Rytų Lietuvos literatai susitiko Vilniuje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Nors nežinau, kur mano ta gimtinė,
Ir kokį kraštą pavadint tėvyne,
Žinau tikrai, kad mano laimės kelias –
Tai – Lietuva, kuri prabudus kelias. 

(Ties spalio taku. V. 2006. A. Lesys „Lietuvos našlaičiams“)
 
2009 m. balandžio 18 d., minint garbingą Lietuvos vardo tūkstantmetį, Lietuvos sostinėje Vilniuje įvyko tradicinis XXVI Rytų Lietuvos literatų susitikimas iš ciklo „Gimtosiomis literatų pėdomis…“.
Tokius renginius organizuoja Vilniaus apskrities kultūros centras (Rinktinės g. 50) bei labdaros ir paramos fondas „Baltasis balandis“. Jiems visada talkina draugiškai ir palankiai nusiteikusios savivaldybių viešosios bibliotekos, literatų brolijos bei draugijos. Literatų susitikimai kaskart vyksta vis kituose Lietuvos vietose. Nuo 1996 m. susitikimai vyko: Eišiškėse, Širvintose, Ukmergėje, Maišiagaloje, Tverečiuje, Elektrėnuose, Jašiūnuose, Švenčionyse, Alantoje, Vilniuje (Lietuvos rašytojų sąjungoje), Varėnos rajone, Zarasuose, Visagine, Nemenčinėje, Vilniuje, Druskininkuose, Vilniuje (Verkių rūmuose), Anykščiuose, Utenos rajone, Šalčininkų rajone (Dieveniškių dvare), Trakuose, Turgeliuose, Vilniaus rajone, Jonavoje, Varėnoje. Susitikimų metu literatams buvo organizuojamos ekskursijos, literatūros konkursai.
Šio susitikimo metu organizatorių partneriais buvo Lietuvos teatro, muzikos ir kino bei Aleksandro Puškino muziejai. Per susitikimo atidarymą Vilniaus apskrities kultūros centro direktorė Birutė Kurgonienė ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė šiltais žodžiais pasveikino susitikimo dalyvius, susirinkusius jau ketvirtąjį kartą Vilniuje. Čia pat buvo surengtas kasmetinis (jau 5-asis) Karolio Širvinsko vardo poezijos konkursas. Šio konkurso iniciatorė – fondo „Baltasis balandis“ įkūrėja ir pirmininkė, tradicinio Lietuvos literatūrinio renginio „Vaižganto skaitymai“ organizacinio komiteto narė – Aldona Širvinskienė. Taip ji įamžino tragiškai žuvusio savo sūnaus Karolio – Anykščių krašto poeto, tautodailininko, kunigų seminarijos studento, atminimą.
Kaip paprastai, įvairaus amžiaus, įvairių profesijų literatai konkursui pateikė po 5 savo eilėraščius. Konkurse dalyvavo: Vladislava Kursevičienė (Elektrėnai), Albinas Kuliešius (Ukmergė), Justinas Jaksebaga (Varėna), Rimantas Užpalis (Vilnius), Povilas Kulvinskas (Anykščių raj.), Zuzana Stunžienė (Ukmergė), Leonora Jankeliūnienė (Ukmergė), Albertas Navickas (Vilnius), Juozapas Kulvinskas (Elektrėnai), Kazimieras Šimanskis (Elektrėnai), Alfredas Naktinis (Vilnius), Neringa Bratiškienė (Nemenčinė), Monika Blauzdienė (Ukmergė), Jelena Garliauskienė (Nemenčinė), Fikratas Salimovas (Šalčininkai), Leopoldas Stanevičius (Vilnius), Zita Butkutė (Anykščiai).
Literatų susitikimo programos vedėjas buvo Vilniaus apskrities kultūros centro literatūrinių programų koordinatorius Tomas Lastauskas. Jis yra baigęs Vilniaus universiteto filosofijos fakultetą. Vilniaus apskrities kultūros centre darbuojasi jau 4-ius metus, o koordinatoriumi dirba 2 metus.
Šį kartą komisijos nariais buvo: VAKC direktorė Birutė Kurgonienė, K. Širvinsko mama Aldona Širvinskienė ir jo teta – Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ pavaduotoja ugdymui – Audra Tomonienė.
Poetai nuoširdžiai deklamavo savo eiles. Daugelis jų posmų buvo paskirta Tėvynei Lietuvai.
Vėliau svečiai turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (Vilniaus g. 41) istorija ir ekspozicijomis. Tuo metu vyko nuolatinė paroda „Iš teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių. XIX a. I pusė“, paroda, skirta pirmajai operai „Elenos pagrobimas“, pastatytai Vilniuje 1636 m. ir Mstislavo Dobužinskio scenografijos paroda.
Teatro muziejaus įsteigimo idėja brendo nuo 1920 m., lietuvių meno kūrėjų draugijai savo steigiamajame biuletenyje nurodžius, kad būtina ne tik sukurti nacionalinį profesionalųjį teatrą, bet ir kaupti jo istorijos dokumentus. 1926 m. Vincas Krėvė-Mickevičius ir Balys Sruoga Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete įkūrė Teatro seminaro muziejų. Pirmąja muziejaus kolekcija tapo Peterburgo lietuvių teatro veikėjo Antano Jasūdžio (1878-1963) surinkta medžiaga. 1936 m. Teatro muziejus iš universiteto buvo perkeltas į Valstybės teatrą ir čia veikė visuomeniniais pagrindais. Karo ir pokario metų suirutė muziejaus veiklą sutrikdė, daug eksponatų buvo prarasta. Muziejus atkurtas 1957m. įkurtos Lietuvos teatro draugijos pastangomis. Nusprendus įkurti Teatro ir muzikos muziejų, iki to laiko surinkta medžiaga laikinai buvo perduota Lietuvos Dailės muziejui. 1965 m. atidaryta pirmoji muziejaus paroda. Iki 1992 m. muziejus vadinosi Teatro ir muzikos muziejumi. Pirmosios muziejaus patalpos, kurios tuo metu priklausė Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai, buvo XVIII a. 2-oje pusėje statytame name, vadinamuosiuose Umiastovskių rūmuose (Trakų g. 2).1996 m. buvo nutarta pritaikyti muziejui buvusius mažuosius Radvilų rūmus (Vilniaus g. 41) – pastatą, kuriame 1795-1810 m. veikė viešasis Vilniaus miesto teatras.
Po pietų Rytų Lietuvos literatus jau svetingai priėmė Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus (Subačiaus g. 124). Jo direktorė – Tatjana Michniova. Muziejus įkurtas vaizdingoje vietovėje – Vilniaus priemiestyje, Markučiuose, buvusio Markučių dvaro gyvenamajame name. Markučiai istoriniuose šaltiniuose minimi nuo XIV a. Tuomet jie priklausė didiesiems Lietuvos kunigaikščiams ir įvairioms didikų giminėms: Kiškoms, Čapskiams, Chodkevičiams bei jų dvarų valdytojams ir nuomininkams. 1867 m. Markučius nupirko generolas inžinierius Aleksejus Melnikovas ir čia pastatydino medinį dviejų aukštų vasarnamį. 1875 m. A. Melnikovo dukrai Varvarai ištekant už gvardijos paručiko Vasilijaus Moškovo, Markučių dvarą su 270 ha žemės A. Melnikovas atidavė dukteriai kaip kraitį. 1877 m. pora išsiskyrė. 1880 m. Sankt Peterburge Varvara susipažino su poeto A. Puškino jaunesniuoju sūnumi Grigorijumi Puškinu. 1899 m. Grigorijus ir Varvara Puškinai, pardavę Michailovskojės dvarą Rusijos Imperatoriškajai Akademijai, persikėlė gyventi į Markučius. Čia jie atsivežė ir kai kuriuos asmeninius poeto A. Puškino daiktus. Vasarnamis buvo pritaikytas gyventi ir žiemos sąlygomis. Prieš mirtį V. Puškina paliko testamentą, kuriame įrašė, kad Markučių sodybos gyvenamasis namas negali būti parduotas ir išnuomotas, kad čia turi būti saugomas didžiojo poeto A. Puškino atminimas, ir kad Markučių sodyba visuomet turi tarnauti kultūros bei švietimo tikslams. 1940 m. čia buvo nuspręsta įkurti muziejų, kuris pirmuosius lankytojus priėmė 1948 m.
Rytų Lietuvos literatai susipažino su muziejaus ekspozicijomis: „Aleksandro Puškino gyvenimas ir kūryba“, „Aleksandras Puškinas ir Lietuva“. Poetai pamatė ir memorialinę muziejaus ekspoziciją, susipažino su muziejaus ansamblio – buvusio dvaro gyvenamojo namo, parko su tvenkiniais, šeimyninių kapinaičių, A. Puškino paminklo – aplinka.
Čia ir buvo paskelbti poezijos konkurso K. Širvinsko premijai gauti laureatai. Šiemet Karolio Širvinsko konkurso laureate pripažinta Anykščių „Marčiupio“ klubo jauna poetė Zita Butkutė. Antrąją vietą laimėjo ukmergiškė Eleonora Jankeliūnienė, o trečioji – atiteko Šalčininkų krašto poetui, žurnalistui Fikratui Salimovui. Visi laureatai buvo apjuosti tautinėmis garbės juostomis, apdovanoti diplomais, gavo gėlių ir atminimo dovanų.
16 valandą vyko kūrybos skaitymai – vakaronė. Jos metu literatai suartėjo, susibičiuliavo, noriai bendravo tarpusavyje, skaitė savo kūrybą, dalijosi įspūdžiais, dovanojo vieni kitiems savo naujai išleistas knygeles, keitėsi telefonais, adresais…

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra