Rytis Gurkšnys SJ. Atnaujinkime savo svajones

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Kelkis, nušviski! Tavoji šviesa atėjo, VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito.

Nors žemę štai sutemos gaubia ir tautas tamsybės dengia, bet virš tavęs VIEŠPATS šviečia, virš tavęs jo šlovė apsireiškia. /Iz 60, 1-2/

Trys išminčiai pagarbina Jėzų, pripažindami, kad visus turtus, talentus, gerovę, klestėjimą ir gyvenimo pasiekimus gauname iš Dievo. Šventasis Raštas šiandien mums primena, kad Dievas davė mums didingumo sėklų, savo svajonių, mums skirtą užduotį gyvenime. Tačiau neretai tai pamirštame ir bandome pasiteisinti: „Esu per senas. Mano liga per daug sunki. Mano santykiai nebepataisomi. Mano gyvenimas sunkus. Man nesiseka. Neturiu jokių talentų ir gero išsilavinimo…“ Neužtenka talentų tam, kad gyventume laimingai. Man teko sutikti labai talentingų žmonių, kurie nesugebėjo savo sugebėjimų panaudoti. Jie neišvengė skyrybų, kiti savo nesėkmes bandė paslėpti įvairiose priklausomybėse, kiti puolė į nusivylimą, depresiją ir net savižudybę. Turime atskleisti ir išnaudoti tas galias ir sugebėjimus, kurias esame gavę iš mūsų Kūrėjo. Kol dar kvėpuojame, visada turime tai, ką galime duoti kitiems.

Viename pastate ėjau pro slankiojančias duris, kurios automatiškai atsidarė, kai priėjau arčiau jų. Tačiau antrosios durys prieš mane neatsidarė. Laukiau stovėdamas prie pirmųjų atdarų durų. Po kelių sekundžių pastebėjau užrašą: „Antrosios durys atsidarys tik tada, kai pirmosios užsidarys.“ Taigi, kol neleidau pirmosioms užsidaryti, negalėjau įeiti į pastatą. Žengiau žingsnį pirmyn, ir antrosios durys atsidarė.

Gyvenime turime paleisti iš rankų savo praeitį tam, kad priimtume ateitį. Negalime pakeisti praeities. Šiandien savo mintimis, nusiteikimu, svajonėmis kuriame savo ateitį. Kokios mūsų mintys, tokia ir mūsų ateitis. Tačiau kai kurie apgaudinėja save sakydami: „Esu patenkintas tuo kas esu. Išsiversiu su tuo, ką turiu. Prisitaikau prie to, ką esu priverstas dirbti. Nenoriu daugiau nieko siekti.“ Sielos priešas mums kartoja: „Nesiek nieko daugiau. Dievas nenori, kad būtum laimingas. Dievas nenori, kad būtum sveikas. Dievas nenori, kad turėtum savo verslą ar mėgstamą darbą. Dievas nenori, kad turėtum gerus santykius šeimoje…“ Sielos priešas nori, kad mūsų talentai ir jėgos miegotų mumyse. Tačiau Dievas nuolat kviečia mus išsivaduoti iš tokio vidutiniško gyvenimo. Šv. Ignacas Lojola mums pataria nuolat klausti savęs: „Ką dar galiu padaryti dėl Kristaus? Ko dar Dievas nori iš manęs? Kokie sugebėjimai, jėgos, siekiai dar slypi manyje?“ Kiekvienas turime tai, ką Dievas davė mums geriausia, sukurdamas mus pagal savo paveikslą. Turime tai atrasti ir panaudoti. Gal ir sunki buvo mūsų gyvenimo praeitis. Jokie žmonės negali mums pakenkti, nes Dievas yra palankus tiems, kurie jo ieško. Dievas tikrai nori, kad džiaugtumės savo šeima, darbu ir vidine ramybe.

Kai kurie sako: „Ryti, nebetikiu, kad gausiu paaukštinimą darbe. Nebetikiu, kad pasveiksiu. Jau daug metų meldžiuosi, kad mano vaikai pradėtų lankyti bažnyčią. Esu per senas ir niekam nebereikalingas. Labai daug meldžiausi bet mano jaunas sūnus mirė. Ryti, mano svajonė sudužo. Nebematau prasmės dar ko nors siekti gyvenime…“ Jiems atsakau: „Vis dėlto kelkitės ir svajokite naują svajonę. Jūs galime būti didelėje duobėje, bet dieviškosios sėklos dar nori skleistis. Gal sugriuvo jūsų santuoka, netekote brangaus žmogaus, praradote sveikatą. Turite paleisti tai iš savo rankų ir minčių. Dievas visada nori, kad atrastumėte bei išnaudotumėte jo galias dėl kitų ir būtumėte laimingi.“

Vienas vyras pasakojo, kad buvo labai nusiminęs, kai iširo jo santuoka. Tuomet jis buvo jaunas labai uolus ir pavyzdingas krikščionis. Jo nevilties laikotarpis tęsėsi kelis metus. Jis kartojo: „Nebeturėsiu daugiau šeimos. Sugrioviau savo gyvenimą…“ Tačiau vėliau jis visa tai atidavė Dievui, prašė jo atleidimo už klaidas. Jis tikėjo, kad Dievas visada atleidžia. Jis nusikratė ir paskyrė savo gyvenimą Dievui. Jis tapo vienu iš žymiausių teologų. Jis sukūrė šeimą. Šeima laimingai susilaukė vaikų, iš kurių vienas tapo kunigu.

Visi žinome, kad santuoka neišardoma. Kai kurios santuokos pripažįstamos negaliojančiomis. Kartais žmonės per ilgai pasilieka nusivylime. Kovokite, jei įmanoma išlaikyti santykius. Jei Dievas pasako, kad jau baigta, atiduokite tai Dievui ir pradėkite vėl svajoti. Jei svajonė sudužo, skirkite laiko atsisveikinimui su praeitimi. Taip pat skirkite laiko keltis ir siekti naujų tikslų. Dažnai per anksti atsisakome savo svajonių.

Labai svarbu pasirinkti žmones su kuriais praleidžiame daug laiko. Jei jūsų draugai neturi didelių svajonių, projektų, jei jie pikti, negatyvūs, pesimistiški ir depresyvūs, jie ir jus temps žemyn, nes tokia jų mąstysena ir elgsena užkrečia kitus. Gera sėkla pasėta nederlingoje žemėje negalės augti ir nešti gausių vaisių. Turime pasirinkti gerą bendruomenę. Bandykime išsivaduoti. Darykime viską, kad susirastume sveiką, svetingą, draugišką, didelius siekius, daug energijos, vilties, drąsos ir entuziazmo turinčią bendruomenę. Dievas nesukūrė mūsų tam, kad gyventume vidutinišką gyvenimą. Savyje nešiojamės jo svajones. Neleiskime, kad kiti naikintų mūsų entuziazmą, talentus ir viltį. Nebijokime, kad mus paliks kai kurie svarbūs žmonės. Pasitraukime nuo tų, kurie „suriša mūsų sparnus.“ Nebijokime palikti vienų draugų. Dievas tikrai mums siųs naujų, panašių į mus žmonių. Net ir Jėzus buvo nepriimtas savo gimtajame krašte. Jis negalėjo daryti stebuklų, negalėjo skleistis. Jis nusprendė pasitraukti nuo artimiausių žmonių, kurie jį tempė žemyn. Kartais ir mes turime palikti vienus ir pasirinkti kitus žmones.

Mūsų sielos priešas tikrai nori mus matyti nelaimingus, laikyti mus baimėje, liūdesyje ir nusivylime. Priešingai, Dievas Šventojo Rašto žodžiais šiandien mus drąsina vėl keltis, priimti jo šviesą ir galią. Kiekvieną rytą kartokime: „Esu Dievo vaikas. Visagalis ir mylintis Tėvas mane laiko savo rankoje. Jis mane laimina ir kviečia toliau svajoti, kovoti ir nešti šviesą kitiems.“ Kiekvienas turime savyje talentus, galias, kurios dar slypi, kurios laukia, kad panaudotume. Kiekvienas turime savo problemų, negalių, skolų, nesėkmių, nuoskaudų. Tačiau Dievas visada yra didesnius ir stipresnis už mūsų bėdas ir negandas. Jei atnaujinsime savo svajones, jei pasirinksime energingus žmones, jei turėsime drąsų nusiteikimą, jei sieksime ištvermingai to, ko mums labiausia reikia, tada kilsime aukštyn, leisime Dievui daryti nuostabius darbus savo ir kitų gyvenime. Jis laimins mus, apdovanos mus savo malonės turtais ir ves mus ten, kur net svajoti nedrįsome.

Autorius yra vadovų treneris ir Kauno jėzuitų bažnyčios rektorius

www.bernardinai.lt

Nuotraukoje: Kun. R. Gurkšnys SJ

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra