Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com Tomas Baranauskas, www.alkas.lt Archeologai skambina pavojaus varpais: Rusijos valdomoje Kaliningrado srityje gintaro gavybos sumetimais ketinama sunaikinti pasaulinio garso vikingų epochos (IX–X a.) Prūsijos miestą – Kaupą-Viskiautus. Kaip praneša interneto portalas „Novyj Kaliningrad“, dar 2017...
Lietuva – Rusija
Įrašas
Tremtinių vaikai Vėlines pasitinka sutvarkę Sibiro kapus
V. Jakštas su kapelionu prie senelių kapų Dr. kun. Rimantas GUDELIS, Rusijos lietuvių kapelionas, www.voruta.lt Šiandien panevėžietis Valdemaras Jakštas pirmą kartą sutiko Vėlines prie pernai mirusios mamos kapo. Bet ši šventė vyrui ypatinga ne vien dėl to. Lankydamas kapines jis jaučiasi ramesnis ir labiau suprantantis savo a. a. tėvų gyvenimą, nes neseniai grįžo iš vietos,...
Įrašas
Murmansko lietuviai arkties romantiką keičia į Vilniaus patogumą
Murmanskieciai po koncerto Bistrampolyje www.voruta.lt Šią savaitę Lietuvoje lankosi Murmansko lietuvių bendruomenės aktyviausieji:11 žmonių liaudies dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“. Murmanskiečių bendruomenė, gyvuojanti 25 metus, kasmet mažėja. Atšiaurų kraštą, kuriame žiemą daugiau kaip mėnesį trunka poliarinė naktis, o keliautojai randa dykumą, tundrą, miškus, kalnus, sutinka lokių ir laukinių arklių, jauni žmonės palieka dėl studijų didesniuose, patrauklesniuose miestuose....
Įrašas
Karaliaučiaus srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas buvo paskelbtas keturioliktuoju Kalbos premijos laureatu
Renginio dalyviai. Iš kairės: LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša, Kalbos premijos laureatas Aleksas Bartnikas. Džojos Gundos Barysaitės nuotr. Dr. Lina Skeberdytė, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti Signatarų namuose surengė Spaudos pusryčius, kurių metu...
Įrašas
Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis
Skaisgirių, Pakalnės apskr. (dab. Bolšakovas, Slavsko r.), gyvenvietės turgus, iki 1938 m. Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės. Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas...
Įrašas
Lietuvos kultūros dienos Nižnij Novgorode
Spalio 6-14 dienomis Nižnij Novgorode, įsikūrusiame dviejų didžiausių europinės Rusijos dalies vandens kelių – Volgos ir Okos upių santakoje, vyks Lietuvos kultūros dienos, skirtos diplomatinių Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos santykių atkūrimo 25-mečiui paminėti. Lietuvos kultūros dienų metu organizuojamos fotografijos parodos, Lietuvos menininkų tapybos paroda, šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių ir džiazo atlikėjų koncertai, taip pat Lietuvos...
Įrašas
„Misija Sibiras‘16“ dalyviai traukiniu išvyko į Igarką
Pasaulio lietuvių vienybės dieną, liepos 17, iš Vilniaus traukinių stoties Maskvos link pajudėjo jau penkioliktoji, vienuoliktus metus iš eilės vykstančio, projekto „Misija Sibiras“ ekspedicija. Šių metų ekspedicijos komandos tikslas – už poliarinio rato esanti Igarka. Dar balandžio mėnesį projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai, paskelbę atranką į 2016-ųjų metų ekspediciją, sulaukė daugiau nei 800 norinčiųjų tapti projekto...
Įrašas
Lietuvoje lankėsi muziejininkės iš Kaliningrado
Liepos 11–12 d. LR kultūros atašė Kaliningrade Ramintos Gecevičienės kvietimu Lietuvoje lankėsi Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja moksliniam darbui Olga Nikolajevna Ščeglova, vyriausia fondų saugotoja Irina Eidelman bei Kristijono Donelaičio muziejaus vedėja Liudmila Silova. Kaliningrado muziejininkės atvyko su Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovybe aptarti ekspozicijos Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje įrengimo darbų bei...
Įrašas
Istorinėse Carinės Rusijos žemėse lietuviai pastatė Tremtinių Rūpintojėlį
Trečiojo pagal dydį Rusijos miesto Novosibirsko centre vakar rinkosi lietuvių ir kitų bendruomenių tremtiniai. Jie pašventino Tremtinių Rūpintojėlį, skulptoriaus tautodailininko Adolfo Teresiaus drožtą pastarąsias dvi savaites. Kedro skulptūrą lietuviai pastatė Novosibirsko katalikų bažnyčios katedros šventoriuje, varpinės nišoje. „Trijų metrų aukščio tremtinių rūpintojėlis išdrožtas iš Sibiro medžio – kedro. Jis ateinančius du ar tris šimtmečius galvos apie tremtį...
Įrašas
Totorių tradicijos atgimė Trakuose
2015 m. liepos 28 d. kempinge „Slėnis“ įvyko Totorių kūrybinės vasaros mokyklos, trukusios 9 dienas, baigiamasis vakaras Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV amžiuje, to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovams palaikant glaudžius ryšius su Aukso Orda. Šiuo metu Lietuvoje gyvena kiek mažiau nei 4000 totorių. Tankiausiai gyvenamos vietos – Alytaus, Kauno ir...
Įrašas
Lietuvą pasieks dokumentų, susijusių su Oginskių veikla, kopijos iš Rusijos archyvo
2015 m. birželio 15–19 d. Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve (Maskva) dirbę Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos darbuotojai atrinko dokumentus, susijusius su kunigaikščiais Oginskiais. Keli šimtai šių dokumentų skaitmeninių kopijų netrukus pasieks Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Informacijos ir dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Ūllė Damasickienė ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Tamulynas. Buvo peržiūrėtos...
Įrašas
Maskvoje įvyko J. Baltrušaičiui skirta konferencija
Liucija Armonaitė, lrt.lt Gegužės 14 ir 15 dienomis Lietuvos ambasadoje Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Vanduo ir akmuo: poetika ir mitologija“. Tai jau 23-ioji tarptautinė konferencija, skirta iškilaus Lietuvos poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio gyvenimo ir kūrybos įprasminimui. Per renginį perskaityta 17 pranešimų, kuriuos juos pristatė garsūs Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Šveicarijos,...
Įrašas
G. Grina: taip, Lietuvoje veikia profesionalūs ir gerai apmokami Rusijos agentai
Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt, Rusijos propaganda. Scanpix nuotr. Už žvalgybą ir kontržvalgybą atsakingos institucijos pristato visuomenei ir politikams grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Teigiama, kad neteisėta Rusijos ir Baltarusijos veikla Lietuvoje tampa vis aktyvesne. Šia tema laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis kalbasi su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru Paulausku...
Įrašas
Lietuvių mokykla Krasnojarske pedagogų neturi, tad moko vieni kitus
Skirmantas Pabedinskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Krasnojarske lietuvių kalbos mokykla veikia dešimtus metus. Į ją susirenka ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Į Krasnojarsko biblioteką, lietuvišką salelę Sibiro centre, savaitgaliais susirenka ne tik vaikai, į ją ateina vis daugiau ir suaugusiųjų, norinčių su giminėmis Lietuvoje bendrauti lietuviškai. „Esame lietuviškoje klasėje, lietuviškoje mokykloje, kuri vadinasi...
Įrašas
Šauksmas iš Pavolgio
Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Kaip žinome, 1863-1864 m. kilo Abiejų Tautų Resbublikos (Lietuvos ir Lenkijos) nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko abiejų šalių teritorijose bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dalyvavo apie 200 tūkst. sukilėlių. 1864 m. rudenį caro valdžia sukilimą žiauriai numalšino. Buvo nuteista mirties bausme, katorga...
Įrašas
Lietuviai Rusijos laivyno kūrimo lopšyje
Alfonsas KAIRYS, Vilnius Voronežas – tai miestas, nutolęs nuo Lietuvos per kelis šimtus kilometrų, bet turįs tiesioginių sąsajų su ja. Labiausiai ryškios tos sąsajos buvo I pasaulinio karo metu, kai 1915 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. į čia atvyko daugiau nei du tūkstančiai lietuvių karo pabėgėlių darbininkų, mokinių. Nuo pat pirmos dienos, be įsikūrimo vargų, prasidėjo švietėjiška...
Įrašas
Vladivostoko lietuviai
Alfonsas KAIRYS, Vilnius Daug metų skiria mūsų prisiminimus… daug metų… tada tai buvo keleri metai iki 2000-ųjų, tada – Vladivostoke (įkurtas 1860 m.), mieste Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, prie Japonijos jūros Amūro įlankos, 9302 km į rytus nuo Maskvos, … tada iš Prienų kilusi Laima ir visai dar ne Meščeriakova, o Drazdauskaitė, ieškojo tų, kurie savo...
Įrašas
B. Jelcinui – aukščiausias Lietuvos apdovanojimas
Pirmadienis, 2012 m. rugpjūčio 27 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvusiam Rusijos Federacijos Prezidentui Borisui Jelcinui skirtą valstybinį apdovanojimą įteikė jo našlei Nainai Jelcinai. B. Jelcinas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi už asmeninį indėlį įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir plėtojant Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinius santykius. Šalies vadovė pabrėžė, jog Borisas...
Įrašas
V. Landsbergis: V. Putinas gali valdyti Rusiją iki gyvos galvos
Buvęs valstybės vadovas, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis sako, kad Rusijos prezidento rinkimai tebuvo atrankos procedūra. Jo teigimu, prezidentu vėl tapusio Vladimiro Putino rinkimų kampanijoje dominavo karinga kalbėsena, nukreipta į vidaus ir išorės priešus. Ar ši karinga retorika gali virsti ir tolesnės V. Putino politikos pagrindu – parodys greita ateitis, pavyzdžiui, tolesnė Rusijos laikysena dėl įvykių Sirijoje,...
Įrašas
Sudužusios buvusio prezidento viltys
Vytautas GULIOKAS, Kaunas Buvusiam pirmam ir paskutiniam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui 2011 m. vasario 2 d. sukako 80 metų. Jis kaip istorinė asmenybė yra gerai vertinamas Vakarų pasaulyje, tuo tarpu savoje šalyje apie šio asmens politinę veiklą atsiliepiama nevienareikšmiai, pakanka jam ir kaltinimų dėl subyrėjusios „broliškų“ respublikų sąjungos. Suprantama, pakeisti valstybės santvarką užtenka keleto...
Įrašas
Pamirštų pirmųjų masiškų Lietuvos žmonių trėmimų ir žudynių 355-osios metinės
Dr. Vladas Terleckas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, www.voruta.lt Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausia kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu. Kaip...
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3