Atveriami duomenys apie 1940-1953 m. sovietų represuotus asmenis
Įrašas

Atveriami duomenys apie 1940-1953 m. sovietų represuotus asmenis

www.voruta.lt Birželio 1 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atvėrė viešąją prieigą http://www.lietuviaisibire.lt/lt/represuotieji, kurioje pateikiami duomenys apie 1940–1953 metais sovietų okupacinės valdžios represuotus (ištremtus, įkalintus, nužudytus) Lietuvos gyventojus. Šie duomenys pradėti rinkti 1988-aisiais susikūrus Sąjūdžio komisijai stalinizmo nusikaltimams tirti (pirmininkas Julius Juzeliūnas). Mečio Laurinkaus vadovaujama Komisijos narių grupė platino Lietuvoje Sąjūdžio anketas apie...

Masinį trėmimą iš Klaipėdos krašto 1948 m. gegužės 22 d. prisimenant
Įrašas

Masinį trėmimą iš Klaipėdos krašto 1948 m. gegužės 22 d. prisimenant

Krasnojarsko kraštas Sibire, į kurį buvo tremiami lietuviai. wikipedia.org nuotr. Roza ŠIKŠNIENĖ, istorikė, www.voruta.lt Prie Šilutės geležinkelio stoties sienos 2011 metais pritvirtinta ir atidengta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta atminimo lenta, primenanti, kad masiniai trėmimai iš Klaipėdos krašto prasidėjo 1948 m. gegužės 22 d. Tą dieną Klaipėdos krašto gyventojai pirmą kartą susidūrė...

Įrašas

Sibiro Sajanų kalnų ugniagesiai ir girininkai rado apleistus lietuvių tremtinių kapelius

Tibigudų kapinaičių atnaujinimas, Buriatija. Bendruomenės pirmininkas Bernardas Razgus bei vietiniai savanoriai. Projekto organizatorių nuotraukos www.voruta.lt Tvarkydami vasaros pabaigos gaisrų nusiaubtus Sibiro Sajanų kalnus ugniagesiai ir girininkai rado apleistus lietuvių tremtinių kapelius Irkutsko krašte. Po sudegusiais ir išvirtusiais medžiais šalia buvusio kolūkio apleistoje Kvietok gyvenvietėje atsivėrė apie 20 žmonių laidojimo vieta. Daugelio antkapių užrašų jau nesimato, ant vieno...

Vytautas Guliokas. Tremties upė Mana – vakar ir šiandien
Įrašas

Vytautas Guliokas. Tremties upė Mana – vakar ir šiandien

Iš buvusio Partizansko miško pramonės ūkio, kur lietuviai – tremtiniai kasmet pagamindavo iki 250 tūkst. kb. m medienos, beliko tik lentpjūvė. Petro Misevičiaus 2009 m. nuotr.  Vytautas GULIOKAS, Kaunas, www.voruta.lt Pirmieji tremtiniai iš Lietuvos Sibire atsirado dar XIX amžiaus viduryje, caro valdžiai malšinant 1863 metų sukilimą. Vėliau jų gretas papildydavo knygnešiai. Neliko žinių apie daugumos jų...

Susitikimas po 40 metų
Įrašas

Susitikimas po 40 metų

1955 metai Sasnovoje Rodniki, iš kairės Pranas Galvydis, Juozas Pikauskas ir Vladas Pupšys Vytautas PUPŠYS, Ukmergė, www.voruta.lt Čunos stotelėje ant geležinkelio rampos stovėjo du vyrai ir laukė miškovežio. Girgždėdamas pabėgiais ir visu sąstatu, pastarasis slinko lėtai prie laukiančiųjų. Jam privažiavus platformą, pirmasis į vagoną nuskriejo fanierinis čimodanas. Paskui jį ropštėsi žmogus, kuriam stipriai kliudė medinė...

„Bangų mūša“ – 1949 metų kovo atsiminimai
Įrašas

„Bangų mūša“ – 1949 metų kovo atsiminimai

Jūratė VAŽGAUSKAITĖ, www.bernardinai.lt Tremties tema ir prisiminimai grįžta kasmet, kai ima aušti pavasaris. 1949-ųjų kovo pabaigoje Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos pradėjo operaciją kodiniu pavadinimu „Priboj“(„Bangų mūša“), kurios metu iš trijų Baltijos šalių buvo ištremta apie 94 tūkstančiai žmonių. Istorikai šią Baltijos valstybių žmonių tragediją vadina kovo trėmimais ir pripažįsta, kad anuomet „valstybės priešais“ , „buožėmis“...

Kaip katalikų kunigai laikydavo Mišias katorgoje
Įrašas

Kaip katalikų kunigai laikydavo Mišias katorgoje

Palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis.   Straipsnis iš Amerikos lietuvių leidžiamo laikraščio „Draugas“ 1935 m. lapkričio 1 d. Katalikiškas laikraštis Register pateikia įdomių žinių apie Jo Eksc. vyskupo T. Matulionio pergyventus laikus bolševikų katorgoje – sienojų kirtimo stovykloje, Solovskio miškų centre. Po bolševikų revoliucijos 1917 m. kun. T. Matulionis per šešerius metus darbavosi Rusijoje, laimingai išsisukinėdamas nuo...

Įrašas

Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija

A. Seikalis prie lagerio griuvėsių. Asmeninio A. Seikalio archyvo nuotraukos Enrika GECAITĖ, www.voruta.lt Šių metų liepos 20 d. „Misijos Sibiras“ dalyviai nuvyko į Kazachstaną. Nors su XX a. viduryje sovietų sistemos vykdytais trėmimais pirmiausia siejamas Sibiras, Kazachstanas taip pat labai svarbi šių įvykių atminimo vieta. Kalinių gabenimas vagonuose, sunkumai lageriuose, tardymai ir menka viltis giliai...

Įrašas

Pasvalietės Genovaitės Krikščiūnaitės – Radėnienės prisiminimai apie tremtį

Miško kirtėjos Sibiro tremtyje. Genovaitė Krikščiūnaitė – Radėnienė stovi antra iš kairės. Asmeninio G. Krikščiūnaitės-Radėnienės archyvo nuotraukos. Vlada  ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio vadovė, www.voruta.lt 1941m. birželio 14- oji – diena, kai prieš septyniasdešimt septynerius metus 3 val. nakties enkavėdistai  pradėjo masinius lietuvių areštus. Iš geležinkelio stočių pajudėjo pirmieji gyvuliniai vagonai.  Ne vienerius metus Lietuvos...

Įrašas

Prasminga pažintinė ekskursija

Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos narys, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, www.voruta.lt   Pažymint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei prisimenant  1948 metais vykusius didžiausius Lietuvos žmonių trėmimus, su Kauno Milikonių progimnazijos pradinukų būriu,  vadovaujamu  iškilios mokytojos kraštotyrininkės Jūratės Valatavičienės, nuvykome į Vilniaus  Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, anksčiau...

Įrašas

Stefanija Paliulytė – Ladigienė – švento gyvenimo moteris

  Stefanija Paliulytė – Ladigienė Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt Stefanija Paliulytė – Ladigienė (1901 m.sausio 23 d. Vabalninkai – a.a. 1967 m. rugsėjo  18 d. Vilnius). Lietuvos  visuomenės veikėja, LKMS valdybos narė,  ateitininkė, katalikiškų leidinių redaktorė,  pedagogė, publicistė, Sibiro lagerių kankinė, tremtinė. Kada visa Lietuva  ruošėsi paminėti Sausio 13- osios Laisvės gynėjų dienos lemtingus mūsų...

Įrašas

Tremtinių vaikai Vėlines pasitinka sutvarkę Sibiro kapus

V. Jakštas su kapelionu prie senelių kapų Dr. kun. Rimantas GUDELIS, Rusijos lietuvių kapelionas, www.voruta.lt Šiandien panevėžietis Valdemaras Jakštas pirmą kartą sutiko Vėlines prie pernai mirusios mamos kapo. Bet ši šventė vyrui ypatinga ne vien dėl to. Lankydamas kapines jis jaučiasi ramesnis ir labiau suprantantis savo a. a. tėvų gyvenimą, nes neseniai grįžo iš vietos,...

Įrašas

Lietuvos lygumų ūkininkai Sibiro taigoje gieda „Lietuva, Tėvyne mūsų“

Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Nedaug turėjo žemės Jonas Merkelis Kėdainių apskrityje Bučionių kaime, – tik 12 ha ariamos. Savo sklypą jis žinojo kaip savo delną, užsimerkęs galėjo parodyti, kur arimų išmestinės ir numestinės. Kiekvienas lopinėlis, kiekvienas pievos ruoželis ar kraštelis turėjo pavadinimą, medis ir krūmokšnis turėjo savo vardą. Pasėjus rugį, ilgai, kruopščiai rūpinėdavo ieškodamas tinkamiausio nuolydžio...

Įrašas

Antanas Tyla. Trijų Anykščių krašto moterų žmogiškos brungenybės ir lemtis

Geležinkelis ties Vorkuta, G. Aleknos nuotr. Antanas TYLA, www.voruta.lt Gyvenimas ošia, banguoja, kaip vandenynas. Ant jo bangų mūsų rūpesčiai, pergyvenimai, drąsa, narsa, ryžtas, meilė, pasiaukojimas, nepastovumas, išmintis, skurdas…Viskas, viskas. Tos bangos ritasi ir krantą pasiekę susigeria į jo smėlį, kaip į žemės smegenis. Kartais tų bangų nešamam žmogui kelią pastoja netikėta kliūtis, reikalaujanti pasiaukojimo, dėl...

Įrašas

Prisiminimai iš Vorkutos lagerių

  Albinas VAIČIŪNAS, Vilnius Už dalyvavimą 1950–1951 m. pogrindinėje organizacijoje „Lietuvos jaunimo vyčių sąjunga“ aš 1951 m. balandžio mėn. 28 d. kartu su kitais šios organizacijos dalyviais buvau areštuotas ir tais pačiais metais Kaune Pabaltijo karinio tribunolo buvau nuteistas 25-eriems metams kalėjimų ir 5-eriems metams tremties. Gruodžio mėn. pabaigoje 1951-aisiais buvau įkalintas 40-osios Vorkutos šachtos...

Naktinis košmaras Šilutėje
Įrašas

Naktinis košmaras Šilutėje

Buriavimo treniruotė Kuršių mariose 1952 m. pavasaris. Pirmame plane Šklėrius, už jo Jurkšaitis ir Bračiulis   Vytautas PUPŠYS, Ukmergė Kambaryje degė elektra, nubudau nuo garsios rusiškos šnektos. Kuri galėjo būti valanda, niekaip negalėjau suprasti, nes už langų dar buvo tamsu. Žadintuvo ar sieninio laikrodžio neturėjom. Laikas namuose buvo fiksuojamas pagal šviesą lauke ir lentpjūvės sireną,...

Įrašas

Sibiro buriatai talkina kapus tvarkantiems lietuviams

Rimantas Gudelis šventina kryžių Sibire. Laimono Šegždos nuotraukos. dr. kun. Rimantas GUDELIS, projekto vadovas, Buriatija, www.voruta.lt Kai lietuvių tremtinių palikuonys susirinko tvarkyti vienų iš 24 Buriatijoje esančių lietuvių kapinių ir pritrūko medienos, artimiausios lentpjūvės šeimininkai buriatai metė į šalį skubų užsakymą ir ėmėsi pjauti lentas lietuviškiems kryžiams.  Po kelių metų vėl į kapinaites grįžę tvarkytis...

Įrašas

Pastatytas paminklas tremtiniams Galiašore

Galiašoras Genius BALIUKEVIČIUS, Permės sritis, Galiašoras, www.voruta.lt Septyni asmenys 2015 m. rugsėjo 15 d. planavo išvykti į Sibire esančią Permės sritį, į kurią 1945 m. buvo ištremta apie 4500 žmonių iš Lietuvos. Šiame krašte esančioje Galiašoro gyvenvietėje jie ketino sutvarkyti tremtinių kapines ir pastatyti paminklą, skirtą ten mirusiems tremtiniams atminti. Projekto sumanytojai dalyvavo konkurse geridarbai.lt,...

Įrašas

Alantoje stovyklaujantys Sibiro lietuvių vaikai gyrė Lietuvos svetingumą

„Su tėvu namuose Rusijoje kalbu lietuviškai, todėl moku lietuvių kalbą. Dažnai lankau Vilniuje gyvenančią savo močiutę, tačiau šioje stovykloje esu pirmą kartą“, – švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei trečiadienį pasakojo iš Rusijos Šiaurės į lituanistę stovyklą Alantoje, Molėtų r., atvykusi Marija. Čia Švietimo ir mokslo ministerija jau ketvirtus metus organizuoja lietuvių kalbos ir kultūros...

Įrašas

Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas

  1941 m. Birželio sukilimo memorialas Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias jubiliejines  datas. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus   pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą   kaukę  ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos  pasipriešinimą  – Birželio  22...

Įrašas

Vorkutos sukilimo 60-metės sukakties minėjimas

Paminklas mirusiems ir žuvusiems Lietuvos politiniams kaliniams Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt, Istoriniai šaltiniai byloja, kad vergovinės santvarkos svarbiausiais objektais tapo kilmingieji visuomenės sluoksniai, užėmę išskirtinę padėtį ir valdę valstybę bei žemiausiasis ir beteisis sluoksnis – vergai. Ekspansiniai valstybių planai tarp jų gimdė karus. Pralaimėjusios šalies gyventojai arba būdavo išvaromi į vergiją ar kitaip represuojami, arba gaudavo...

Įrašas

Knygnešių rėmėja, tremtinė Filomena Malinauskaitė (1859–1941)

Filomena Malinauskaitė gimė 1859 m. sausio 8 d. tolimojoje Rusijoje, Mykolo ir Alinos Malinauskų šeimoje. Krikštyta Bukaučiškių dvare, kuris buvo 5 km nuo Daugų, Pivašiūnų bažnytkaimio linkui. Gyveno Rusijoje, Vilniuje, vėliau – Bukaučiškių dvare ir jo apylinkėse (Daugų valsč.). Buvo žmonių, kurie, nors silpnai kalbėjo lietuviškai, bet giliai prijautė tautiniam lietuvių atgimimui. Prie tokių reikia...

Įrašas

Savaitraštis „Tremtinys“ – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės metraštininkas

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Iš mūsų šalies į Sibiro platybes buvo ištremta apie 120 tūkstančių žmonių, tačiau iki šių dienų nėra tikslaus skaičiaus, galinčio įvardinti trėmimų mastus. Prasidėjęs tautinis Atgimimas paskatino jungtis į organizacijas buvusius sovietinių konslagerių politinius kalinius ir Sibiro tremtinius. 1988 m. liepos 30 dieną buvo įkurtas „Tremtinio“ klubas. Vėliau organizacija buvo pavadinta Lietuvos...

Įrašas

Juodasis birželis

2013 m. birželio 14 d. sukanka 72 metai, kai pradėtas masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą. Sovietams okupavus Lietuvą, pradėta terorizuoti ir naikinti šalies gyventojus. Represijos buvo taikomos žmonėms, kuriuos okupacinis režimas pripažino pavojingais sovietų politinei santvarkai. Trėmimai apėmė Lietuvos politikus, valstybės tarnautojus, įvairių įstaigų darbuotojus, politinių ir visuomeninių organizacijų narius, karininkus, mokytojus, dvasininkus, ūkininkus,...

Įrašas

Vaizdai iš Sibiro: ekskavatoriaus perskrostas karstas ir ant kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai

Kęstutis CEMNOLONSKIS Kaulais nuklotos Laptevo jūros pakrantės ir ant Sibiro kalinių kaulų statomi gyvenamieji namai – tokius vaizdus teigia regėjęs beveik 40 ekspedicijų į Sibirą surengęs žymus keliautojas, fotografas ir operatorius Gintautas Alekna. „Tai, kad lietuvių kapinės Sibire vis dar išlikusios, turime būti „dėkingi“ netvarkai, kuri yra Rusijos kapinėse“, – sako daugelio ekspedicijų į lietuvių...

Įrašas

Šauksmas iš Pavolgio

Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Kaip žinome, 1863-1864 m. kilo Abiejų Tautų Resbublikos (Lietuvos ir Lenkijos) nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko abiejų šalių teritorijose bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dalyvavo apie 200 tūkst. sukilėlių. 1864 m. rudenį caro valdžia sukilimą žiauriai numalšino. Buvo nuteista mirties bausme, katorga...

Įrašas

Norilsko sukilimas į istoriją įėjo kaip svarbi kalinių pergalė

Irma Janauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Praėjo 60 metų, kai Norilsko lageriuose Rusijoje sukilo politiniai kaliniai, tarp jų buvo ir tūkstančiai lietuvių. Buvę norilskiečiai dabar patys stebisi, kaip ištvėrė vergiškas sąlygas, kaip per šaudymus nejuto baimės. Pirmasis po Stalino mirties protestas lageryje nusinešė šimtus aukų, bet kaliniams pavyko išsireikalauti šiek tiek pagarbos ir geresnių...

Įrašas

Lietuviai prie Jenisejaus upės

Krasnojarsko kraštas – tai Sibiro platybėse paskendęs kraštas, besiribojąs su Tomsko, Irkutsko ir Kemerovo sritimis, Chakasijos, Tuvos ir Jakutsko respublikomis bei šiaurėje skalaujamas ne visada ramiomis Arkties vandenyno bangomis. Šio pasakiškų turtų krašto sostinė – milijoninis Krasnojarskas, uostas prie Jenisejaus, miestas, skaičiuojantis 385 metus nuo savo įsikūrimo. 2002 m. surašymo duomenimis Krasnojarsko krašte gyveno 3829...

Įrašas

Klastotės anatomija

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

Įrašas

Pasiilgau lietuviškos kalbos…

LPKTB Valdybos pirmininkas Vytas MILIAUSKAS, Vilnius Kai du nusikaltėliai plėšikauja individualiai, jų galimybės ir norai yra kuklesni, o nusikaltimai – lokalinio pobūdžio. Abiem sutarus veikti drauge, apetitai didėja, o „darbeliai“ tampa dar žiauresni ir įžūlesni. Tokie draugai, pavydėdami vienas kitam padidėjusios įtakos arba didesnio grobio, neišvengiamai susipeša. Visuomenėje tokie reiškiniai vadinami „gaujų karais“. Nesena istorija...