Rudeninės B. Stančikaitės ir G. Šlektavičiaus improvizacijos

Autorius: Data: 2020-10-03 , 11:34 Spausdinti

Rudeninės B. Stančikaitės ir G. Šlektavičiaus improvizacijos

B. Stančikaitė. Autoportretas su kauke

Ona Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt

2020 m. rugsėjo 8–26 dienomis Vilniaus grafikos meno centre veikė dvi kūrybinio tandemo –Birutės Stančikaitės („Improvizacijos“) ir grafiko, Birutės vyro, Gerardo Šlektavičiaus („Lašelių džiazas“) parodos. Beje, tai iš tiesų ne pirmoji jungtinė menininkų poros paroda (pvz., 2018 m. vyko šių grafikų jungtinė paroda „Dviese“).

B. Stančikaitė (g. 1952 m.) – lietuvių dailės, grafikos klasikė, viena iš žymiausių estampo kūrėjų, 2016 m. pelniusi Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premiją. Pagrindinis įkvėpimo šaltinis menininkei yra gamta. B. Stančikaitės kūrybos meistriškumą rodo nepriekaištingas komponavimas, subtili šviesos modeliuotė, perfekcionistiškai tiksliu piešiniu išreikšta ekspresija bei atspaudo precizika.

 

 

G. Šlektavičius. Lašelių džiazas

G. Šlektavičius (g. 1952 m.) – gerai žinomas grafikas, iliustratorius. Dar studijų metais autorių domino naujų meno formų galimybės. Jis – vienas iš pirmųjų lietuvių grafikų, ėmęs naudoti šilkografiją ir spalvotą medžio raižinį. Pastarąjį dešimtmetį G. Šlektavičius kuria nedidelio formato linoraižinius ir ofortus.

Visi šioje parodoje eksponuoti B. Stančikaitės grafikos darbai atlikti ne spausdinimo technika, bet piešti ranka, pasitelkiant plunksną ir kelių spalvų tušą. Eksponuojami vienetiniai netiražuojami grafikos darbai. Juk grafika yra ir estampas (vienetinis ar daugiau tiražuojamas meno kūrinys), ir piešinys, kur meninio vaizdo pagrindą sudaro kontūras ir štrichas ar juodų, spalvotų ir baltų dėmių išsidėstymas lape.

B. Stančikaitės parodoje „Improvizacijos“ pristatomi kelių pastarųjų dviejų metų darbai, kuriuose skleidžiasi visai menininkės kūrybai būdingas gamtos sakralumas, artimo gamtos ir žmogaus santykio tema. Atskiruose piešiniuose ir jų serijose darniai dera subtilūs vaizdiniai ir preciziška atlikimo meistrystė, primenanti atspaudus, estampus.

Grafikės teigimu, „Kūrybiškumas ir saviraiškos laisvė – pagrindinė sąlyga įkvėpimui ir kūrybai.“ B. Stančikaitės teigimu, parodos idėja – „improvizacijos žmogaus ir gamtos ryšio, ekologijos“ tema, darbai sukurti 2019–2020 metais. „Improvizuoti“ – tai kurti be išankstinio pasiruošimo, autorė prisipažįsta: „mintyse ar mažoje popieriaus skiautelėje pasižymiu idėją, o visas kūrybinis darbas gali keistis kūrybinio proceso metu. Tai vienetiniai darbai, kur gali jausti rankos betarpiškumą.“

 

 

B. Stančikaitė. Laisvės pojūtis 2019 m.

Kai kurie Birutės darbai, pvz., Laisvės pojūtis (2019 m.) motyvais (elegantiškai svyrančios nendrės, žolės), taip pat atlikimo precifika, linijų grakštumu beveik nesiskiria nuo XX a. 9 dešimtmečio pradžioje sukurtų B. Stančikaitės estampų (plg. litografijas Prieš vėją (1980 m.), Rūsti šviesa (1982 m.). Darbe Laisvės pojūtis be elegantiškos žolynų meditacijos atsiskleidžia ir tam tikras dramatizmas, kurį paryškina raudono tušo linijos. Beje, kituose piešiniuose, pvz., yra daugiau raudono tušų intarpų, kurie sustiprina darbų dramatišką charakterį.

Naujausiuose kūriniuose B. Stančikaitei svarbi ir ekologijos tema, kurią papildo darbai, reaguojantys į dabarties pandemijos aktualijas (plg. Tos neramios poetų mintys ir Kur einame? Baltoji mūsų saule). Pasak grafikės, gamtos pasaulis yra nepažinus ir bauginantis savo begalybe ir jėga, o nuolatinės jo kaitos dėsnis būdingas ir meninei kūrybai – pakilimą seka ramybės būsena – šis amžino judėjimo principas yra svarbus autorės inspiracijos šaltinis. Improvizacija Stančikaitei yra kūryba be išankstinio pasirengimo, kai mintyse užgimusi idėja per kūrybinį procesą itin kinta, evoliucionuoja. Šiuo atveju dera prisiminti ir kinų, taip pat japonų tapybą tušu Sumi-e, kurią Lietuvoje sėkmingai eksploatuoja Dalia Dokšaitė, Rasa Vasilevičiūtė etc.

B. Stančikaitės žodžiais, gamta, Žemė – tai mūsų visų namai – mums turėtų būti kaip Šventovė (plg. darbus Šventovė I–II, Žemė juoda ir žemė trapi), turime saugoti ją, nors nuolatos patiriame stresą, nuolatos skubame (plg. darbą Tas amžinas skubėjimas).

Kaip pastebi kūrėja, ir žmonėms, ir visai gyvajai gamtai trūksta oro – švaraus, gaivaus oro (darbas Oro), juk mes dūstame nuo užterštumo, vienišumo ir šaukiame (darbas „Šauksmas“ – pagal E. Munką)[1].

Ypač įsimintinas B. Stančikaitės Autoportretas su kauke (med.) – Baimės akys didelės, ties kuriuo grafikė dirbo dar 2020 m. karantino dėl Covid-19 pradžioje. „Iš pradžių tai buvo baimė ir nesuprantami dalykai, kaip taip greitai viskas plinta pasaulyje ir dėl ko?“ – taip, Birutės žodžiais, gimė šis darbas. Šis piešinys išsiskiria ypatingu autentiškumu, autobiografiškumu ir atlikimo preciziškumu,  galima išvysti tik akis ir kaukę, susidaro įspūdis, kad tai nelyg visa stebinti, matanti Kūrėjo akis.

Apskritai šioje parodoje eksponuotuose B. Stančikaitės darbuose, piešiniuose, akivaizdi ir dviejų pasaulėvaizdžių – baltiško, prigimtinio (plg. piešinius „Šventovė I–II“, „Magiški ženklai“, „Atmintis“ etc.) ir krikščioniško (plg. piešinį „Drobulė“ etc.) ženklai, kontekstai, paradigmos.

Priešingai nei Gerardo Šlektavičiaus darbuose, kurių menininkas teigia nekuriantis ekspromtu. Tą iškalbingai byloja jo 2015–2020 m. sukurta grafikos – piešinių ciklas Lašelių džiazas. G. Šlektavičiaus darbuose – elegantiškos tušo, grafito, aukso spalvos akrilo abstrakcijos, demonstruojančios išskirtinį grafiko atidumą detalėms, įtraukiančios į preciziško ritmo kuriamą optinę iliuziją, perteikiančios visai menininko kūrybai būdingą ypatingą reiklumą piešinio ar estampo atlikimo kokybei. Gerardo piešiniuose jaučiamas darnus abstrahuotų gamtos motyvų ritmas, harmonijos pojūtis.

Norisi straipsnį pabaigti B. Stančikaitės žodžiais, jog „Pasaulis nepažinus ir bauginantis savo begalybe, gelmėmis ir galybe; pulsuojantis potvyniais ir atoslūgiais – kaip ir kūryboje – su pakilimais, polėkiu, įkvėpimu ir ramybės būsenomis. Tai yra amžinas judėjimas, gyvenimo pulsas, tai ir yra gyvenimas“ (plg. darbą „Su potvyniais ir atoslūgiais“).

 

 

G. Šlektavičius. Spindinčios žvaigždės II. 2015 

Kyla klausimas, ar yra panašumų B. Stančikaitės bei G. Šlektavičiaus kūriniuose? Akivaizdu, kad taip, pirmiausia tai būtų gamtos motyvų pamėgimas, jų poetizavimas, taip pat sakralizavimas, meditatyvios nuotaikos atvertis.

Belieka šiems talentingiems grafikams palinkėti daug kūrybinio įkvėpimo, naujų improvizacijų bei parodų.

[1] Grafikės Birutės Stančikaitės pasisakymas per parodos atidarymą, 2020 09 08.

Gaidamavičiūtė Ona Kultūra Parodos , , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra