Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos programa ,,Lietuvos partizanų kovų keliais“

Autorius: Data: 2017-05-18, 11:23 Spausdinti

Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos programa ,,Lietuvos partizanų kovų keliais“

Druskininkų miškuose projekto dalyviai vaikščiojo partizanų keliais, pamatė, kaip atrodė bunkeriai. Organizatorių nuotr.

Liudmila MAKSIMEC, Trakų r. Paluknio ,,Medeinos“ gimnazijos mokytoja, www.voruta.lt

Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga vienija šio regiono mokyklas ir mokytojus, dirbančius ne tik   mokyklose, kur mokoma lietuvių kalba, bet globoja ir tautinių mažumų švietimo įstaigas. Šios nevyriausybinės organizacijos nuostatuose numatyta analizuoti ir padėti formuoti Rytų Lietuvos regiono švietimo politiką, organizuoti mokytojų švietimą, skatinti savišvietą, padėti pedagogams tobulinti ir plėsti žinias bei kelti mokytojo kvalifikaciją.

Todėl Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga nuolat organizuoja  mokytojams įvairius seminarus, konferencijas, projektus, edukacines išvykas. Šiais metais organizuotas konkursas ,,Istorija mano pamokose“, mokomųjų kabinetų apžiūros, paskatino mokytojus pasidalinti gerąja patirtimi. Pedagogai dalyvaudami juose įgijo naujų žinių, patyrė gerų emocijų. Tokios veiklos skatina įvairių tautybių  mokytojų bendradarbiavimą, tautos istorijos, kultūros savitumo, tautinės tapatybės išlaikymą  ir kūrimą, stiprina pilietiškumą, patriotizmą bei  profesinį meistriškumą.

Projekto dalyviai susitiko su Juozu Jakavoniu (Tigras) paskutiniu Lietuvos partizanu

Šių metų gegužes 13 d. Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga  pakvietė mokyklų vadovus, istorijos ir kitų specialybių mokytojus dalyvauti edukacinėje  programoje ,,Lietuvos partizanų kovų keliais“. Ankstų rytą atvykome į Druskininkus. Prie rezistencijos ir tremties muziejaus mus pasitiko jo įkūrėjas ir partizanų kelių žinovas Gintautas Kazlauskas. Gintautas buvęs tremtinys, 1941 metais, būdamas šešerių metų, ištremtas su tėvais į Altajaus kraštą. 1947 metais kartu su motina pabėgo ir sugrįžo į Tėvynę. Tačiau po dvejų metų ištremiamas antrą kartą. Tik 1956 metais šeima buvo paleista iš tremties.

Klausydami Gintauto Kazlausko pasakojimų kiekvienas galėjome iš arčiau pažvelgti į tremtį, suprasti išgyvenusių asmenų patirtį, suvokti tremties padarytą įtaką. Muziejuje esanti sukaupta medžiaga, gausūs stendai atskleidė šiurpius to meto įvykius, o Gintautas, remdamasis  tremtį išgyvenusių žmonių istorijomis, pasakojo, kaip toli nuo gimtinės išvežti tremtiniai stengėsi neprarasti savo žmogiškojo orumo, krikščioniškojo tikėjimo, tautinės savimonės, istorinės atminties. Sukaupta nemaža muziejaus  tremties ekspozicija, kurioje vaizdžiai pateikta  informacija liudija  apie represijų pradžią, lietuvių tremties vietas. Pamatėme eksponatus,  bylojančius apie tremtinių gyvenimą Sibire. Visa tai kiekvieną klausytoją sukrėtė iki dvasios gelmių. Muziejuje Gintautas Kazlauskas pristatė  dalyviams pagal autentiškus tremtinių pasakojimus sudarytą  prisiminimų knygą ,,Žmonių likimai okupacijų metais“.

Druskininkų tremties ir rezistencijos muziejuje projekto dalyviai sudainavo dvi partizanines dainas

Kelionę tęsėme toliau. Su Gintautu Kazlausku priešakyje traukėme į miškus – ,,Partizanų kovų takais“. Vykome prie Krakiabalės, apie du kilometrus nuo Viršrudokio kaimo, ten aplankėme J. Balčiaus –Balučio vadavietę, kurioje 1947 metais išduoti žuvo už Lietuvos laisvę kovoję partizanai. Prie atstatytos vadavietės partizanų atminimą įamžino trikampio formos Vyčio Kryžius. Aplankėme Milžino būrio žūties vietą. Čia 1949 metais buvo žiauriai nužudyti  partizanai. Dabar žūties vietoje pastatytas Žilio paminklas ,,Sušaudyta Lietuva“ bei atstatytas bunkeris. Drąsiausi ekskursijos dalyviai bandė patekti į bunkerį per slaptą angą. Užsukome į partizanų pagerbimo sąskrydžio apdovanojimų autentišką aikštelę, kurioje 1946 metais vyko trečias partizanų pagerbimo sąskrydis. Jo iniciatoriai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Vitkus-Kazimieraitis jautė būtinybę morališkai skatinti pasižymėjusius kovotojus. Per  gyvą Gintauto pasakojimą galėjome suvokti ir įsivaizduoti partizanų gyvenimo bei kovos sąlygas, jų kasdienybę. Šioje aikštelėje Gintautas dalyviams įteikė simbolines  atminimo dovanėles.

Paskui visi patraukėme pietauti prie buvusio Antano Volungevičiaus-Desanto sodybos vietos, kur vyko iškilmingi partizanų pietūs.

Papietavę kelionę tęsėme, nes mūsų dar laukė įdomiausia edukacinės programos dalis. Važiavome pas Lietuvos laisvės kovų dalyvį, partizaną  Juozą Jakavonį, slapyvardžiu Tigras, kuris pats prižiūri savo tėvų sodyboje Kasčiūnų kaime Dzūkijos miškuose, šalia Merkio atstatytą didelės istorinės reikšmės partizanų bunkerį. Jame 1945 metais buvo įrengta Pietų Lietuvos partizanų Dainavos apygardos vadavietė, iš kurios dvejus metus partizanų veiklai vadovavo Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Požeminėje slėptuvėje buvo spausdinamas  partizanų laikraštis ,,Laisvės varpas“ ir kiti štabo dokumentai. Šis bunkeris, pasak partizano, nebuvo surastas ar išduotas, o patys partizanai jį užgriovė. Juozas Jakavonis buvo kankintas, o vėliau  išvežtas į Sibirą.1959 metais pagaliau grįžo į Lietuvą. Šiandien tremtinys, laisvės kovų dalyvis, buvęs partizanas, Lietuvos kariuomenės įkūrėjas savanoris ir Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Juozas Jakavonis kartu su žmona Zose rūpinasi savo rankomis atstatytu bunkeriu ir pats veda ekskursijas. Išklausę Juozo pasakojimų, palikę įrašą svečių knygoje, šiltai atsisveikinome su šiais garbingais ir šviesiais žmonėmis, linkėdami jiems sveikatos ir stiprybės.

Gintautas Kazlauskas buvęs tremtinys muziejaus įkūrėjas ir buvęs direktorius pasitiko mus ir parodė muziejaus ekspoziciją

Grįžome kupini įspūdžių, juk edukacinė programa suteikė ne tik naujų žinių, bet ir paskatino susimąstyti apie sudėtingą ir sunkų Lietuvos laisvės kelią. Šiandien Gintautas Kazlauskas ir Juozas Jakavonis yra mums visiems gyvi pavyzdžiai, kaip reikia mylėti, tausoti ir net aukotis dėl savo Tėvynės Lietuvos. Turime gerai žinoti savo gimtosios šalies istoriją, kad galėtume ją perteikti jaunajai kartai, tik tokiais įkvepiančiais pavyzdžiais galime ugdyti meilės Tėvynei jausmą. Juk ne veltui garsus Lietuvos partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas yra pasakęs: ,, … ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijome, jei mes nugalėjome mirtį…“

Nuoširdžiai dėkojame Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus įkūrėjui Gintautui Kazlauskui už istorines žinias, už jo nenuilstamą rūpestį saugant ir atkuriant Lietuvos partizanų vadavietes. Už tai, kad savo pavyzdžiu skatina patriotizmą bei sunkiausiose gyvenimo situacijose nenuleidžia rankų.

Dėkojame Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkei Danguolei Sabienei bei Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos organizacinio skyriaus vadovei, istorijos mokytojai metodininkei Aldonai Kodytei už suteiktą galimybę pažinti savo krašto istoriją.

Mokyklos, mokytojai , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra