Rusija prieš Lietuvą, o NATO su kuo?

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Vertinant paskutinių metų Rusijos valstybės sprendimus buvusių Sovietų sąjungos respublikų atžvilgiu, matyti, kad tai yra teisės ir demokratijos principams prieštaraujantys sprendimai ir veiksmai, siekiant atkurti sovietinę imperiją, teigiama Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) kreipimesi į Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrus.

„Matydami, kaip ciniškai ir atvirai Rusija vieną po kitos čia ginklu (Gruzija), čia ekonominėmis ir diplomatinėmis sankcijomis (Ukraina, Baltarusija) atakuoja buvusias sovietines respublikas, mes būtume naivūs, jei patikėtume, kad Rusijos muitinės karas prieš Lietuvos vežėjus yra ne tų neteisėtų išpuolių serijos tęsinys“, – teigia kreipimąsi į ministrus pasirašęs JDJ pirmininkas, teisininkas Kęstutis Čilinskas.
„Ne tik santykiuose su kaimyninėmis valstybėmis, bet ir Rusijos viduje paminami elementarūs demokratijos ir teisinės valstybės reikalavimai, žudomi žmogaus teisių gynėjai ir demokratiškai nusiteikę žurnalistai, o politizuota teisėsauga ir teismai persekioja ne žudikus, o taikių demokratinių akcijų dalyvius“, teigia K. Čilinskas.
Esant tokiai situacijai, kai stiprėjanti Rusijos imperinė politika vis dažniau pažeidžia teisės ir demokratijos reikalavimus tiek šalies viduje, tiek santykiuose su kaimyninėmis valstybėmis, įskaitant NATO narę Lietuvą, mums, Lietuvos piliečiams yra nesuprantamas JAV ir NATO siekis šiuo metu veikti kuo glaudžiau išvien su Rusija, teigiama kreipimesi.
„Mes, lietuviai, turime skaudžią istorinę pamoką, Molotovo-Ribentropo paktą, kurio jubiliejinė data, rugpjūčio 23, artėja. Ši pamoka, be kita ko, rodo, jog tolerantiškas požiūris į agresyvią teisės nepaisančią valstybę sukelia ne tos valstybės „sušvelnėjimą“, o, priešingai, skatina dar didesnį agresyvumą. Todėl neatsitiktinai po geranoriškų JAV ir NATO vadovų pareiškimų Rusijos atžvilgiu, po šių vadovų susitaikymo su Gruzijos dalies aneksija, Rusijos valdžia ėmė elgtis dar įžūliau. Šiuo atveju ji muitinės rankomis demonstratyviai „baudžia“ Lietuvos vežėjus ir tuo pažeidžia Lietuvos ekonominį saugumą“, nurodo K. Čilinskas.
Pasak jo, Lietuva yra NATO narė nuo 2004 m. ir NATO pagal savo paskirtį turėtų siekti padidinti pasitikėjimą, stabilumą ir saugumą regione bei visoje Europoje. Rusijos muitinės karas prieš Lietuvą yra to stabilumo ir saugumo pažeidimas. Todėl Lietuva turi teisę iš NATO tikėtis, kad šis aljansas padės Lietuvai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, užtikrinančias šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves.
K. Čilinsko teigimu, jei JAV ir NATO vadovybė vystys draugiškus santykius su Rusija, nepaisydamos, kad ši agresyvi valstybė sankcijomis prieš Lietuvos vežėjus pažeidžia Lietuvos ekonominio saugumo interesus, tai Lietuvai rugpjūčio 23-ioji bus ne tik agresyvių valstybių praeities sandorio paminėjimo, bet ir nerimo dėl dabarties agresoriaus nebaudžiamumo diena.
Nuolaidų valstybėms-agresorėms ir tarptautinės teisės pažeidėjoms politika šiandien vadinama „realia politika“. Mes esame prieš ją. Lietuvos valstybės ir piliečių interesas yra, kad „reali politika“ būtų pakeista į morale ir teise paremtą politiką, teigia K. Čilinskas. Todėl jis siūlo Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrams imtis diplomatinių žingsnių JAV ir NATO vadovybės atžvilgiu, siekiant įtikinti, kad šiandien prioritetas yra apginti Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes nuo Rusijos agresyvių veiksmų, o ne aukoti tų valstybių saugumą vardan nuolaidžios vadinamosios „realios politikos“ Rusijos atžvilgiu.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra