Rytis Gurkšnys SJ. Prisikėlimo vilties įkvėpti

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir mūsų Dievas Tėvas, kuris pamilo mus ir maloningai suteikė mums amžinos paguodos ir geros vilties, tesuramina jūsų širdis ir tesustiprina kiekvienam geram darbui ir žodžiui. /2 Tes 2, 16/.

Prisikėlimo viltis mus įkvepia teisingiems žodžiams, žingsniams ir veiksmams šiame gyvenime. Ji padrąsina mus siekti didesnių tikslų ir žengti konkrečius kasdieninius žingsnius. Kai tikime, kad kas nors įvyks gyvenime, mes planuojame ir rengiamės tam įvykiui. Kiekvienam Dievas davė tam tikras svajones. Kiekvienas tikimės ko nors gero gyvenime. Vieni norime pasveikti iš ligos, išsilaisvinti iš priklausomybės. Kiti tikime, kad išsivaduosime iš skolų. Kiti svajojame sustiprinti šeimos santykius. Kiti tikimės įkurti savo verslo įmonę.

Tačiau tikrajam tikėjimui reikia konkrečių veiksmų. Tikėjimas ir viltis be darbų miršta. Jei norime sustiprinti sveikatą, kasdien vykdome gydytojo nurodymus. Jei norime geresnio darbo, kuriame savo mėgstamos veiklos planą. Jei santuoka griūva, ieškome būdų ją ugdyti, stiprinti.

Rudenį daugelis tikisi ir planuoja susirgti gripu. Jie klauso, ką praneša televizija, ką reklamuoja vaistinės. Jie girdi: „Artėja gripo sezonas. Pasiruoškite jam!“ Jie tuojau pat bėga į vaistinę ir prisiperka vaistų. Jie laukia, kada juos palies virusas. Jie tiki, kad jie tikrai susirgs: „Pernai nesusirgau. Šiemet tikrai susirgsiu!” Jie nerimauja, bijo, mąsto, kad ir juos tikrai ištiks ta pati liga kaip ir daugelį žmonių. Jie pamiršta, kad galima kovoti, stiprinti imuninę sistemą, sportuoti. Jie mąsto apie ligą, jos laukia, jos tikisi, jai rengiasi, žengia konkrečius žingsnius link jos. Po kelių mėnesių jie gauna tai, ko tikėjosi. Jų tikėjimas suveikė tik neteisinga kryptimi.

Žinoma, turime būti realistai. Visokių negalių ir ligų ištinka visus žmones. Niekas nėra apsaugotas nuo nelaimių. Turime gerti vaistus ir klausyti gydytojų nurodymų. Tačiau niekada neplanuokime ligos ar pralaimėjimo. Neplanuokime senatvės invalido vežimėlyje.

Matome žmones, kuriuos kankina įvairios ligos. Bet krikščionis negali planuoti skurdaus ir vargingo gyvenimo. Mes nesame kaip visi. Tikėkime, kad esame išimtis. Mes tikime Dievo palaima, jo gerumo galia. Mes dėkojame jam, šloviname jį. Turime tikėtis ilgo ir sveiko gyvenimo. Jėzus kviečia nuolat tobulėti, kovoti ir nugalėti visas gyvenimo kliūtis.

Vienas vyresnis kunigas, geras pamokslininkas niekada neplanavo tos dienos, kada jis pasakys savo paskutinį pamokslą. Jis norėjo pamokslauti iki savo mirties. Jo kraujopspūdis buvo didelis. Tačiau jis tikėjo, kad bus darbingas iki pat savo mirties dienos. Žinoma, jis galėjo skųstis savo ligomis, savo skausmais, savo netobulumais. Jis galėjo sakyti: „Visi seni žmonės serga, nebemato, nebegirdi. Nieko čia nebepakeisi. Senatvėje viskas jau susidėvėję. Nebėra gyvenimo džiaugsmo.“ Tačiau jis buvo kupinas džiaugsmo, stiprybės ir tikėjimo Dievo gerumu. Jis mirė po širdies operacijos. Tai įvyko 20 dienų po jo paskutinio pamokslo. Jis tikėjo, kad jis vykdys jam Dievo skirtą misiją iki pat paskutinės gyvenimo dienos.

Turime tikėti, kad būsime sveiki, kūrybingi, aštraus mąstymo, stiprūs ir laimingi iki pat tos dienos, kai Viešpats mus pasišauks. Turime planuoti ir žengti konkrečius žingsnius, jei norime, kad Dievas padėtų mūsų svajonių išsipildyme. Mūsų tikėjimas veikia mūsų gyvenimą ta linkme, kuria tikime.

Aš pats sau kartojau: „Planuoju dar mažiausiai 40 pilnų metų pamokslauti, vadovauti Dievo ieškančių energingų žmonių bendruomenei, juos įkvėpti ir padrąsinti. Planuoju vesti lyderystės mokymus ir padėti jiems atskleisti tai, kas geriausia juose. Neplanuoju dešimt paskutinių metų ligotos tarnystės. Planuoju taip pat gerai atrodyti ir sulaukęs 80 metų. Planuoju toliau sakyti anekdotus ir gyventi sveiką, turtingą, linksmą ir visokių malonių kupiną gyvenimą.“

Neplanuokime savo sunkios ir vargingos gyvenimo pabaigos. Planuokime gyventi ilgą, sveiką ir laimingą gyvenimą. O visa kita paveskime Dievui. Žinoma, niekas nėra apsaugotas nuo ligų. Mes negalime jų išvengti. Bet mes galime pasirinkti ir tikėtis ilgo ir palaiminto gyvenimo. Mes galime pasirinkti ir siekti savo svajonių išsipildymo.

Turime susidaryti planą, žengti konkrečius žingsnius, skirti daugiau laiko bei jėgų, pasiaukoti dėl savo gyvenimo svarbiausių tikslų.

Po to turime susidaryti planą, žengti konkrečius žingsnius, skirti daugiau laiko bei jėgų, pasiaukoti dėl savo gyvenimo svarbiausių tikslų. Ar tikrai prisiimame daugiau atsakomybės darbe? Ar darome daugiau negu iš mūsų reikalaujama? Ar atvykstame į darbą anksčiau? Ar darbuojamės organizacijoje taip, tartum ji mums priklausytų? Ar mylime savo darbą, kaip savo geriausią draugą?

Gal matome, kad kitus atleidžia iš darbo. Gal problemos šeimoje. Kartokime: „Dievo gerumas mane apgaubia. Tikiuosi sėkmės, paaukštinimo, visokių turtų gausos. Dievo malonė lydi mane ir mano šeimą.“ Nesitikėkime pralaimėjimų. Jei tikimės nesėkmės, mes apribojame Dievo veikimą mūsų gyvenime. Savo mintimis, savo veiksmais sakome: „Dieve, mes bijome pralaimėti. Mes atsisakome didelių tikslų. Mums nereikalinga tavo pagalba. Darysime tik, tai, ką galime savo jėgomis.“ Negalime tikėtis pralaimėjimo ir tuo pat metu gauti pergalę.

Tikėkimės pergalių, teigiamų pokyčių sveikatoje, finansuose, dvasioje, santykiuose, darbe. Renkimės malonių pilnatvei. Renkimės pergalėms. Renkimės ilgam gyvenimui. Leiskime tikėjimui veikti teisinga kryptimi. Tikėkimės turtingo, sveiko, ilgo, džiaugsmo, ramybės kupino gyvenimo. Jei taip gyvensime, Dievas dar gausiau išlies savo malonių. Gyvensime nuostabių dalykų kupiną, visavertį gyvenimą. Būkime laimingi!

EPA nuotr.

 
Nuotraukoje: Kauno Jėzuitų bažnyčios rektorius ir Vadovų ugdymo centro direktorius R. Gurkšnys SJ

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra