Sena Voruta

Įrašas

J. Šalkauskis kilme nesigiria

Į surengtą Šalkauskių šeimos atminimo vakarą atvyko ir vyriausias buvusio Šiaulių burmistro anūkas Julius Šalkauskis su žmona Ritone.   Po ilgo renginio iki vakarinio traukinio garbiam svečiui buvo likusi valanda. Pasikalbėjome apie senelį, kilmingumą, nūdienos Lietuvą.   Julius Šalkauskis yra Julijono Šalkauskio sūnaus, filosofijos profesoriaus Stasio Šalkauskio vienintelis sūnus, fizikos mokslų daktaras.   Kokį prisimenate...

Įrašas

Etnologė G. Kadžytė norėtų, kad kapinėse liepsnotų Vėlinių laužai

Etnologei Gražinai Kadžytei būtų labai gražu, jei per Vėlines kapinėse liepsnotų laužai. Ugnis sušildytų ir sužvarbusius kūnus, ir sielas. Susibūrę giminaičiai prie laužo galėtų ir kartu pasimelsti, ir pasišnekučiuoti, ir senovišką dainą sudainuoti.   G. Kadžytė įsitikinusi – mūsų protėviams svarbiausia, kad jų palikuonys gražiai sutartų. Etnologė pasakoja apie senoviškas lietuviškas Vėlinių tradicijas ir jų...

Įrašas

Lietuvos okupacijų tyrimai

Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi hum. m. dr. Arūnu Bubniu.   Pirmiausiai pasakykite, kokius darbus vykdo Jūsų departamentas?   Šios pareigos man yra naujos, nes anksčiau daug metų dirbau Lietuvos istorijos institute mokslo darbuotoju, tačiau neseniai, nuo 2009 m. sausio pabaigos, perėjau dirbti į Lietuvos...

Įrašas

Pavardžių rašyba: ar vilkas bus sotus, o avis sveika?

2009 m. lapkričio 6 d. LR Konstitucinis teismas (KT), atrodo, padėjo tašką įsiplieskusioje diskusijoje dėl pavardžių rašymo LR piliečio pase nelietuviškais rašmenimis. KT dar kartą pakartojo savo ankstesnes išvadas, kad LR piliečio pase pavardė turi būti rašoma valstybine kalba, t. y. lietuviškais rašmenimis ir paaiškino, kad nėra jokių kliūčių to paties paso kitiems įrašams skirtame...

Įrašas

Tėvynė prasideda nuo tėviškės (5 d.)

Pamąstymai Alfonso Žalio fenomeno tematika   „Vakarų ekspresas“ toliau spausdina ilgamečio uostamiesčio vadovo Alfonso Žalio bendražygio Algirdo Vaitiekūno prisiminimus ir pastabas apie kartu dirbtus darbus sovietmečio Klaipėdoje ir kitą tų „komunistinių darbų“ pusę, apie kurią visuomenė dažnai nieko nežinojo.   1980–aisiais pasiprašiau į Leono Vilčiausko, kuris buvo atleistas dėl to, kad negaudė iš žvejybinio laivyno...

Įrašas

Gatvių lentelių nenuimantis valdininkas nebijo ir antstolių

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslavas Daškevičius ir toliau laikosi savo – antstolius, reikalaujančius vykdyti teismo sprendimą ir nuimti lenteles su nelietuviškais gatvių pavadinimais Šalčininkų rajone, jis informuos to nedarysiąs. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje Jurgio Jurkevičiaus nuomone, laikas galvoti apie įstatymą, draudžiantį asmenims, nevykdantiems teismo sprendimų, dirbti valstybės tarnyboje.   Kaip DELFI jau rašė, į...

Įrašas

Prof. V. Landsbergio paskaita Kaune

Š. m. gruodžio 19 d. (šeštadienį), 11:00–15:00 val. Kaune, Katedros parapijos namų salėje (Vilniaus g. 1/Valančiaus g. 4) vyks paskaita „Europos Sąjunga ir Lietuva: abipusis poveikis, turinys, prasmė“.   Ją skaitys prof. Vytautas Landsbergis   Ši paskaita yra viena iš Socialinių seminarų ciklo dalių. Seminarus būsimiems multiplikatoriams, viešas paskaitas ir tarptautines konferencijas antrus metus organizuoja...

Įrašas

Dr. Edvardo Statkevičiaus „vyčiai“ ir jų kalba

Ponas dr. Edvardas Statkevičius yra įsikalęs sau į galvą fikciją, kad Lietuvos lenkų kalba nėra lenkų kalba, bet kad tai savarankiška ir visokios pagarbos verta kalba, kurią jis pavadino „vyčių“ kalba. Tokią idėją jis platina jau ne vieną dešimtmetį. Dabar tam reikalui ėmė naudoti internetą ir elektroninį paštą. Žodžiu, elektroninę erdvę užtvindė tokia propaganda.  ...

Įrašas

1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

1941 m. pavasarį susiformavusioje Lietuvių aktyvistų fronto (toliau LAF) Vilniaus vadovybėje galėjo būti apie 10-20 karininkų bei civilių (didelė pastarųjų dalis buvo atsargos karininkai)(1). Dr. S. Jegelevičiaus teigimu, civilių LAF Vilniaus vadovybėje galėjo būti 8-10 asmenų, tarp jų teisininkas Mykolas Naujokaitis, advokatas Aleksas Kamantauskas, teisininkas Vladas Nasevičius, dr. Pranas Padalskis-Padalis, mokytojas Antanas Skripkauskas, mokytojas Stasys...

Įrašas

„Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ 4 tomo sutiktuvės Pagėgiuose

Mieli Mažosios Lietuvos mylėtojai, 2010 m. sausio 21 dieną 14 val. kviečiame Jus į „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) 4 tomo sutiktuves Pagėgiuose  Renginio svečiai: Enciklopedijos rengėjai ir leidėjai – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktoriaus pavaduotoja Aldona Stanelienė, Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) vyr. redaktorius doc. dr. Vacys Bagdonavičius, MLE rengimo ir leidybos grupės vadovas Vytautas...

Įrašas

Karalių miestas

Praėjusiame amžiuje Rietavą čia gimęs ir mokslus ėjęs rašytojas Eduardas Cinzas pavadino Karalių miestu. Apie šio Žemaitijos miesto šlovę mena tik kunigaikščių Oginskių dvaro likučiai, iš tolo baltuojanti bažnyčia ir istorijos faktai, kurie nieko neturi bendro su karaliais. 2008 m. ambasadorius V. Ušackas siūlė Plungės miestui draugystę su Bridžvelsu, vienu iš dviejų Anglijos miestų, kurie...

Įrašas

S. Tamkevičius: žmonės pikti, nes yra maitinami sensacijomis apie D. Kedį

Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius mano, jog didžiausia Lietuvos žmonių bėda – tiesos neturėjimas ir meilės nejautimas.   Arkivyskupo nuomone, nepriklausomybės jubiliejų lietuviai pasitinka pikti ir nusivylę laisve, nes tiesa ir meilė jiems tampa neprieinamomis vertybėmis – esą žmonės yra maitinami sensacijomis, nusikaltimų bei...

Įrašas

Mirė architektė E. N. Bučiūtė

Eidama 81 metus, penktadienį (2010 03 12) mirė architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Geriausiai visiems žinomas architektės darbas – Operos ir baleto teatro rūmai Vilniuje.   E. N. Bučiūtė gimė 1930 metų vasario 16 dieną Kaune. Vaikystėje ji norėjo tapti dailininke. Dailės institute ketino studijuoti tapybą, tačiau įstojo į architektūros fakultetą, kurį 1953 metais baigė su pagyrimu....

Įrašas

Antroji Lietuvos Respublika. Galimybės, realybė ir palikimas*

Jeigu juridiniai aktai mūsų sąmonei turi kokią nors reikšmę, tai nepripažinti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos juridinis statusas yra kitoks, nei 1990 m. kovo 11-ąją postuluotasis, yra neįmanoma.   1990 m. kovo 11 d. Lietuvos parlamento priimtas Aktas „Dėl nepriklausomos valstybės atstatymo“ skelbia: „Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje...

Įrašas

Kodėl Lenkijai tokia brangi w raidė Lietuvos piliečio pase?

Apžvalgininkas Edwardas Lucasas neseniai išsitarė: „Kai manęs paklausia, kas lemia blogus Lietuvos ir Lenkijos santykius, atsakau – tai dėl rašybos, ir pašaliečiai negali tuo patikėti. Viskas tik dėl lenkiškos raidės w Lietuvos pasuose“. Supraskite šią apžvalgininko mintį, kaip norite: arba – yra tokia keista šalis Lietuva, kuri turi Konstituciją, neleidžiančią savo piliečių pasuose vartoti svetimų...

Įrašas

Mykolas Giedraitis. Kraterio pakraštys (Crater‘s Edge) atsiminimų rankraštis

Ištrauka iš 5–ojo skyriaus „Nikolajevka“, p. 147–150   Masinė balandžio 13–osios deportacija – dar vienas sklandžiai įvykdytas tarptautinio gangsterizmo aktas. Nurodytą dieną net keli šimtai gyvulinių traukinių unisonu ėmė riedėti į rytus, veždami trečdalį milijono senolių, moterų ir vaikų pasitikti savo likimo. Rašydamas šiuos žodžius 2001 m. spalį sunkiai galiu išvengti palyginimų su rugsėjo 11–osios...

Įrašas

„Voruta“ – šokanti ir dainuojanti…

„Vorutos“ laikraščio pokalbis su Vilniaus kolegijos šokių ansamblio „Voruta“ vadove Laima Skuodiene Ką reiškia kolektyvo „Voruta“ pavadinimas? Vilniaus kolegijos šokių ansamblio „Voruta“ ištakos siekia 1956 m. Iki šių dienų praeitas ilgas, sudėtingas ir kūrybingas kelias, pasikeitė kelios vadovų, šokėjų ir muzikantų kartos. 1985 m. Ansamblis pasirinko skambų „Vorutos“ vardą, primenantį mums Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Mindaugo...

Įrašas

Padėka laikraščiui „Voruta“

Nuoširdžiai dėkojame Jums, kad jau keletą metų nemokamai siunčiate mūsų mokyklai savo leidinį. "Voruta" – tai mums labai vertingas ir turtingas istorinių žinių apie kitų tautų kultūrą, o kartais ir apie mūsų kraštą ar kitus, svetur gyvenančius lietuvius. Kadangi patys neturime sąlygų užsisakyti lietuviškų žurnalų, ši Jūsų pagalba labai mums reikalinga. Dar kartą dėkojame ir...

Įrašas

Kitą apspjovęs švaresniu netapsi

Internetiniame „Delfi“ portale ir laikraštyje „Voruta“ vasario 21 d. numeryje paskelbtas Tomo Baranausko straipsnis „Lietuva mini tūkstantmetį“, kuriame autorius iš naujo „atranda“ šventojo Brunono istoriją, jo žūtį ir rūpinasi Lietuvos tūkstantmečio paminėjimu. Straipsnyje autorius rašo: „Gaila ir keista, kad Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija nusprendė Lietuvos tūkstantmečio datos neminėti. Vietoj to numatytos tradicinės iškilmės liepos 6-ąją,...

Įrašas

Prezidentas reiškia didžiulę padėką Valstybės dienai paminėti skirtų šventinių renginių organizatoriams bei dalyviams

Pirmadienis, 2003 m. liepos 7 d. (Vilnius) Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas su Seimo Pirmininku Artūru Paulausku ir Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku aptarė Europos Sąjungos reikalų koordinavimo modelį bei pasikeitė nuomonėmis apie liepos 5-6 dienomis vykusius renginius, skirtus karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ajam Jubiliejui paminėti. Posėdžio metu sutarta Prezidento R. Pakso iniciatyva sudaryti darbo grupę, į...

Įrašas

Dėl Lentvario prijungimo

Dėl Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projekto (Nr.4-1173Į) Tikslai (esmė): Įstatymo projekto tikslas – pakeisti Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybių teritorijų administracines ribas. Siūloma Trakų rajono savivaldybės Lentvario miestą ir už patvirtintų Lentvario miesto teritorijų ribų esančias 8 teritorijas priskirti Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo...

Įrašas

Lietuva atsisveikina su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi (1920-2000)

2000 m. gegužės 28 dieną, eidamas 80-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė kardinolas Vincentas Sladkevičius, Kauno arkivyskupijos emeritas. Kardinolas V. Sladkevičius gimė 1920 m. rugpjūčio 20 dieną dabartiniame Kaišiadorių rajone, Žąslių parapijoje, Guronių kaime. Jis buvo jauniausias vaikas šeimoje. Dar būdamas 9 metų amžiaus būsimasis kardinolas neteko tėvo. Mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, o...

Įrašas

Kelioms kartoms auginęs idealizmo sparnus

Kovo mėnuo Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno gyvenime buvo lemtingas: gimė 1905 metų kovo 12 dieną (minime šimtmetį) Talkonių kaime, Pasvalio r.; 1943-iųjų kovo 16-ąją gestapo buvo suimtas Vilniuje; mirė 1945-ųjų kovo 28-ąją (minime šešiasdešimtmetį) Pucko (Lenkija) ligoninėje nuo dėmėtosios šiltinės ir plaučių uždegimo. Likus keletai dienų iki jo mirties, šį pasaulį apleido motina Konstancija...

Įrašas

Mirė monsinjoras jubiliatas Česlovas Krivaitis

2004 m. rugpjūčio 17 d. mirė Kaišiadorių vyskupijos kunigas jubiliatas Česlovas Krivaitis (1921-2004), Kernavės Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebonas. Česlovas Krivaitis gimė 1921 m. Žebertonių kaime, Kietaviškių parapijoje (Trakų r.). Pradžios mokyklą lankė Žebertonyse, vėliau – Kaišiadorių gimnaziją, kurią baigęs 1941 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1945 metais Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis įšventino...

Įrašas

Gedimino Paviržio kalba Vilnijos Draugijoje

Gerb. Vilnijos mylėtojai, Šiandien švenčiame garbingą jubiliejų, kuris, įvertinus nueitą kelią, rodo organizacijos brandą, jos gyvybingumą, darbų mastą. Tik stebėtis belieka, kai išgirsti neabejingų ir aktyvių visuomenininkų savo laisvalaikio sąskaita atliktus darbus, skirtus suteikti vilties už šalies ribų gyvenantiems tautiečiams. Daug dėmesio draugija skiria ir Rytų Lietuvai, dažnai pareikšdama valdžios institucijoms daug priekaištų dėl abejingumo...

Įrašas

Ginčas dėl Ulica Kiemieliu persikels į Seimą

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius prašo Seimo etikos ir procedūrų komisijos įvertinti Seimo nario Valdemar Tomaševski pareiškimą: ginče dėl lenkų kalbos vartojimo gatvių pavadinimų lentelėse Vilniaus rajone Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis atstovą vadino nacionalistu bei įžvelgė asmeninį tikslą „pademonstruoti profesinį aktyvumą”. „Dažniausiai ginčai dėl lentų su gatvių pavadinimais keliami tuomet, kai yra politinių...

Įrašas

Suvalkijos didvyris

Apie drąsų partizaną Vytautą Duliūną Kuo daugiau metų nuslenka į praeitį, tuo labiau nublanksta rūkuose mūsų tautos drąsiųjų sūnų, pokario partizanų, atminimas. Todėl svarbu išklausinėti juos pažinojusius žmones, surankioti visus apie juos turimus duomenis, kad būtų galima atkurti visapusiškesnį pokario metų mūsų tautos laisvės kovų vaizdą. Apie vieną iš drąsiųjų partizanų, mokytoją Vytautą Duliūną, kilusį...

Įrašas

Vakarų srities „Jūros“ štabo žūtis

Šiemet sukanka 55-eri metai nuo paskutinio Vakarų srities „Jūros“ štabo žūties. Kadangi 1949-1952 metais mokytojavau Kelmės rajone ir apie tą tragediją girdėjau, o vėliau teko dirbti buvusiame KGB (dabar Lietuvos Ypatingasis Archyvas) ir ten aptikau medžiagos apie minėtojo štabo žūtį. 1953 m. sausio 17 d. Kelmės rajono Pužukų kaime Kazio Ruko sodyboje žuvo Antanas Bakšys,...

Įrašas

Alnų ir Alnukų dvarai

Žodis “alnas” yra išlikęs net iš jotvingių laikų. Ką jis reiškė, šiandieną sunku nustatyti. Dabar čia gyvenantys lietuviai išlaikę du iš šio žodžio kilusius hidronimus: tai ežeras Alnas ir Alnos upelis, bei du buvusių dvarų, o dabar kaimų pavadinimus: Alnai ir Alnukai. Žodis “alnas” suslavintas, pridedant priebalsį “h”. Tai dažnai taikoma rusų kalboje, taip pat...

Įrašas

Neapsispręsta, ar Lenkų kortos savininkai galės prisiekti Lietuvai

Ar Lenko korta, kurią turi du išrinkti Seimo nariai, yra tolygi pasižadėjimui kitai užsienio valstybei ir užkerta kelią jiems tapti parlamentarais? Tokį klausimą iškėlė dar vienas būsimasis parlamentaras, konservatorių-krikdemų atstovas Gintaras Songaila. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), penktadienį taip ir neišnarpliojusi šio galvosūkio, atsakymą žada pateikti tik prieš pat Seimo nariams duodant priesaikas. „Lenko kortos turėtojai...