Pilietybės, valdymo, institucijų ir išorės reikalų komisijos posėdyje pristatyta Lietuvos politiko parengta nuomonė

 

Didėjantis savivaldybių vaidmuo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai

 

Aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisijos posėdis

 

Švietimo, jaunimo, kultūros ir sveikatos reikalų komisijos posėdis

 

Naujas demokratinis įrankis – piliečių komisijos

 

Vietos valdžios atstovų tinklo susitikimas

 

Europos atgaivinimo planas regionuose ir miestuose praėjus vieneriems metams – pagrindinės išvados

 

 

 

2010 m. vasario 26 d. Regionų komiteto Teritorinės sanglaudos politikos komisijos (COTER) posėdyje svarstyti du nuomonių projektai: Komisijos komunikatas ,,Dėl Baltijos jūros strategijos“ (šiuo klausimu vyko ir apskritojo stalo diskusija) ir ,,Mobilumo mieste veiksmų planas“. Taip pat buvo pristatytas perspektyvinės nuomonės projektas ,,Sanglaudos politikos ateitis“. Posėdyje patvirtinta 2010 m. COTER komisijos darbo programa.

 

Svarstant perspektyvinės nuomonės projektą buvo aptarta apie 90 pakeitimų. Nemažą dalį pataisymų šioje komisijoje pateikė naujosios kadencijos Latvijos ir Estijos savivaldybių politikai.

 

Svarstant Baltijos jūros strategiją buvo primintas jos savalaikiškumas, svarbumas ir naudingumas, kuris iš esmės bus aktualus po 10-20 metų. Nors strategijos vykdymui atskirų finansinių resursų numatyta nėra, tačiau visų šalių vyriausybės jau įsipareigojusios vykdyti praktines strategijoje numatytas veiklas. Diskusijos dalyviai pripažino, kad tai vienas iš perspektyviausių ES makroregionų, ir į jo veiklą svarbu įtraukti Rusiją, kuri galėtų prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo ir regiono klestėjimo. Nepaisant to, kad tai yra vidinė ES šalių strategija, Švedijos delegacijos atstovas U. Aldegrenas pasisakymo metu itin didelę reikšmę skyrė Rusijos vaidmeniui. Tačiau net ir būdamos interesų srityje, Rusija, Norvegija ir Baltarusija į strategijos kūrimą oficialiai įtrauktos nebuvo. Pastebėta, kad Baltijos jūros regiono šalių vyriausybės kol kas nesugeba tinkamai bendrauti su šalių regionais ir savivaldybėmis šios strategijos planų vykdyme. Lietuvos vyriausybės strategijos vykdymo plane kol kas taip pat nėra užsiminta apie Lietuvos savivaldybių dalyvavimą.

 

Galutinė nuomonė dėl šios strategijos bus pristatyta 2010 m. balandžio 14-15 d. Regionų komiteto plenarinėje sesijoje.

 

Pristatydamas „Mobilumo mieste veiksmų planą“ Jungtinės Karalystės politikas A. Boras pabrėžė, kad tai yra į ilgalaikę plėtrą orientuotas planas, galintis padėti savivaldybėms geriau planuoti bei rengti strategijas Europos mobilumo mieste plano vykdymui. Prancūzijos, Vokietijos miestai, pasak pranešėjo, yra pasiekę gerų rezultatų spręsdami mobilumo mieste klausimus, nes jie atsižvelgė į ilgalaikę perspektyvą.

 

Komisijos posėdžio darbe dalyvavo Kauno m. sav. meras Andrius Kupčinskas, Šiaulių m. sav. mero pavaduotoja Daiva Matonienė, Švenčionių r. sav. meras Vytautas Vigelis.

 

Pilietybės, valdymo, institucijų ir išorės reikalų komisijos posėdyje pristatyta Lietuvos politiko parengta nuomonė

 

2010 m. kovo 2d. įvykusiame Regionų komiteto Pilietybės, valdymo, institucijų ir išorės reikalų komisijos (CIVEX) posėdyje svarstyta nuomonė savo iniciatyva dėl ,,Vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo siekiant apsaugoti vaiko teises Europos Sąjungoje“ (pranešėjas Lietuvos delegacijos Regionų komitete vadovas Arnoldas Abramavičius); nuomonė „2009-2010 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai. Šalys kandidatės“; nuomonė „2009-2010 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai. Potencialios šalys kandidatės“. Išklausytas pranešimas apie „Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) įgyvendinimo naujoves“.

 

Lietuvos atstovas A. Abramavičius pristatė klausimą dviem kalbomis – lietuviškai ir angliškai. Tai suteikė pranešimui išskirtinumo ir lankstumo. Pranešėjas pasiūlė keletą metodologinių ir finansinių mechanizmų, galinčių prisidėti prie vaiko teisių apsaugos užtikrinimo. Pranešėjas išskyrė kokybiškos aplinkos svarbą tinkamai vaiko raidai, vaiko teisių laikymuisi. Vaiko teisių rodiklių taikymas ir adaptavimas, jo nuomone, gali suteikti svarbią informaciją nagrinėjant vaiko teisių laikymosi situaciją. Posėdžio pirmininkas padėkojo pranešėjui ir pasveikino A. Abramavičių šeimoje gimus vaikui.

 

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos delegacijos RK narys Gediminas Paviržis iš esmės pritarė pranešėjui ir kartu jį papildė dėl saugaus interneto ir ne visada gerąsias jo taikymo kasdienybėje pasekmes. G. Paviržis pasiūlė daugiau dėmesio skirti jaunimo laisvalaikio ir užimtumo problemai, išryškinti ne tik vaiko teisių, bet ir jo pareigų svarbą.

 

Europos Komisijos atstovė puikiai įvertino Lietuvos politiko pranešimą bei paaiškino, kaip galima bendromis EK ir vietos valdžios pastangomis dar geriau užtikrinti vaiko teisių laikymąsi.

 

Komiteto pirmininkas Lukas van den Brandas pristatė dokumentą „Regionų komiteto baltąją knygą dėl daugiapakopio valdymo“, primindamas, kad rengimo eigoje buvo pateikta daugiau nei 150 pataisymų

 

Posėdyje buvo paskirti nauji pranešėjai Regionų komiteto nuomonėms parengti, tarp jų vienai iš svarbiausių vadinamai „Balandžio paketas“. Jį sudaro Europos Komisijos 2009 m. balandžio mėn. paskelbtas penkių dokumentų komunikatas apie vystomąjį bendradarbiavimą.

 

Plačiau apie paketą: http://ec.europa.eu/development/icenter/repository/COMM_PD

 

Komisijos posėdžio darbe be minėto Lietuvos delegacijos vadovo A. Abramavičiaus ir pasisakiusiojo G. Paviržio, taip pat dalyvavo Skuodo r. sav. mero pavaduotoja O. Žerlauskienė ir LSA patarėjas A. Gražulis, suteikęs pranešėjui A. Abramavičiui ekspertinę pagalbą. Susirinkimą stebėjo LSA atstovas Briuselyje P. Kuprys.

 

 

Kovo 2 d. Regionų komitete Bavarijos, Saksonijos ir Baden Vurtenburgo žemių (Vokietija) atstovybių Briuselyje iniciatyva buvo organizuotas pasitarimas, kurio tikslas - išsiaiškinti savivaldybių vaidmens kaitą, naujas kryptis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Pasitarimo metu pastebėta, kad po Lisabonos sutarties įsigaliojimo savivaldybės tapo tiesiogiai atsakingos už daugelį ES sprendimų, įtakojančių savivaldybių piliečius ir verslininkus, įgyvendinimą. Pasitarime išreikšta nuomonė, kad lieka daug neaiškumų, kaip vietos valdžia šiuos sprendimus įgyvendins praktikoje, nes pirmą kartą ES istorijoje vietos valdžios teisės tapo realiu teisiniu įrankiu, tačiau praktinis šio įrankio pritaikymas Lisabonos sutartyje nenumatytas.

 

Pasitarime dalyvavęs Vokietijos atstovas ir Europos parlamento narys A. Duff pastebėjo, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus stiprinamas ne tik savivaldybių, bet ir vyriausybių narių bei EP vaidmuo. Jis mano, kad tokia situacija nėra normali parlamentinė praktika, kai po naujųjų EP rinkimų 75 jo nariai dar nė karto nėra dalyvavę EP posėdyje, o aktyvioje veikloje pasireiškia tik apie 200 EP narių. EP nario nuomone, ES institucijų veikloje tinkamai neveikia prievartos priemonės ir teisiniai mechanizmai, jie yra per švelnūs, o partijų jėga ir veikla yra per silpna efektyviai veikti ekonominės krizės situacijoje.

 

Atskiras dėmesys pasitarime buvo skirtas savivaldybių teikiamai viešųjų paslaugų problematikai. Apgailestauta, kad EK ir EP neranda efektyvių teisinių ir privalomų vykdyti priemonių šių paslaugų reguliavimui, jų kokybės standartų suvienodinimui ir kontrolei, kurie kartu užtikrintų konkurencingumą ir viešųjų pirkimų taikymo principus. Vieni kalbėtojai pastebėjo, kad šalys įvairiai traktuoja šiuos reikalavimus - nuo totalinio liberalizmo iki griežto valstybės ir savivaldybių kontrolės.

 

 

Kovo 3 d. vykusiame Regionų komiteto Aplinkos, klimato kaitos ir energetikos (ENVE) komisijos posėdyje buvo svarstytos dvi nuomonės: „Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) direktyvų tobulinimas“ bei ,,BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“. Antrojoje posėdžio dalyje vyko atvirojo stalo diskusija „Tolesni ES aplinkosaugos politikos žingsniai“, kurioje dalyvavo už aplinką atsakingas EK narys komisaras Janez Potačnik.

 

Svarstant Poveikio aplinkai vertinimo ir Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvų nuomones pastebėta, kad šalims valstybėms reikalinga vykdyti bent minimalius direktyvose nurodytus reikalavimus, o piliečių dalyvavimas yra privalomas, sudarant jiems tinkamą ir prieinamą laiką dalyvauti diskusijoje dėl aplinkos vertinimo dokumentų. Pranešėjo nuomone, poveikio aplinkai tikslai ir indikatoriai turi būti taikomi privaloma tvarka, ypač kalbant apie žemės paskirties reikalavimų laikymąsi. Taip pat, pasak pranešėjo, keičiant direktyvą yra privalomas harmonizacijos bei supaprastinimo principų taikymas, kaip ir piliečių dalyvavimas svarstyme. 27 šalių nacionalinės teisės sistemų ir geografinių ypatumų skirtumai kelia papildomų reikalavimų šios direktyvos tobulinimui.

 

Svarstant antrąją nuomonę, susijusią su bendrojo vidaus produkto ir kitų pažangos rodiklių tinkamumu, buvo plačiai diskutuota ir prieita išvados, kad kol kas ES kontekste labiau visiems priimtino rodiklio už BVP nėra įmanoma rasti, nors šis rodiklis paskutiniu metu itin kritikuotas. Visų siekis ir tikslas rasti dar geresnius ir tikslesnius rodiklius, informacines sistemas, kurios padėtų apskaičiuoti pažangą ir galėtų geriau pamatuoti gyvenimo kokybės poslinkius Europos Sąjungoje - socialinės, ekonominės ir aplinkos srityse, turint galvoje ilgalaikio vystymosi perspektyvą.

 

Janez Potačnik, EK komisaras atsakingas už aplinkosaugą, supažindino RK narius su nauja ES aplinkosaugos strategija ir jos modeliais. „Už gėrybes reikia mokėti. ES barometras sako, kad aplinkos apsauga yra svarbiausias ES gyventojų tikslas, todėl energija iš vėjo, kurią vadiname švaria energija reiškia ne vien švarinimą, bet darnią energetiką“, - tokias žodžiais pradėjo kalbą naujasis EK komisaras. Žalia ir darni plėtra, pasak komisaro yra artimiausių penkių metų tikslas, kurį įmanoma pasiekti keičiant gamybą ir vartojimo įpročius. Resursų efektyvumo principas ES apskritai ir atskirai šalyse narėse turi būti taikomas visuose sektoriuose. Bioįvairovės išlaikymas ir išsaugojimas yra kitas ES aplinkosaugos reikalų prioritetas. Komisaras pažadėjo, kad nauji tikslai ir vizijos šioje srityje bus peržiūrėti ir sukonkretinti dar 2010 m. Komisaras apgailestavo, kad įstatymų kūrimo ir jų vykdymo atsakomybė nesutampa, tai blogoji ES praktika, ypač tokiose srityse kaip oro ir vandens kokybės užtikrinimas. Ekonomikos augimas ir jos „žalėjimas“ turi vykti adekvačiai ir darniai.

 

Posėdyje dalyvavo Panevėžio r. sav. meras P. Žagunis, Telšių r. sav. tarybos narys D. Kaubrys ir Pagėgių sav. meras V. Komskis. Posėdį stebėjo LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys ir LSA atstovybės Briuselyje stažuotoja Asta Urbonaitė

 

 

Kovo 4 d. vykusiame Regionų komiteto Švietimo, jaunimo, kultūros ir sveikatos reikalų (EDUC) posėdyje buvo svarstomos dvi pagrindinės nuomonės: nuomonė dėl „Bendrosios didelio poveikio technologijų strategijos plėtotės ES“, ypatingą dėmesį skiriant komunikatui „Nanomokslai ir nanotechnologijos. 2005-2009 m. Europos veiksmų planas. 2007-2009 m. antroji įgyvendinimo ataskaita“; bendroji nuomonė dėl „Skaitmeninio dividendo naudos – visuomenės poreikiams ir ekonomikos augimui“ ir „Ateities interneto viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė.“

 

Susirinkimo dalyviai buvo supažindinti su Europos Komisijos regioninės partnerystės veiksmais pagal programą „Veiklusis jaunimas“. EK šiai programai 2007-2013 m. skyrė 885 milijonus eurų. Jos tikslas – suteikti jaunimui galimybę keliauti, keistis patirtimi ir atlikti savanoriškoje veikloje numatytus darbus. Šiuose neformaliojo švietimo programose 2008 m. dalyvavo 130 tūkstančių ES jaunimo. Tai, pasak EK atstovo, padeda jaunimui neformaliojo švietimo pagalba tapti ne ES patriotais, išmokti pilietiškumo ir bendradarbiavimo principų, bet ir įgyti įgūdžių, kurių neįmanoma gauti formaliojoje švietimo sistemoje. 2009 m. buvo pateiktos 67 paraiškos, iš kurių 23 gavo finansavimą.

 

 

Svarstant nuomonę ,,Bendrosios didelio poveikio technologijų strategijos plėtotės ES“ buvo akcentuota Didelio poveikio technologijų (DPT) svarba konkurencingumui ir inovacijoms, aptarti visuomeniniai DPT aspektai bei DPT infrastruktūros plėtros galimybės regionuose ir savivaldybėse.

 

Svarstant nuomonę dėl „skaitmeninio dividendo“ buvo pažymėta, kad galimybė naudotis ,,skaitmeniniu dividendu“ palengvins plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą visoje Europos Sąjungoje, padės sukurti elektroninių ryšių paslaugų bendrąją rinką ir taps itin svarbiu Europos ekonomikos našumo ir konkurencingumo elementu.

 

Posėdyje dalyvavo Panevėžio r. sav. meras P. Žagunis, Skuodo r. sav. mero pavaduotoja O. Žerlauskienė, Kazlų Rūdos sav. tarybos narys V. Aputis. Posėdį stebėjo LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys.

 

 

2010 m. vasario 26 d. Regionų Komitete vyko Europos ekonomikos ir socialinio komiteto bei Europos Komisijos švietimo ir kultūros generalinio direktorato remiama konferencija „Europos piliečių komisijos – naujas demokratinis įrankis naujoms institucijoms“. Šis renginys yra vienas iš Europos Komisijos bandomų dalyvaujančios demokratijos įrankių. Tikimasi, kad jis padės mažinti prarają tarp Europos Sąjungos institucijų ir piliečių, padės įtraukti piliečius į Europos teisėkūrą.

 

Renginyje dalyvavo Europos Sąjungos piliečiai iš keturių Europos Sąjungos valstybių – Bulgarijos, Latvijos, Vengrijos ir Vokietijos. Kiekvienam buvo suteikta proga pasisakyti apie tai, kaip jie jaučiasi prisidėdami prie sėkmingo ir reikšmingo dialogo apie Europos ateitį? Kada jų nuomone piliečiai turėtų dalyvauti teisėkūroje? Kokios yra su dialogu ar iniciatyva susijusios baimės? Kokiose politikos srityse ES turėtų tartis su piliečiais? Kas galėtų motyvuoti piliečius būti iniciatyviais teisėkūros procese? Kokių asmeninių savybių ir kompetencijų reikia norint dalyvauti? Kaip ES turėtų informuoti piliečius apie tai, kaip ir kada jų rekomendacijos ir pasisakymai prisidėjo prie vienokio ar kitokio priimto sprendimo?

 

Dalyviai jautėsi reikšmingi, galėdami išreikšti pilietinius rūpesčius tiesiogiai už jų sprendimą atsakingiems asmenims. Jų manymu Europos piliečių komisijos yra svarbi ES investicija į savo piliečius ir naudingos abiems pusėms. Piliečiai daugiau sužino apie ES, kitų šalių rūpesčius, prisideda prie teisėkūros ir taip prie savo pačių gerovės kūrimo, formuojasi Europos piliečio identitetas. Aktyvus piliečių dalyvavimas padeda užtikrinti priimamų sprendimų kokybę ir skaidrumą.

 

Tačiau norint, kad dialogas tarp ES ir piliečių komisijų vyktų vaisingai, reikia aktyvaus piliečių dalyvavimo, stiprios iniciatyvos. Tai paskatinti gali piliečiams teikiama informacija apie ES institucijų veiklą ir galimybė piliečiams pareikšti savo nuomonę. Informacija turi būti laiku ir lengvai prieinama ir tiems, kurie neturi namuose kompiuterių ir interneto. Ji turi būti prieinama visomis ES kalbomis ir kuo suprantamiau paprastiems žmonėms. Tačiau bene svarbiausias elementas, galintis paskatinti piliečių iniciatyvą, yra ES institucijų atsakymas į jų pasisakymus, informavimas kaip, kur ir kada konkretūs piliečių išsakyti rūpesčiai padarė įtaką sprendimams ir priimtoms direktyvoms.

 

 

 

2010 m. kovo 2 d. vyko vietos valdžios atstovų tinklo (ELAN) susirinkimas. Susitikimo metu prisistatė naujasis Europos savivaldybių ir regionų tarybos (ESRT) generalinis sekretorius Frédéric Vallier. Prieš pradėdamas eiti ESRT generalinio sekretoriaus pareigas jis 3 metus dirbo Nantes (Prancūzija) tarptautinių ryšių skyriuje, o nuo 2008 m. ėjo vadovaujančias pareigas Nantes miesto ir metropolijos Europos reikalų tarnyboje.

 

Susirinkimo metu F. Vallier pristatė 2010 m. ESRT prioritetus ir laukiančius iššūkius. Naujieji ESRT prioritetai yra ne tiek problemų, tokių kaip klimato kaita ar sanglaudos politika kėlimas, diskutavimas ir spendimų ieškojimas, tačiau jau atrastų sprendimų ir parašytų projektų finansavimo aspektas. ESRT ketina ieškoti būtų kaip Europos Sąjungos fondai gali prisidėti prie projektų realizavimo finansinės pusės. Šis klausimas plačiau bus nagrinėjamas kitame ESRT susirinkime, vysiančiame Osle (Norvegija).

 

Naujasis vadovas taip pat atkreipė dėmesį į pasitarimo dalyvių nuogąstavimą apie negalėjimą dalyvauti visuose susitikimuose dėl didelių kelionių išlaidų, nes susirinkimai vyksta daugybėje Europos miestų. F. Vallier užsiminė, kad jau vyksta diskusijos apie video konferencijų internetu diegimą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2008 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės priėmė Europos ekonomikos atgaivinimo planą, kuriuo, tarpusavyje koordinuojant veiksmus, siekiama įveikti krizės padarinius. 2009 m. spalio viduryje buvo paskelbtas klausimynas, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti, kaip ES vietos ir regionų valdžios institucijų nuomone, Europos ekonomikos atgaivinimo planas įgyvendinamas vietos lygiu ir kokių jis davė rezultatų. Į klausimyną atsakė 74 vietos ir regionų valdžios institucijos iš 19 valstybių narių, tarp jų Lietuvos savivaldybių asociacija ir 24 Lietuvos savivaldybės.

 

Trumpame išvadų pristatyme lietuvių kalba rašoma, kad ekonomikos ir finansų krizė dar nesibaigė, o jos pasekmės sunkios, kad daugelyje regionų ir miestų pasitelkiant ES politines priemones bandoma ieškoti politinių sprendimų krizei įveikti, ir kad blogas įvairių valdžios lygmenų veiksmų tarpusavio koordinavimas ir lėtas įgyvendinimas trukdo regionų lygmeniu gerai suvokti Europos ekonomikos atgaivinimo plano esmę.

 

 

Visą ataskaitą (31 puslapis) anglų kalba rasite tuo pačiu adresu.