Per šimtmetį labai išaugo. Pirmieji parapijos įrašai rodo, kad joje buvo keturi šimtai parapijiečių, o dabar skaičiuojame keturis tūkstančius. Parapija buvo įkurta 1910 metais. Pirmiausiai buvo pastatyta medinė koplyčia. Dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1926 metais ir baigta 1932 metais.

 

 

Mūsų tikrosios klebonijos namas yra toliau, o iš viso parapija turi tris pastatus, iš kurių vieną norime parduoti. Visi jie yra Bažnyčios gatvėje Nr. 1, 3, 5. Šį pastatą, kuriame dabar aš gyvenu, pasistatė kunigas Kazimieras Gailius, bet čia buvo kaip katilinė, ne gyventi skirta. Vėliau čia gyveno kunigas Bronislovas Krakevičius, kunigas Gintautas Stanevičius padarė remontą ir aš čia dabar gyvenu.

 

 

Parapijai priklauso nemažai kaimų, vieni iš didesnių – Žėronys, Vaikšteniai, Klepočiai, Ąžuolijai, pusė Ismonių kaimo, nes kita pusė priklauso Vytautavai.

 

 

Pamaldos vyksta kiekvieną sekmadienį, 12 val. – lietuvių kalba, 13 val. – lenkų kalba. Turime lietuvišką chorą ir lenkišką jaunimo chorą, kurie gieda per pamaldas.

 

 

Tai visiems gerai žinomi parapijiečiai Irena Brauns, Valentina Vinskevič, Marija Poplavska, Danuta Golumbevska, Petras Sabaliauskas, Zigmas Marcinkevičius ir Henrikas Mečkovskis. Visi bažnyčios gyvenimo sprendimai yra svarstomi ir tvirtinami parapijos taryboje. Parapijos komiteto nariai sprendžia bažnyčios remonto klausimus, renka aukas per sekmadienio šv. Mišias.

 

Mano tėtis buvo iš Kunigiškių kaimo Širvintų rajone, prie Kernavės, mama – iš Gudiškių, Šalčininkų rajono. Baigiau 17-tąją Vilniaus vidurinę mokyklą, mokiausi profesinėje mokykloje, dirbau Vilniaus kuro aparatūros gamykloje, du metus tarnavau sovietinėje kariuomenėje. Po to įstojau į Vilniaus kunigų seminariją, kurią baigiau 2001 metais. Dirbau Pilaitėje, Rudaminoje, Šalčininkuose, o Rūdiškėse dirbu nuo 2004 metų.

 

 

Kviečiu atvykti į Rūdiškes, į bažnyčios 100 metų iškilmes pasimelsti už tuos, kurie statė bažnyčią, už tuos, kurie joje meldėsi visus 100 metų.