Sausio 16 d. prieš 440 metų kunigaikštis Merkelis Giedraitis buvo konsekruotas Žemaičių vyskupu. Vyskupas Giedraitis yra viena iš ryškiausių istorinių asmenybių Bažnyčioje Lietuvoje, laikomas antruoju Žemaitijos krikštytoju ir lietuviškos knygos pradininku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Katalikų Bažnyčios ganytojo Lietuvoje paliktus šventumo pėdsakus prisiminė šv. popiežius Jonas XXIII Merkelio Giedraičio mirties 350 metinių proga 1959 metais. Laiške...
Katalikų (arki)vyskupai
Prisiminti pirmieji Telšių vyskupijos ganytojai
Vincentas Borisevičius. (Fotografija iš KGB archyvo) Kaip įprasta, šių metų lapkričio 18 dieną Telšiuose vyko kasmėnesinis šios vyskupijos dvasininkų susirinkimas. Susirinkimo pradžioje visi kartu meldėsi kalbėdami Liturginių Valandų Rytmetinę, bendrai maldai vadovavo Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Po bendros maldos į visus susirinkusiuosius kreipėsi ir juos pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas...
Vyskupo nužudymą lėmę žodžiai: kategoriškai atsisakau įskundinėti
Daumantas LIEKIS Nuo 1944-ųjų iki 1947-ųjų Vilniuje esančio Tuskulėnų dvaro parke, bendrose kapo duobėse buvo užkasta beveik 1000 sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje nužudytų žmonių. Šie masiniai palaidojimai buvo išaiškinti tik 1994 metais, ieškant Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus palaikų. Karo metais ir vėliau jis aktyviai pasisakė prieš okupacinius režimus ir palaikė lietuvybę. Už tai buvo...
Kard. Audrio Juozo Bačkio vyskupystės 25 metai. Popiežiaus Pranciškaus sveikinimas
2013 m. spalio 4-ąją, šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės dieną, sukako 25 metai nuo Vilniaus arkivyskupas emerito kard. Audrio Juozo Bačkio konsekravimo vyskupu. Prelatą A. J. Bačkį, buvusį Bažnyčios Viešųjų reikalų tarybos pasekretorį, 1988 m rugpjūčio 5 d. paskirtą apaštališkuoju pronuncijumi Olandijoje, spalio 4-osios vakarą šv. Petro bazilikoje konsekravo pats popiežius Jonas Paulius II. Konsekravimo iškilmė...
Asmenybė ir laikas: arkivyskupo Julijono Steponavičiaus (1911–1991) gyvenimo stotys
Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Gervėčiai: tėvas – pirmasis mokytojas Iš kurios pusės važiuotum į Gervėčius – iš Gėlūnų, Galčiūnų, Miciūnų, Mockos, Petrikų kaimų – iš visų pusių atsiveria kelrodė – Švč. Trejybės bažnyčia (1899–1903). Viena iš gražiausių Rytų Lietuvoje ir didžiausia katalikų šventovė Baltarusijoje: fasado bokštas siekia 61 metrą. Kelis kartus pavadinimą keitusi Gervėčių bažnyčia yra...
Dievo tarnas vyskupas Vincentas Borisevičius
Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius gimė 1887 m. lapkričio 23 d. Bebrininkuose, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje gausioje (13 vaikų) valstiečių šeimoje. Mokėsi Petrapilio šv. Kotrynos gimnazijoje. Baigęs Seinų kunigų seminariją, teologijos mokslus studijavo Fribūro (Šveicarija) universitete, kuriame įgijo teologijos licenciato laipsnį. 1910 m. buvo įšventintas kunigu. Tarp tikinčiųjų dirbo Suvalkų Kalvarijose, Minske ir Voroneže. Dirbdamas Minske...
Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinimas Vladimire 2012 metais
Prieš Šv. Mišias Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje. Iš kairės: Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios klebonas t. Sergiejus Zujevas, istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė, verslininkas Ramūnas Babenskas, Dievo Motinos eparchijos Maskvoje arkivyskupas metropolitas Pavelas Pecci (Paolo Pezzi), Rotari klubo narys Darius Brundza ir Vilniaus arkivyskupijos kancleris, Vilniaus arkikatedros administratorius mons. Robertas Šalaševičius. (Nuotr....
Palaimintojo J. Matulaičio bendražygis – vysk. P. Būčys
Irena PETRAITIENĖ Sukako 140 metų, kai 1872 m. rugpjūčio 20 d. Zanavykų krašte, Šilgaliuose, gimė Pranciškus Būčys, Rytų apeigų vyskupas, marijonų generolas, profesorius, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bendražygis ir artimiausias draugas. Susitikimai dvasinėje akademijoje Į Lietuvoje vadintą Petrapilio-Sankt Peterburgo imperatoriškąją Romos katalikų dvasinę akademiją 1895 metais pirmą kartą įsiliejo toks gausus, net 25 lietuvių būrys....
Arkiv. S. Tamkevičius. Lietuvos Krikštui – 625 metai
Arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus homilija pasakyta, sekmadienį, 2012 m. liepos 1 d., Kauno arkikatedroje bazilikoje, švenčiant Lietuvos Krikšto 625 metų ir pal. Jurgio Matulaičio beatifikacijos 25 metų sukaktis. Kai Lietuva prieš dvidešimt penkerius metus minėjo Krikšto 600 metų sukaktį, sovietinė valdžia, Religijų reikalų tarybos ir KGB pareigūnų padedama, darė viską, kad šis jubiliejus nepaskatintų aktyvesnio...
Irena Petraitienė. Palaimintasis Jurgis Matulaitis: meilės ir žodžio galia
Irena PETRAITIENĖ Kardinolo Vincento Sladkevičiaus MIC (1920–2000) bibliotekoje „geriausiąją dalį“ užima sovietmečio savilaidos literatūra, teologinių, istorinių tekstų įrišti sąsiuviniai. Tarp septintojo, aštuntojo dešimtmečio savilaidos nemažas šūsnis, skirtas pal. Jurgiui Matulaičiui. Kardinolas Vincentas labai žavėjosi pal. Jurgio Matulaičio asmenybe, būdamas tremtyje Nemunėlio Radviliškyje 1975 m. įstojo į marijonų kongregaciją, o 1988 m. pakeltas kardinolu pasirinko šūkį...
Arkivyskupas Julijonas Steponavičius
Vyskupo Juozo Tunaičio pamokslas, pasakytas Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje, 2011 m. spalio 16 d., minint arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 100-ąsias gimimo metines. Mieli Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijiečiai, mieli broliai kunigai ir visi čia susirinkusieji. Norime prisiminti, pagerbti, Dievo gailestingumui pavesti didį Lietuvos vyrą, Vilniaus arkivyskupą Julijoną Steponavičių, kurio šiandien švenčiame šimtąsias gimimo metines. Šie metai talpina dar...
Pokalbis su arkiv. S. Tamkevičiumi. Nevykusios ateizmo pamokos, KGB pinklės ir Apvaizdos galia
Viliamės, jog jau įpratote ir laukiate kiekvieną penktadienį skelbiamos Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus homilijos. Šįsyk ją galite rasti tik rubrikoje „Prisikėlimo kelionė“. Na, o „Sankirtose“ siūlome pokalbį su arkivyskupu, kuris nuskambėjo Lietuvos radijo laidoje „Forumas“. S. Tamkevičių kalbino laidos vedėjas Virginijus Savukynas. Nors ši laida buvo transliuojama dar rugpjūčio mėnesį, neabejojame, kad pokalbis ne mažiau...
Arkivyskupo Mečislovo Reinio pėdsakais Vladimire
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08*) – neeilinė mūsų tautos asmenybė, Dievo apdovanotas išmintimi ir jautria siela, išmokytas darbštumo, pareigingumo bei atsakomybės. Šias savo charakterio savybes tobulino visą gyvenimą: nuo gimtojo Madagaskaro (Daugailių parapija, Utenos r.) iki pat mirties Vladimiro (prie Kliazmos) kalėjime (centrale) (180 km nuo Maskvos esantis...
Palaimintojo Jurgio Matulaičio veiklos lietuvių visuomenėje istorinė aplinka
Jurgis Matulaitis buvo susijęs su Lietuvos visuomenės ir lietuvių tautos gyvenimu per visą savo amžių, tačiau galima išskirti kelis ryškesnius tarpsnius: Studentas Sankt Peterburge: 1895–1899; Peterburgo dvasinės akademijos profesorius: 1907–1911; Vilniaus vyskupas: 1918–1925; Apaštalinis vizitatorius Lietuvai: 1925–1927. Pirmas tarpsnis. Sankt Peterburge ir Lietuvoje Apie to meto Lietuvos visuomenės būklę vaizdžiai rašo pats Jurgis Matulaitis savo...
Naujas šaltinis Mečislovo Reinio veiklai Vilniuje tirti
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Lietuvos bažnyčios istorija Iki 2010 m. sausio 1 d. pradėtos Beatifikacijos (kėlimo į Altoriaus garbę) bylos aštuoniems lietuviams: arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884–1953), arkivyskupui Teofiliui Matulioniui (1873–1962), vyskupui Vincentui Borisevičiui (1887–1946), kun. Alfonsui Lipniūnui (1905–1945), s. Motinai Marijai (Kazimierai Kaupaitei) (1880–1940), Sibiro maldaknygės autorei Adelei Dirsytei (1909–1955) ir skirtinguose šimtmečiuose gyvenusioms dviem...
Vilniaus arkivyskupas Mečislovas Reinys
Kun. Edmundo Basio prisiminimai apie Vilniaus arkivyskupijos valdytoją arkivyskupą Mečislovą Reinį* Kancleris Edmundas Basys Bolševikams suėmus arkiv. Mečislovą Reinį, Vilniaus vyskupijos administravimą perėmė jo kancleris Edmundas Basys. Kilimo tikras lietuvis vilnietis. Gimė 1907 m. Paringio parapijoje, Švenčionių apskrityje. Mokėsi Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurią baigęs 1928 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Po jos studijas...
Jurgis Matulaitis – nuo piemenėlio iki iškilaus ganytojo
Mažasis našlaitis piemenukas Jurgutis, savo vaikiškoje rankoje laikydamas rykštelę, mojavo ir rodė gyvulėliams kelią į ganyklą. Tai nebuvo labai malonus darbas: rytais – šalta, dieną kaitina saulė, dažnai labai norisi valgyti, pažaisti su kitais kaimo vaikais ar tiesiog namuose leisti laiką. Tačiau jis žinojo, kad šis darbas svarbus ir jam pavestas. Reikia klausyti vyresnių žmonių....
- Ankstesnis
- 1
- 2