2013 m. sausio 21 d. „Vorutos“ ir „Tėviškės šviesos“ laikraščių pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva „Voruta“: Koks buvo Jūsų bei Švietimo ir mokslo ministro susitikimo tikslas š. m. sausio 14 d.? K. Garšva: „Vilnijos“ draugija palaiko tradicinę Lietuvos kultūrą, dėl to, ministrams pradėjus eiti pareigas, susitinka su visais Lietuvos Respublikos Švietimo...
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Įrašas
2013-01-222013-02-15Nuomonės, diskusijos, komentarai
Prielinksnis „na“ ir „w“ lenkų kalboje. Dėl prielinksninių junginių „na Litwie“ // „w Litwie, na Litwę“ // „do Litwy“
Nijolė BIRGELIENĖ, Punskas Atsakymas į skaitytojos paklausimą dėl Vinco Martinkėno straipsnio „W Litwie czy na Litwie?“* Universaliame lenkų kalbos žodyne (Uniwersalny słownik języka polskiego, t. 1–4, red. S. Dubisz, Warszawa: PWN, 2003) prielinksnio w reikšmių suskaičiuojama 27, o na – 28. Taip pat nurodoma, kad prielinksnis na vartojamas sakiniuose, kurie informuoja vykstant ką nors vietoje,...
Įrašas
2013-01-092013-01-18Nuomonės, diskusijos, komentarai
Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...
Įrašas
2012-12-132012-12-21Nuomonės, diskusijos, komentarai
Rašytojas Edmundas Malūkas – ko palinkėsiu?
Jau žinau: susitikimai su skaitytojais daugmaž vienodi. Kai nuvažiuoju į kokį Lietuvos kaimą, bažnytkaimį ar miesto biblioteką, manęs klausinės visko nuo XIII-XVI a. Lietuvos istorijos iki šiandienos Lietuvos politikos. Žodis „rašytojas“ žmonėms asocijuojasi su „protingu“, daug žinančiu ir be galo atviru žmogumi. Būna išimčių, tarkim, Vilniaus universiteto filologus domino tik kūrybos proceso ypatumai, o Alantos...
Įrašas
2012-12-042023-11-21Autoriai, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Baltistika Lietuvoje ir užsienyje
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...
Įrašas
2012-11-282023-11-21Autoriai, Europa, Lietuva - Baltarusija, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Prieš keliolika metų viename istorikų forume buvo skeptiškai pasakyta apie kalbininkų tvirtinimą, jog priešistoriniais laikais dideliuose plotuose į rytus nuo Lietuvos ir Latvijos, taigi visoje dabartinėje Baltarusijoje, yra gyvenę baltų kalbomis šnekantys žmonės; toks tvirtinimas net pavadintas viena iš hipotezių. Nežinau, ar ir dabar dar yra taip manančių...
Įrašas
2012-11-212023-10-11Aktualioji publicistika, Autoriai, Istorija, Lietuva, Lietuvos partizanai, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rezistencija, Terleckas Vladas
Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. „Skrajojantys olandai“, anonimai ir kitos keistos aukos
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis) (toliau – „Knyga“) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės. Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų. Daugelio iš jų...
Įrašas
2012-11-192023-11-21Autoriai, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Ar Gediminas buvo karalius?
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Tokį klausimą esu gavęs ne iš vieno „Vorutos“ skaitytojo. Jiems rūpi karaliaus sąvoka. Ką vadiname karaliais? Ar senosios Lietuvos valstybės valdovus galima vadinti karaliais? Apie visa tai ir bus šiame straipsnyje kalbama. Karaliai yra, vaizdingai kalbant, dviejų rūšių: 1) valdovai, neturintys virš savęs siuzereno (turinčio jam pavaldžių vasalų...
Įrašas
2012-11-132012-11-13Nuomonės, diskusijos, komentarai
Juodas baltųjų gandrų gyvenimas
Eugenijus SKIPITIS, Bitėnai, Pagėgių sav. Anądien gandras Goberis pasaulį pamatė kitaip. Kadangi sparnų raumenys ir kaulai jau buvo pavargę nuo ilgo bastymosi po pasaulį, gandras Goberis nutarė pėsčiomis apeiti Bitėnus ir niekur daugiau neskristi. „Pragyventi galima ir Lietuvoje, žinoma, jeigu esi Seimo narys arba nacionalinis paukštis“, – tarė sau gandras Goberis. Jo apsisprendimas buvo tvirtas....
Įrašas
2012-11-022012-11-09Nuomonės, diskusijos, komentarai
Rinkimai: kam riestainiukai, kam skylutės
Edmundas MALŪKAS, Trakai Cunamio banga, vadinama naujo Seimo rinkimais, baigėsi ir galime vertinti. Akivaizdu, kad turime ir ateityje turėsime dvi konkuruojančias partijas: konservatorius ir socialdemokratus. Tarp jų turėtų atsirasti vietos liberalams. Tai partijos, kurios rinkėjams asocijuojasi su aiškia ideologija: socialdemokratai – kairieji (ne ultra kairieji, kaip komunistai ir socialistai), o konservatoriai – dešinieji. Liberalai –...
Įrašas
2012-09-182023-09-12Aktualioji publicistika, Istorija, Kultūra, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Gerbiamam rašytojui ponui Tomui Venclovai
Gerbiamasis rašytojau, Su malonumu ir nauda perskaičiau Jūsų knygą „Vilnius : asmeninė istorija“ (2011). Šį laišką rašau Jums todėl, kad negaliu sutikti su vienu teiginiu, kuris gerokai iškreipia dokumentiškai patvirtintą didžiojo Lietuvos kėlėjo Petro Vileišio (1891-1926) istorinės misijos supratimą. Rašote: „Įtakingiausias iš „Dvylikos Vilniaus apaštalų penkiasdešimtmetis Petras Vileišis, sukaupęs pagrindinį kapitalą iš knygų kontrabandos, statydino tiltus...
Įrašas
2012-09-172023-09-12Antrasis pasaulinis karas, Istorija, Lietuvos partizanai, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rezistencija, Sovietų okupacija
A. Maksimavičienė: Apie partizanus, karą, tarpukarį ir pokarį
Iš ciklo „Gyvoji istorija“ 98-uosius einanti Ožkinių kaimo gyventoja Anelė Maksimavičienė yra nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Kitados ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių mūsų krašto liaudies dainininkių. Dabar ji vertingos informacijos apie Punsko krašto istoriją šaltinis. Nors jau ne visada gali atminti, kuriuo laiku buvo vienas ar kitas labai...
Įrašas
2012-09-102023-09-12Aktualioji publicistika, Kultūra, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rytų Lietuva, Tėviškės aušra
Apie Rugsėjo 1-osios (3-osios) džiaugsmus ir rūpesčius Pietryčių Lietuvoje
Jonas VAIŠKŪNAS, Arūnas RASAKEVIČIUS, Gintautė BRAZAUSKAITĖ 2012 m. Rugsėjo 1-osios (3-osios) šventė ne visiems ir ne visur Lietuvoje yra džiugi diena. 22-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Pietryčių Lietuvos lietuviai šią dieną pasitiko su nerimu dėl savo vaikų ir savo pačių ateities. Lietuviškų mokyklų padėtis šioje Lietuvos srityje yra apgailėtina. Lenkakalbius lietuvius tikrais lenkais paversti pasišovusi vietos valdžia...
Įrašas
2012-08-212012-09-01Nuomonės, diskusijos, komentarai
Pavardės „Liubartas“ ir „Liubertas“
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Pranciška Regina Liubertaitė straipsnyje „Vienos pavardės variantai prieštarauja originaliai pavardžių rašybai“ (https://www.voruta.lt/vienos-pavardes-variantai-priestarauja-originaliai-pavardziu-rasybai/, Voruta, 2012 m. liepos 21 d.) teisingai nustatė, kad pavardė Liubartas yra pirmykštė, o jos variantas Liubertas (autorės pavardė) yra antrinės kilmės perdirbinys. Iš tikrųjų asmenvardis Liubartas yra iš labai senų laikų paveldėtas lietuviškas dvikamienis asmenvardis....
Įrašas
2012-08-212023-11-21Autoriai, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Algirdo Pilvelio „atradimas“
Neseniai į rankas pateko laikraščio „Lietuvos aidas“ 2012 02 18 numerio iškarpa su mano atsiminimais apie poetą Justiną Marcinkevičių perspausdintais iš „Vorutos“ (https://www.voruta.lt/atsiminimai-apie-poeta-justina-marcinkeviciu-jo-asmenybes-dvilypumas/) (2012 01 07). Nustebino publikacijos antraštė Zigmas Zinkevičius prieš Justiną Marcinkevičių. Iš tikrųjų mano atsiminimai buvo apie J. Marcinkevičių, o ne prieš jį. Juos rašiau norėdamas geranoriškai pateikti duomenų, kuriais galėtų pasinaudoti...
Įrašas
2012-05-162014-06-06Nuomonės, diskusijos, komentarai
Antrasis Jūratės Statkutės de Rosales atsakymas A. Butkui ir S. M. Lanzai
Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, vėliau...
Įrašas
2012-03-302023-11-21Autoriai, Kultūra, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Virvičienė Aušra
Istorinis filmas – užsienio politikos priemonė?
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto Senato salėje istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos ėmėsi nagrinėti istorinio filmo, kaip užsienio politikos priemonės, vaidmenį. Dėmesio centre – XVII a. pabaigos Kazokų Respublika ir XX a. pabaigos – XXI a. Ukraina Rusijos ir Lenkijos debatuose. Renginyje buvo apsiribota vienos medijos – istorinio...
Įrašas
2012-01-182023-11-13Europa, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Dvikalbystės scenarijus
Kaimyninėje Latvijoje, kurioje šiuo metu vienintelė valstybinė kalba yra latvių, ateinantį mėnesį vyks referendumas, kuriame piliečiams bus pateiktas klausimas, ar rusų kalbą reikia pripažinti antrąja valstybine. 2,2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje rusų kalba gimtoji yra daugiau nei trečdaliui jų. Rusų kalbos pripažinimo valstybine aktyvistai surinko 187 tūkst. (12 proc. rinkėjų) parašų ir pagal Latvijos konstituciją...
Įrašas
2012-01-092023-11-13Autoriai, Iškauskas Česlovas, Istorija, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Vilniaus krašto okupacija
Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...
Įrašas
2012-01-032021-04-10Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rezistencija
A. Anušauskas. Partizanai ir stribai: atsakymas istorijoje pasiklydusiam generolui
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas ANUŠAUSKAS Prieš naujuosius metus iš tikrųjų nesinorėjo leistis į tokią polemiką, bet į naujametinį generolo „sveikinimą“ partizanams negalima buvo nesureaguoti. Pirmiausia džiaugiuosi, kad šis generolas nebėra atsakingas už Lietuvos nacionalinį saugumą. Visiškai atsitiktinai sutapo, kad jo „istorijos pamokymai“ pasirodė kartu su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos dokumentu „Apie...
Įrašas
2011-12-232023-11-21Autoriai, Kultūra, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Atsiminimai apie poetą Justiną Marcinkevičių: jo asmenybės dvilypumas
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Mes susipažinome apie 1950 m., kai a. a. Justinas Marcinkevičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos, o aš, tik ką baigęs tas studijas, buvau paliktas Universitete dėstyti. Jis už mane buvo 5 metais jaunesnis. Skaičiau lietuvių dialektologijos, istorinės gramatikos ir kitas kalbines disciplinas. Savo studentus gerai pažinojau. Studijos...
Įrašas
2011-12-222012-02-29Nuomonės, diskusijos, komentarai
Kaip istorikai naikino Vilniaus okupaciją
Vytautas VISOCKAS, Vilnius 2011 m. spalio 13 d. dalyvavau Vilniaus universiteto Senato salėje įvykusiame pirmame renginyje iš ciklo „Atminties kultūrų dialogas ULB erdvėje“. Gruodžio 15 d. ten pat įvyko penktas renginys: „Vilniaus okupacija“ ir „Rytų kresai“ – dviejų kultūrinių kategorijų reikšmė regiono visuomenėms“. Iš pirmo dialogo žinojau, ko bus siekiama: „<…> neutralizuoti funkcionuojančius nacionalistinius praeities...
Įrašas
2011-10-272023-09-18Autoriai, Kultūra, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Vasiliauskienė Aldona
Žurnalistas Vilius Užtupas – ginant jo autorystę
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Asmeniškai pažinojau mažiausios lietuviškos knygos leidėją, humanitarinių mokslų daktarą Vilių Užtupą (1927 03 31–2008 08 29). Ir ne todėl, kad jis kilęs iš Kupiškio valsčiaus (netoli Kupiškio esančiame Skapiškyje ir aš praleidau vaikystę kan. Nikodemo Kasperiūno globoje) – ilgą laiką teko dirbti tame pačiame Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Tik aš tada...
Įrašas
2011-10-052023-11-13Antrasis pasaulinis karas, Istorija, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rusijos okupacija, Sovietų okupacija
Lenkijoje palaidotiems lietuviams – Raudonosios armijos talkininkų „titulas“
Lenkijos Berznyko kapinėse palaidoti 1920 m. žuvę Lietuvos kariai staiga tapo Raudonosios armijos kolaborantais. Kaip praneša Punskas.pl, tokį titulą jiems suteikė vietos lenkų valdžia, nutarusi gana dviprasmiškai įamžinti lietuvių atminimą. Anot Punskas.pl, Berznyko kapinėse rugsėjo pabaigoje, 25-ąją, iškilo obeliskas, turėjęs įamžinti 1920 m. Lietuvos-Lenkijos konflikte žuvusių karių atminimą. Tačiau paminkle išraižytame tekste vietos užteko ir lietuviams,...
Įrašas
2011-09-262011-09-26Nuomonės, diskusijos, komentarai
Kas buvo vandalai?
Vaidutis RIŠKUS, Kaunas Mūsų tarptautinių žodžių žodynas rašo, kad tai buvo germanų gentis, kuri 455 m. užėmė Romą ir sunaikino daug antikinės kultūros paminklų (1). Manau, kad tai netiesa, kadangi užkariautojai ir plėšikai turto nenaikina, bet jį grobia. Tikriausiai jie grobė brangius katalikų bažnyčių liturginius indus, auksinius votus, paauksuotus paveikslų rėmus ir stogų skardas, o...
Įrašas
2011-09-202011-10-21Nuomonės, diskusijos, komentarai
Lietuvos lenkai: neįvykusi tauta ar tautinė mažuma?
Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos institutas Pranešimas skaitytas mokslinėje praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Vilnius, 2011 m. rugpjūčio 25 d. Kalbant apie stereotipus bei aiškinantis galimybes juos koreguoti, keisti, bet kažin ar įveikti, ar juos kam nors panaudoti svarbu žinoti, kaip ir kodėl jie atsirado, kam jie...
Įrašas
2011-09-202012-03-22Nuomonės, diskusijos, komentarai
V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų
Vytautas LANDSBERGIS Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V. Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti. Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų...
Įrašas
2011-07-242023-11-13Autoriai, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas lietuviškas Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardes yra nekorektiškas, siekiantis polonizacinių tikslų – galutinai nutautinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį. Prisiminkime carinės Rusijos draudimą vartoti įprastines lietuvių raides, keisti jas rusiškomis. Tada carinis valstybės sekretorius N. Miliutinas rašė generalgubernatoriui M. Muravjovui: „Ką pradėjo kardas, tai dabar...
Įrašas
2011-06-302023-11-13Autoriai, Bronius Makauskas, Istorija, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Vilniaus krašto okupacija
J. A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (1)
Prof. Bronius MAKAUSKAS, Vilnius Lietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje saugomas įdomus Juozapo Albino Herbačiausko atviras laiškas Lenkijos kultūros atsovams reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios sondažinės kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba. J. A. Herbačiausko laišką iš Kauno į Lenkiją pervežė Tadeušas Schummer‘is (2) ir jį perdavė...
Įrašas
2011-06-302011-07-22Nuomonės, diskusijos, komentarai
Jei lietuvis būtų iššaudęs lenkų kaimą?
Egidijus KNISPELIS Istorija, kurią šį kartą norime jums papasakoti, iš tiesų šiurpi. Iššaudyti beveik visi nuošalaus Širvintų rajono kaimo gyventojai. Spauda šį įvykį iškart pavadino: „Žmonių medžioklė“, „Skerdynės Draučiuose“… Ir tai atsitiko ne pokario metais, o 1998-ųjų vasario 15-ąją. Karas atrodo taip Tą dieną 58 metų ūkininkas Leonardas Zavistonovičius nušovė aštuonis žmones. Du sužeidė....
- Ankstesnis
- 1
- …
- 40
- 41
- 42
- Kitas