Rygoje eitynėmis buvo pagerbti Latvijos legionieriai

Autorius: Data: 2014-03-18, 20:43 Spausdinti

 

Virginija MAKSVYTYĖ, Kaunas

Sekmadienį Rygoje įvyko eitynės skirtos Latvijos legionieriams, kurių penkioliktoji ir šešioliktoji divizijos 1944 metais kovo 16 -ąją netoli Velikajos upės įveikė sovietinės Rusijos karius. Rygoje pagerbti savo karių susirinko apie pora tūkstančių latvių. Čia tai pat išreikšti pagarbą latvių tautos didvyriams atėjo ir žymūs Latvijos politikos veikėjai, parlamento nariai: konservatyvaus Nacionalinio aljanso lyderis Raivis Dzintaras, buvęs aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Einaras Cilinskis. 10 val. ryto eitynės prasidėjo šv. mišiomis Rygos katedroje, po kurių Latvijos patriotai pajudėjo Laisvės paminklo link, kur padėjo gėlių, dainavo tautines ir patriotines dainas. Eitynėse buvo galima matyti Lietuvos ir Estijos vėliavas, šių šalių patriotai palaikė šventiškai nusiteikusius latvius. Nors eitynes ir bandė provokuoti vietiniai rusai, tačiau jokių didesnių incidentų neįvyko. Eitynes saugojo daugybė gerai pasiruošusių Latvijos pareigūnų. Susirinkę protestuotojai buvo aptverti specialiai tam skirtomis tvoromis.

Ne visada leista švęsti

Šios eitynės Latvijoje ne visada buvo sutinkamos džiugiai, buvo laikotarpių, kai jos apskritai buvo nešvenčiamos. Antrojo pasaulinio karo metais virš 130 tūkstančių Latvijos jaunuolių tarnavo nacistinės Vokietijos pusėje. Tam buvo specialiai paruoštas Latvijos SS legionas. Maždaug apie 50 tūkstančių latvių karo metu kovoję Vokietijos pusėje mirė mūšiuose arba pokario metu. Latvijai tai buvo didelė netektis. 1944 metų kovo 16-oji tapo Latvijos patriotų švente, nes šią dieną specialiai suformuotos šešioliktoji ir penkioliktoji Latvijos legiono divizijos įveikė sovietinės Rusijos karius. Įstatymiškai ši šventė nebuvo įtvirtinta švęsti iki pat 1998 metų, nors patys latviai šią dieną minėdavo kaip Latvių legiono dieną, tačiau kai ši šventė tapo oficialiai pripažinta ir švenčiama, Latvijoje gyvenantys rusai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, jautė pralaimėjimą, lavių nepagarbą. Galiausiai po poros metų Latvijos Dūma jautė padariusi klaidą, kad įstatymiškai leido egzistuoti šiai šventei, latviai galėjo oficialiai minėti Legiono dieną. Dabar eitynės Rygos miesto gatvėmis iki Laisvės paminklo vyksta jau kelis metus, kuriose palaikyti latvių atvažiuoja ir keletas lietuvių. Tiesa, eitynes džiugiai pasitinka ne visi Rygos gyventojai. Kiekvienais metais protestuoti prieš šios šventės minėjimą susirenka nemažai rusų, žydų tautybių atstovų, kurie tvirtina, kad ši šventė juos žeidžia, o atvirai švęsti Latvijos legiono dieną prilygsta fašizmo garbinimui. Dalyvauti eitynėse nėra lengva net patiems Latvijos parlamento nariams. Šiemet iš savo pareigų buvo atleistas aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Einaras Cilinskas, kuris iš darbo išėjo vyriausybei nusprendus jau penktadienį. Einaras Cilinskas nesutiko su vyriausybės sprendimu, kuris draudė jos nariams dalyvauti eisenoje.

Latviai ateina pagerbti artimųjų

Dar nesibaigus šv. mišioms Rygos katedroje, protestuoti ir išreikšti savo poziciją Kovo 16-osios rytą rinkosi vietiniai rusai. Vos pradėjus eitynes, švilpauti į mušamo būgno taktą pradėjo saujelė rusų netoli Rygos katedros. Juos apsupę buvo Latvijos pareigūnai. Būta eitynių minioje ir įsimaišiusių rusų, kurie nepagarbą atėjusiems prisiminti Latvijos legionierius, išreiškė giedodami Rusijos himną. Prie Laisvės paminklo buvo ypatingai sustiprinta apsauga. Čia kelią eitynių dalyviams padarė ir Latvijos vėliavomis nešini vaikinai, ir norintys apsaugoti eitynių dalyvius policininkai. Teritorija prie Laisvės paminklo buvo apsupta tam skirtomis tvoromis. Čia pasitiko nepatenkintų rusų šūksniai „pazor“, „Rasija“ ir pan.

Eitynėse dalyvavę latviai teigė nesuprantantys tokio Rygoje gyvenančių rusų pasipriešinimo, nes latviai čia tik atėjo pagerbti savo artimųjų žuvusių Antrojo pasaulinio karo metais. Eitynėse sutiktas latvių senolis E. K. pasakojo, kad tuo metu sudarytas Latvijos legionas kovojo ne už sovietus ar vokiečius, jie kovojo už Latviją.

Visi žmonės, kurių artimieji tuo metu buvo išsiųsti į Sibirą, tapo savanoriais, stojo laisvai į vokiečių batalionus, legioną įkūrė 1943 metais. Tas legionas buvo savanorių, jie visi kovojo fronte. Kovojo dėl to, kad nesugrįžtų atgal rusai. Jie nebuvo už vokiečius, nebuvo už rusus. Jie dainavo tokias dainas „mes mušim tuos utėliuotuosius“, tai dainuodami galvojo apie rusus, dainavo ir „mušim mėlynai pilkuosius“. Tie buvo vokiečiai. Jei karas būtų baigęsis, tai tie latvių legionieriai būtų sudarę savo armiją.“

Šiuos žodžius patvirtina ir į eitynes atsinešti plakatai, kuriuose prašyta „Ne okupacijoms, taip – laisvai Latvijai“. Patys latviai tvirtina šiomis eitynėmis prisimenantys savo karius ir žuvusius artimuosius.

Mano pusbrolis ten žuvo. Mums reikia prisiminti savo karius, nesvarbu, kad jie vilkėjo vokiečių uniformas, latvių šauliai Pirmojo pasaulinio karo metais vilkėjo caro uniformas, bet jie kovojo dėl to, kad išlaisvintų Latviją. Neturi jokios reikšmės, kokią uniformą jie vilkėjo, jie kovojo už Latviją, kad rusai neateitų į Latviją“ – „Vorutai“ pasakojo Latvijos patriotas E. K. Senolis tvirtino, kad šiuo metu jaučiasi saugiai ir nebijo panašių įvykių kaip Kryme, nes Latvija esanti NATO narė.

 

 

Lietuva - Latvija , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra