Autorius: Voruta Data: 2019-07-17 , 10:07 Spausdinti

Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt

Autor: Ryšard Maceikianec   Poniedziałek, 15 lipca 2019

Vilnius, 2019 m.  liepos 12 d.

Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai

Pilieti Prezidente,

visuomenės informavimo priemonės praneša, kad Jūsų pirmuoju užsienio vizitu taps Lenkija ir kad lyg tai Lenkijoje pranešit, kad tiems Lietuvos piliečiams, kurie kalba panašia į lenkų kalbą, vardai ir pavardės bus oficialiai rašomi lenkų kalba.

Suprantama, kad geri santykiai su kaimynais stiprina kiekvieną valstybę. Bet tai neturėtų būti aukojami savo tautos ir savo piliečių interesai.

Dabartiniu metu, kai Lietuva prarado apie trečdalį gyventojų o valstybingumo egzistencija piliečių savimonėje ant ribos – papildomai atskirti dar ir lenkakalbius lietuvius ir supriešinti juos su  lietuviakalbiais lietuviai –  būtų nedovanotinas antikonstitucinis politinis žingsnis, silpninantis valstybingumą, padarant Lietuvos piliečius – lenkakalbius lietuvius – politinių žaidimų, pradėtų dar sovietmečiu, įkaitais.

Verta atkreipti dėmesį, kad toks žingsnis pirmiausia prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai – nes valstybinė kalba – lietuvių kalba.

Taip pat negalima nepastebėti, kad Lenkijos reikalavimas, kad neva Vilniaus regione viešieji užrašai bei piliečių vardai ir pavardės būtų rašomi kaip ir tarpukario okupacijos periode, viešina ir propaguoja partija, turinti nusikalstamos grupuotės požymius, o jos lyderis yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamu pasauliu – jo tėvas, kaip pranešė spauda, buvo KGB bendradarbis (įtariamas bendravimu su KGB). Pastebėtina ir tai, kad pirmuoju ir pagrindiniu jo patarėju po išrinkimo į Europarlamentą tapo profesionalus KGB majoras Balakin, kuris po to dar visą kadenciją „atstovavo“ lenkakalbiams lietuviams Vilniaus miesto savivaldybėje pagal Tomaševskio rinkimų sąrašą.

Verta Jums žinoti, kad būtent Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nustatė, kad KGB yra nusikalstama organizacija.

Pilieti Prezidente, ar Jūs suvokiat ruošiamo  pragaro  mastą Lietuvos lenkams (lenkalbiams lietuviams), kurie šiandien neišreiškia noro keisti pavardes, tačiau bus verčiami tai padaryti, nes kaip gi atrodytų, jei po tokio didelio triukšmo pavardes pasikeistų vos keli ar keliolika asmenų!

O teritorijoje, kur neegzistuoja demokratija, kur piliečiams neleistina burtis į nepriklausomus nuo partijos susivienijimus, kur nėra žodžio laisvės ir nepriklausomos informacijos – jie tą sugebės padaryti, kad lenkakalbiai lietuviai galutinai jaustųsi sąsajoje  ne su Lietuva, o su Lenkija.

Be to būtų sunku įsivaizduoti, kad atitinkamos institucijos išduos asmens dokumentus su pakeistomis pavardėmis pagal žodinius pareiškimus, „iš lūpų“, be dokumentų, kurie  patvirtintų tokių keitimų pagrįstumą. Tad reikės kreiptis į archyvą, o tai savo ruožtu nebus apskritai lengva ir paprasta – kaip žinoma, iki 1918 m. galimų pretendentų, norinčių pakeisti pavardžių rašymą, protėvių dokumentai buvo rašomi kirilica ir rusiškai. Sovietų valdžios laikotarpiu niekas specialiai apie tikslią transkripciją piliečio neklausdavo – vėl rašė kirilica rusiškai, o lietuvių kalba buvo vartojama kaip pagalbinė. Esant tokiai situacijai belieka tiktai dokumentai iš tarpukario Lenkijos okupacijos  laikotarpio, kuriuose pirmiausia bus galima ieškoti pavardžių, užrašytų lenkų kalba. Turint galvoje tai, kad pagal to laikotarpio dokumentus nustatyti tiesą apskritai nebus lengva, nes to meto Lenkijos okupacinės valdžios institucijos specialiai nebuvo išrankios dėl priemonių, kuriomis siekė sulenkinti tą teritoriją, įskaitant gyventojų vardus ir pavardes. Ir čia Lietuvos istorikai, be abejo, turės susimąstyti apie kitokį tarpukario laikotarpio įvertinimą, jei oficialiam vartojimui bus masiškai pateikiami istoriniai tarpukario Lenkijos okupacinės valdžios institucijų dokumentai…

Ir apskritai nesunku numatyti, kad visa tai vyks dar vienos plataus užmojo propagandinės kampanijos atmosferoje, nes tariamai Lietuvos archyvai piktybiškai vilkina atitinkamų pažymų ar istorinių dokumentų kopijų išdavimą lenkakalbiams lietuviams ir juos klastoja…

Lenkijos nuoširdumas nenustojamu „rūpesčio ir meile“ lenkakalbių lietuvių atžvilgiu kelia abejonės pirmiausia todėl, kad tariami Lietuvos lenkai yra neabejotinos lietuvių kilmės, niekada Lenkijos teritorijoje negyvenę ir Lenkijos piliečiais nebuvę. Be to „rūpesčio ir meilės“ kitos šalies piliečiams, kurie kalba lenkiškai arba panašia į lenkų kalbą, nenumato ir Lenkijos Konstitucija.

Manau neatsitiktinai Lenkija iki šiol neatsiprašė už Lietuvos sostinės okupaciją tarpukario metais, kas tik paryškina visą tą nenuoširdumą ir neaiškumą dėl jos užuominų, nors Čekijos atžvilgiu už dalį jos teritorijos okupaciją, Lenkija atsiprašymą paskelbė dar 2010 metais.

Pilieti Prezidente, norisi tikėtis, kad priimant svarbius Lietuvai sprendimus tarsitės, ne kaip iki šiol tik su savimi ir savo patarėju, bet ir su Tauta, kuriai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją priklauso suvereno teises. Nuo Jūsų noro girdėti Tautos balsą priklausys Lietuvos ateitis ir Tautos pagarba Jums.

Linkiu Jums atsakingų, atitinkančių Konstituciją sprendimų.

Lietuvos Respublikos pilietis  Ryšard Maceikianec.

PS. Laiškas siunčiamas ir tradiciniu paštu.

Poprawiony: Wtorek, 16 lipca 2019

Naujienos Nuomonės, diskusijos, komentarai laiškas Gitanui Nausėdai, Ryšard Maceikianec