Nuo vasario 11 d. 24 knygas, kurios, kaip manoma, priklausė tuometinei Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekai ir Z. Ivinskio šeimos (vienos iš jo seserų palikuonių) dėka sugrąžintos teisėtam jų savininkui, bus galima išvysti prie V. Biržiškos skaityklos parengtoje ekspozicijoje.

„Visa mūsų šeima yra susijusi su Vytauto Didžiojo universitetu – tiek tuometiniu, tarpukario laikotarpio, tiek ir su atkurtuoju. Aš ir mano brolis esame Vytauto Didžiojo universiteto absolventai, kuriems šis universitetas davė labai daug. Jaučiame stiprų ryšį su jo dvasia, istorija ir norime kitus universiteto absolventus paskatinti šių saitų nenutraukti“, – Z. Ivinskio knygų sugrąžinimą iniciavusių artimųjų vardu kalbėjo VDU Socialinės gerovės fakulteto Socialinio darbo katedros lektorė Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė.

 

Z. Ivinskio knygų istorija labai įdomi. Kaip pasakojo profesoriaus artimieji, VDU bibliotekai nuo šiol vėl priklausančias knygas Zenonas Ivinskis turėjo savo namuose Žaliakalnyje. 1944 m. sovietų valdžiai okupavus Kauną, Z. Ivinskis pasitraukė į Vakarus. Jo sesuo Bronė Ivinskytė–Barzdienė drauge su artimais giminaičiais pasirūpino vertingos brolio bibliotekos pervežimu ir paslėpimu.

 

Remiantis pasakojimais, knygos buvo vežamos mediniais ratukais; vertingiausios iš jų buvo gabenamos į Jėzuitų gimnaziją ir paslėptos po grindimis. Buvo tikimasi, kad okupacija ilgai netruks, o knygos ten bus saugios. Deja, šios dalies knygų tolesnis likimas nežinomas.

 

Kitą dalį knygų savo namuose paslėpė pati Z. Ivinskio sesuo. 1963–64 metais knygos buvo perkeltos pas jos draugę į namo rūsį Vilijampolėje, o vėliau, 1978–1979 m., Z. Ivinskio dukterėčia Aušra Barzdaitė–Pivorienė knygas saugoti išvežė į Vilnių. Didžioji jų dalis šeimos sutarimu buvo perduota Plungės Žemaičių muziejui.

 

Likusias 24 knygas, priklausiusias VDU bibliotekai, profesoriaus artimieji sugrąžino universitetui.