Sena Voruta

Įrašas

„Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija XIV-XVIII a.“

Minint Karaliaus Mindaugo krikšto ir karūnavimo 750-ąsias metines pagrindinėje Lietuvos istorijos kilnojamojo paveldo saugykloje – Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2003 m. liepos 4 d. atidaroma paroda „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija 14-18 amžiuje“. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija – dvi didžiausios valstybės Viduramžių epochoje ir Naujųjų amžių pradžioje. Tai pirmoji paroda Lietuvoje, skirta šių valstybių tarpusavio...

Įrašas

Atramos taškas – asmenybei

Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla išleido kun. Mykolo Marijono Petkevičiaus eilėraščių, laiškų, pamokslų rinkinį „Karalius man paliko kelią“. Knygoje autorių įvairiais rakursais pristatė Kaišiadorių vysk. Juozapas Matulaitis, kun. Vaclovas Aliulis, doc. Augustinas Švenčionis, Birutė Vaitkienė, Jonas Bukauskas. Pristačiusieji buvo autoriaus amžininkai ir bendražygiai, todėl apie M. M. Petkevičiaus gyvenimą ir apie pastoracinį darbą susidaro palyginti įvairiapusis...

Įrašas

Mažlietuvė dailininkė Eva Ėrika Labutytė

Rugsėjo 18 d. po sunkios ligos mirė dailininkė, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkė, „Vorutos“ bendradarbė Eva Ėrika Labutytė-Vanagienė. Dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje nuo 1968 m. Yra sukūrusi M. Mažvydo, L. G. Rėzos, Vydūno, D. Kleino, J. Bretkūno, K. Donelaičio, M. Jankaus ir kitų Mažosios Lietuvos šviesuolių portretus. Spalvotų linoraižinių ciklą „Mano kraštas“ yra paskyrusi...

Įrašas

Petras Averka

„Kad tik sulaukčiau, kad Lietuvai būtų nors kiek lengviau…“ Žurnalistas, „Vilnijos" draugijos garbės narys Petras Averka gimė 1918 m. rugpjūčio 17 d. Musteikos kaime, kurį supa Dainavos giria ir Čepkelių raistas, (dab. Varėnos r.), mirė 2003-04-09 d. Už Musteikos kaimo buvę dzūkų kaimai tarp Lydos ir Gardino nutauto. Dabar tai paskutinis lietuviškas kaimas, daug prisidėjęs...

Įrašas

Teismas nurodė pakeisti slaviškus gatvių pavadinimus

Vilniaus rajone gatvių pavadinimų lentelių rusų ir lenkų kalbomis nenorinti nukabinti Vilniaus rajono savivaldybės administracija per mėnesį privalės jas pakeisti. Taip šeštadienį nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teismas pabrėžė, kad Lietuvoje yra valstybinė kalba – lietuvių, todėl visi gatvių pavadinimai turi būti rašomi tik valstybine kalba. Įvairiuose teisės aktuose numatytas išimtis, kad užrašai gali būti...

Įrašas

Tragiški likimai: partizanas K. Barauskas-Vėžys

Kostas Barauskas, s. Kazio, gimė 1908 m. sausio 11 d. Alytaus aps. Alovės vls. Slabadėlės k., ūkininkų šeimoje. Tėvai turėjo 14 ha žemės. Kostas buvo vyriausias vaikas šeimoje. Be jo, dar augo 6 seserys: Zosė (g. 1912), Marija (g. 1916), Leokadija (g. 1917), Anelė (g. 1919), Ona (g. 1921) ir Antanina (g. 1923). Kostas mokėsi...

Įrašas

Komentaras R. Bružo komentarui

“Ir aš truputį įspyriau nabagą, Tegul ir asilo pažįsta nagą”. (Pasakėčia “Liūtas ir asilas”) Daug įžeidžiančių pravardžiavimų Lietuvos partizanai, Laisvės kovų dalyviai ir tremtiniai buvo girdėję iš sovietinių okupantų ir jų kolaborantų: “banditai”, “fašistai”, “buržuaziniai nacionalistai”… Deja, beveik tokius pačius įžeidinėjimus girdime ir dabar, tik jau iš nepriklausomos Lietuvos taip vadinamo “elito” – kai kurių...

Įrašas

Pietinės Sūduvos lietuviai už šiaudinės administracinės linijos ir geležinės sienos (1920–1991 m.)

Šiame pranešime keliais bruožais pristatyti atskirų nuo etninės Tėvynės pietinės Sūduvos dzūkų likimą. Tema verta dėmesio ir vis reikalinga gilesnių mokslinių tyrimų, ypač dabar, kai išlaisvinusi iš sovietinės vergijos Lietuva gali skatinti savo mokslininkus kreipti žvilgsnį ir į etninius pakraščius, likusius už valstybės ribų. Juolab, kad Lietuva ir Lenkija pasirašė draugiškų santykių ir bendradarbiavimo sutartį,...

Įrašas

Gražutės Šlapelytės jubiliejus

Šių metų lapkričio 29 d. Vilniuje 1909 m. gimusi Gražutė Šlapelytė-Sirutienė minės savo 99 metų amžiaus sukaktį. Toks metų skaičius mūsų visuomenėje dažnai nepasitaiko, ypač, kai jį mini Lietuvoje bei išeivijoje gražiai pasireiškusi, žymios vilniečių šeimos palikuonė. Trumpai apibūdinant, Gr. Šlapelytė-Sirutienė yra visuomeninkė ir lietuvių visuomeninės-kultūrinės veiklos rėmėja Lietuvoje ir Amerikoje. Nepriklausomybę atgavus, jos didžiausiu...

Įrašas

Sofijos Vytautaitės palaidojimas Maskvos Kremliuje

Viduramžių Rusios ryšiai su vakariniais kaimynais įvairūs, sudėtingi ir prieštaringi. Gana platūs buvo Maskvos ir Lietuvos kunigaikščių dinastiniai santykiai XIV–XV amžiuje. Beje, jie labai silpnai atsispindi istorinėje literatūroje. Daugiausia apie tai rašyta rusų metraščiuose. Juose nemažai pasakojimų, kartais ir gana smulkių, apie kunigaikščių santuokas. Kaip tiktai apie tokį įvykį byloja 1391 m. sausio 9 d....

Įrašas

Bogdano Oginskio rūmais pažymėtas kaimas

Marcijonas Bogdanas Oginskis…Garsios Oginskių giminės aidas ateina iš XV a. pabaigos, iš tų laikų, kai Maskvos Didžioji Kunigaikštystė pradėjo vienyti slavų žemes. Siaurėjant LDK valdoms, iš buvusių savų žemių pasitraukė ir kunigaikščiai Oginskiai. Pagal pasirinktą tyrimo objektą kalbėsiu apie vieną kunigaikščių giminės atstovą ― Marcijoną Bogdaną Oginskį (1568-1640). Tai vienas iš žinomiausių didikų giminės atstovų,...

Įrašas

Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos

Mindaugo krikštas, karūnavimas ir Lietuvos karalystės įkūrimas yra vieni iš reikšmingiausių ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos įvykių. Tačiau dėl rašytinių šaltinių stokos ir fragmentiškumo šiandien apie šiuos įvykius mes nedaug tegalime pasakyti. Netgi tie teiginiai, kurie, rodos, yra visuotinai priimti, nuolat kartojami ir pateikiami kaip neabejotina tiesa, atidžiau pažiūrėjus, pasirodo ne tokie jau aiškūs. Problemų kelia...

Įrašas

Žydų kultūros netektys okupacijų metais

Žydai Lietuvoje apsigyveno dar viduramžiais. XIV a. pabaigoje LDK jau buvo susiformavusios kelios stambesnės žydų bendruomenės. XVIII a. Vilniaus žydų bendruomenė buvo didžiausia visoje LDK. Sunkiausius išbandymus žydų tautai teko patirti XX a. viduryje ir antroje pusėje – sovietinės ir nacių okupacijų metais. Šiame straipsnyje norėtume parodyti, kaip bolševizmo ir nacizmo sekėjai naikino Lietuvos žydų...

Įrašas

Arkivyskupas Mečislovas Reinys ir kunigas Stasys Yla: gyvenimiškos paralelės

2008 m. Lietuva mini svarbius jubiliejus. Pats reikšmingiausias – Švč. Mergelės Marijos pasirodymo Šiluvoje 400 m. jubiliejus. Kalbant apie Šiluvos jubiliejų būtina pasidžiaugti ką tik išleista kunigo Stasio Ylos knyga „Šiluva Žemaičių istorijoje“ (Kaunas, 2007, 448 psl.), kurią parengė Gediminas Mikelaitis. Knyga šiuo metu ypač aktuali – 2008 m. rudenį minėsime Švč. M. Marijos apsireiškimo...

Įrašas

Skuodo mūšis: sukanka 750 metų

2009 m. liepos 15 d.  minimos Žalgirio mūšio 599-osios metinės, praėjusį savaitgalį, Žemaičių vienybės dieną, buvo prisimintas ir inscenizuotas Durbės mūšis, o „Skaitytojų ekspresas“ šiomis dienomis gavo laišką apie dar vieną svarbų – Skuodo – mūšį, kuris įvyko 1259 metais, taigi šiemet minime jo jubiliejines – 750-ąsias – metines. Pagal archeologinius kasinėjimus nustatyta, kad Skuodo mūšis...

Įrašas

Romą Kalantą prisimenant

„(…) kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart… Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, – prieš dramatišką mirtį samprotavo devyniolikmetis vakarinės mokyklos moksleivis iš Vilijampolės Romas Kalanta.   1953 m. vasario 22 d. Alytuje gimusio jaunuolio pasirinkta protesto forma sukrėtė lietuvių...

Įrašas

Minimos 750-sosios Durbės kautynių metinės

2010 m. liepos 10 d. Durbėje (Latvija) rengiamas Durbės kautynių – reikšmingiausios XIII amžiaus baltų kovų prieš Vokiečių ir Livonijos ordinus pergalės – 750-ųjų metinių minėjimas.   Minėjimo renginiuose dalyvaus Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kiti Lietuvos ir Latvijos oficialūs atstovai.   Minėjimo proga istorinėje mūšio vietoje bus pastatytas iš...

Įrašas

Kun. Kęstučio A. Trimako gyvenimo kibirkštys

Gerbiamas kunige Kęstuti – šiemet Jūs švenčiate ne tik garbingą 80  metų jubiliejų, bet minite ir kitas gražias sukaktis – 50  metų kunigystės,  50 metų – akademinės veiklos, 64 metai ateitininkijos gretose… Pagarbą kelia Jūsų  studijuotų disciplinų gausa,  mokslo laipsniai,  straipsniai, išleistos knygos, intensyvi akademinė veikla. Jūs ir  dabar domitės mokslu ir menu, esate aktyvus, kūrybingas. Iš kur toks ...

Įrašas

Istoriografijos įžvalgos (2010 m. birželis)

2010 06 01   9.40. Matydamas, kaip sparčiai lietuviai neria į anglų kalbą (sparčiau negu anais laikais į rusų), beveik neabejoju, kad Mažvydo laikais lenkų kalba jau buvo tapusi didžiūnijos gimtąja kalba, o bajorijos – viešąja, arba kultūros, kalba. Todėl su katalikybe kovojantys reformatoriai kovojo ir „prieš kultūrą“, ir „prieš prigimtį“. Ar ne todėl taip...

Įrašas

Kas ta Vyskupų Konferencija?

Visi prisimename neseniai vykusias įžymiąsias laidotuves. Reikia pasakyti, kad velionis baigęs kadenciją Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas buvo geras žmogus – o tai yra labai daug – ir todėl buvo nusipelnęs rimties ir susikaupimo.   Tačiau apie palydėtuvėms į anapus deramą rimtį nebuvo ir kalbos. Į Lietuvą – trumpam – buvo sugrįžę Burbonai ir visa, kas...

Įrašas

Seinų katastrofa

Prieš 90 metų, 1920 m. rugsėjo 22-ąją, mūsų kariuomenė Seinų krašte kovodama su lenkais patyrė labai skaudų pralaimėjimą, kurio pasekmes tebejaučiame iki šiol.   Iš principo sunkios nepriklausomybės kovos 1918–1920 m. mums baigėsi sėkmingai – gerokai galingesniems priešams teko atsisakyti savo planų užgrobti Lietuvą. Apie sėkmingas mūsų karių kautynes ties Radviliškiu, Zarasų krašte, prie Širvintų...

Įrašas

Kaip ant Biržų rotušės atsirado ir išnyko skautų simbolis – lelija?

Tik susikūrusi Biržų miesto savivaldybė neturėjo savo pastato, jis pradėtas statyti 1923-ųjų rugpjūtį. (projektavo apskrities technikas Č. Brudnochas). Pirmąjį pamato akmenį įdėjo miesto tarybos pirmininkas gydytojas J. Mikelėnas. Pastatas buvo užbaigtas per metus. Būtent tada, o gal kiek vėliau fasadinė pastato dalis buvo papuošta skautų ženklu – lelija bei 1792 m. Biržų herbu.   Tuo...

Įrašas

Su kuo Lietuva rengėsi kariauti tarpukariu?

Apibendrinamąsias išvadas įprasta daryti remiantis tuo, kas jau įvyko, tačiau atskirais istoriniais laikotarpiais egzistuoja ir kitokios raidos galimybės – tai susiję tiek su skirtingomis geopolitinėmis orientacijomis, tiek su tuo, kas yra laikoma potencialiais sąjungininkais ir priešais.   Remiantis dabartine geopolitine logika, kai pagrindiniu pavojaus šaltiniu ir potencialia priešininke įprasta vadinti Rusiją, kuri aktyviai realizuoja savo...

Įrašas

Mokytojas Petras Barniškis

Paimsim arklą, knygą, lyrą Ir eisim Lietuvos keliu. (Maironis) Gimtinė   Petras Barniškis gimė 1868 metų birželio 27 dieną (15 d. senuoju stiliumi) Suvalkų gubernijos Vilkaviškio apskrities Pilviškių valsčiaus Jurkšų kaime (1). 1738 m. šiame kaime buvo aštuoni valstiečių kiemai (dūmai), o 1827 m. – 17 kiemų su 144 gyventojais (2).   Nuo 1815 m....

Įrašas

Fotografas Alfredas Girdziušas novelistas?

Kas „plaukioja“ fotografijos vandenyse ir kam įdomi ši meno raiška, gali prisiminti fotomenininko bei žurnalisto Alfredo Girdziušo Lietuvoje pagarsėjusią fotonovelę „Ūla“ – lyrinį fotopasakojimą apie mergaitės (jo dukros Ūlos) gyvenimą nuo pat gimimo momento iki to laiko, kai Ūla pradėjo mokytis Lietuvos nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriuje. Galbūt kaip kontrastą arba net...

Įrašas

Mažinant išlaidas pertvarkoma Prezidento kanceliarija, griežtinama lėšų naudojimo tvarka

Penktadienis, 2009 m. rugsėjo 18 d. (Vilnius) Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės potvarkiu baigta Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – Kanceliarija) struktūros pertvarka. Mažinant Prezidento kanceliarijos išlaidas ir ieškant rezervų taupymui taip pat sugriežtinta tarnybinio transporto, telefonų, komandiruočių ir reprezentacinių lėšų naudojimo tvarka.   Prezidentės nurodymu, įvertinus Kanceliarijai pavestas funkcijas ir bendrą darbuotojų skaičių bei...

Įrašas

Prieš 55 metus žuvo Pilėnų tėvūnijos vadas partizanas S. Giedrikis

Prieš 55 metus, 1954 m. rugsėjo 25 d., Biržų girioje žuvo paskutinis Pilėnų tėvūnijos vadas Steponas Giedrikas (g. 1925 m. spalio 5 d.) – nuotraukoje antras iš kairės. Pilėnų tėvūnija 1951–1956 metais   1951 m. vasarą Žaliosios rinktinės vadai ėmėsi iniciatyvos prijungti Vabalninko, Biržų, Rokiškio, Pandėlio rajonuose veikiančias partizanų grupes. 1951 m. rugpjūčio pabaigoje Biržų...

Įrašas

Julijonas Kumpikevičius ir prarastoji karta

Atsiversti enciklopediją ar žinyną, pasitikslinti datą ar faktą monografijoje – tai toks kasdieniškas veiksmas, jog kartais net primirštame, kad istoriją galima pažinti iš įvairių šaltinių, galima visaip apie ją kalbėti. Ypač įtaigu tokius dalykus liudyti per konkrečius asmenis, konkrečius faktus. Tai priminė Niujorke gyvenančios lietuvės Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narės dokumentinis filmas „Sparnams prisiminti“…  ...

Įrašas

„Vorutai“ 20–mečio proga

Lietuvos istorijos laikraščio „Vorutos“ 20–mečio sukakties proga sveikinu laikraščio leidėją ir redaktorių p. Juozą Vercinkevičių, laikraščio bendradarbius, skaitytojus ir autorius.   Garbingo atminimo kardinolas Vincentas Sladkevičius buvo pasirinkęs savo kaip vyskupo šūkį „Viešpatie, padaryk mane gerumo ženklu!“.   Gerbiamas Redaktoriau,   Jūsų pasišventimas „Vorutos“ leidybai ypač pradiniais metais pareikalavo iš Jūsų daug kūrybingumo ir drąsos,...

Įrašas

Kunigas Juozas Mišeikis: „Tikėjimas palieka viltį“

Biržų evangelikų liuteronų parapijai šis ruduo ypatingas – po dešimtmečių pertraukos tikintieji turi nuolatinį kunigą. Juo tapo dvidešimt penkerių metų tauragiškis Juozas Mišeikis. Su jaunuoju dvasininku „Šiaurės rytai“ kalbėjosi pačioje spalio pabaigoje, jam vos tik spėjus čia įsikurti.   Iš vieno pasienio – į kitą   Už kunigo Juozo Mišeikio nuomojamo buto langų Vėjo gatvėje...