir pinigine premija. Pretendentų jau turime.
Per 40 Rytų Lietuvos mokytojų kūryba įamžinta parengtame jau 2-ame Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos almanache „Ties spalio taku“, kuris pasirodė šių metų spalio mėn. Temos vėlgi susijusios su tautiškumu, patriotiškumu, pilietiškumu. Šiam almanachui kūrybos pateikė net aštuoni  brandūs Šalčininkų rajono literatai. Tikką įvyko iškilmingos šio almanacho sutiktuvės vyko Gobelenų salėje, Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje.
Šįmet pradėjo veikti departamento ir Kauno miesto savivaldybės  bei Vilniaus miesto kultūros, švietimo ir sporto departamento sutartys dėl bendradarbiavimo su Šalčininkų, Vilniaus rajonų ugdymo įstaigomis leis artimiau pažinti vieni kitus, dalyvauti įvairiuose tarpusavio renginiuose, skatins norą visapusiškiau pažinti Lietuvą, jos istoriją. 16 Šalčininkų rajono mokyklų Kauno miestas pasirinko bendradarbiavimo objektu, tiek pat Vilniaus miestas  – Vilniaus rajoną.
Tai tik dalis darbų, kuriuos atlieka departamentas, siekdamas tautinės darnos  Rytų Lietuvoje.

Naujienos iš interneto