Nuomonės, diskusijos, komentarai

Pagrindinis puslapis Lietuva Nuomonės, diskusijos, komentarai
Įrašas

Zigmas Zinkevičius. „Gana žemintis“

  Prof. Zigmas Zinkevičius Dar prieš dvidešimt metų profesorius Zigmas Zinkevičius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. Tačiau, baigiantis trečiajam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, su nuostaba stebime paradoksalią situaciją lituanistikos nebelieka tarp prioritetų. Galbūt nebeliko grėsmių lietuvių kalbai? 93-iuosius einantis vienas iškiliausių šių laikų lituanistų, dešimčių reikšmingų veikalų autorius, aštuntosios...

Įrašas

A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema

Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt Baigiantis mokslo metams Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyrius surengė konferenciją „Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“  („Polskie dziecko – w polskiej szkole“). Skyriaus pirmininkas, kartu ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis apžvelgė Lietuvos lenkų švietimo padėtį su vienas kitą atmetančiais vertinimais, iš vienos pusės juodą, su...

Įrašas

Vytautas Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?

Vytautas SINICA, www.propatria.lt Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe. Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti,...

Įrašas

Gintaras Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas?

Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius,...

Įrašas

Sofija Jūratė Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės

Dr. Sofija Jūratė Laučiūtė, www.propatria.lt nuotrauka  www.propatria.lt Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių...

Įrašas

Algimantas Zolubas. WQX – triušis iš tuščios skrybėlės

Algimantas ZOLUBAS, TS-LKD eilinis,  www.voruta.lt Joks cirkas neapsieina be fokusininkų, nes jie sugeba parodyti kas neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Nesinorėtų mūsų Seimo lyginti su cirko arena, tačiau per jo veiklos 27-erius metus teko išvysti ne vieną fokusą, hipnozės  ir net juodosios magijos seansą. Kadangi daugelis partijų, narių einant iš kadencijos į kadenciją, Seime išlieka, panašu, jog išlieka...

Įrašas

Ryšard Maceikianec. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos

Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt – Ot, duočiau jūsų malonybei ramybės… bjauru klausyti! – Lionginas Podbipienta. Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Przemysława Žurawskio vel Grajewskio straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy”). Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį...

Įrašas

Hab. dr. Kazimieras Garšva: 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr. Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimo valdybai Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo komitetui Konstitucinio Teismo pirmininkui                              ...

Įrašas

Dar viena „lenkiškosios“ tragikomedijos scena

 bigthink.com nuotr.  Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt (…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. O kartu tiesa paprastai būna turtingesnė ir turinti daugiau pusių bei spalvų negu išgalvoti jos perdirbiniai. Juozapas Mackevičius. Jeigu organizuota asmenų grupė imasi kokio nors reikalo, visada kyla tradicinis klausimas – kokiam tikslui ir kam tai tarnauja, nes neturėdamos...

Įrašas

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštė. Seimas ar meras?

Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt Vilnius yra pats svarbiausias, Lietuvos valstybę reprezentuojantis miestas, todėl jo statusas kitoks, Vilnius – Lietuvos valstybės sostinė, todėl jo plėtros ideologijos, paminklų statydinimo reikalus turėtų spręsti Seimas, o ne miesto savivaldybė ar meras, nes miesto savivaldybei priskirtinos tik miesto ūkvedžio funkcijos. Labai keistai atrodo, kai svarstant sostinės reprezentacinės Lukiškių aikštės sutvarkymo ir...

Įrašas

Ryšard Maceikianec. Lietuvos lenkai – kas jie yra?

Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt Jau senais sovietmečio laikais buvo juokaujama, kad prekybą ir kultūrą išmano kone kiekvienas, nes tos epochos pabaigoje apie tai buvo kalbama dažnai ir karštai. Nors prekybos iš tiesų nė nebuvo, ir tai liudijo vis ryškiau šviečiančios tuščios parduotuvių lentynos, o kultūros veikla, skirta laimėjimų, kurių nebuvo, propagavimui, taip pat žadino pagrįstų abejonių,...

Įrašas

Kazimieras Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą

Kazimieras Garšva, J.Vaiškūno nuotr. Kazimieras GARŠVA, www.propatria.lt Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį,...

Įrašas

A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento?

Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt 2009 metų pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministerija išleido „Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Net 466 puslapių dokumente apžvelgta lenkų padėtis 30 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Beveik visose minimose šalyse toji padėtis iš esmės yra...

Įrašas

Gintaras Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija

Gintaras Karosas. Asmeninio G. Karoso archyvo nuotr. Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema. Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia...

Įrašas

Dr. Lilijana Astra. Konstitucinė lietuvių kalbos galia

www.voruta.lt Kiekviena kalba kuria nuostabų savo pačios ir visos kalbinės bendruomenės išskirtinumą, kuris mąstymui atsiveria kaip savita prasminė erdvė. Kaip pasakytų Liudvigas Vitgenšteinas: „ Mano kalbos ribos – tai mano pasaulio ribos“ („Tractatus logico-philosophicus“). Lietuviško kalbinio pasaulio ribos iš tiesų yra beribės. Kalbame viena seniausių ir begalinio grožio gyvąja pasaulio kalba, kurią tiria viso pasaulio...

Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Knyga apie Klaipėdos regiono senovę ir Vokietijos archyvai

Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt 2015 m. Klaipėdoje išleista vertinga Juliaus Žuko monografija apie to miesto ir regiono ekonominę istoriją XIII – XVI amžiais. Knygoje profesionaliai apibūdinama viduramžių Klaipėda, nagrinėjama miesto ir regiono ūkinė raida nurodytu laikotarpiu. Veikalas kartu ir nuliūdins vyresnės kartos žmones – jame bene pirmą kartą Lietuvoje nuodugniau aptarinėjami dar XIX a. Vakaruose...

Įrašas

Kelionė po Pietryčių Lietuvos mokyklas arba kodėl švietimas tapo politinių jėgų įkaitu?

Riešės darželis ugdomąja lietuvių kalba su niekaip nesuremontuojamu priestatu Elena ŽIBĖNAITĖ, Vilniaus rajonas Vilnius didėja, jo priemiesčiai plečiasi, auga. Į Vilniaus rajoną nuolatiniam gyvenimui keliasi vis daugiau jaunų šeimų. Ir nebūtinai lietuvių. Daug yra mišrių. Ir, kas įdomiausia, šie jauni žmonės jau labai gerai suvokia, kad, nepriklausomai nuo tautybės, jų atžala privalo gerai mokėti valstybinę...

Įrašas

Vytautas Landsbergis: tautinių malkų skaldymas

Vytautas Landsbergis | penki.lt nuotr. Vytautas LANDSBERGIS 1990 – aisiais, kai skelbėm atkuriamą Lietuvos valstybę, pasirodė tarsi kukli knyga apie buvusią ir būsimą Žemaitijos valstybę primenamu lotynišku vardu „Samogitia“. Atgimimas jau buvo grąžinęs mums A.Šapokos „Lietuvos istoriją“, Lietuvos Respublikos laikų monografijas apie tolimus laikus bei valdovus, o giedodami V.Kudirkos „Tautinę giesmę“, dar sykį tampančią prisikeliančios...

Įrašas

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr. Lilijana Astra, www.alkas.lt Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų...

Įrašas

Algimantas Zolubas. Investicijos ar nežabotas godulys? Susirūpinti turi visa Lietuva

Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt Nelengva sukurti įstatymą, kurį būtų sunku peržengti ar apeiti, tačiau kartais kuriami būtent tokie įstatymai ar normatyviniai aktai, pagal kuriuos galima sauvaliauti su stebuklinguoju pasilaiminimu – vsio zakonno. Lietuvoje, regis, sukurta europietiška kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sistema, tokią veiklą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimo priežiūra, tačiau sankcijos už pažeidimus, kurių viešai žiniasklaidoje rasime...

Įrašas

Siekime būti būt sargiais. Algirdo Patacko atminimui

Algirdas Patackas Skulptorius Gediminas RADZEVIČIUS, www.voruta.lt Ta sąvoka: “Valdžia duoda – Lietuva gera… Valdžia neduoda – Lietuva bloga”. Beviltiškai įsisiurbė į mus per tuos sovietmečio laikus ir ligi šiol neapleidžia sąmonės… Dauguma sako: Valdžia renka mokesčius ir tegu rūpinasi visais mūsų reikalais, nuo materialinės gerovės kūrimo, socialinės rūpybos, kultūros, paminklų statymo ir t.t. Niekur taip...

Įrašas

G. Songaila. Okupacinės valdžios sprendimai nesukuria teisės dovanoti Lenkijai Pranciškonų vienuolyną

Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams, o  V. Šapoka, regis, kad – ne | Alkas.lt koliažas Gintaras Songaila, www.alkas.lt Kovo 28 d. Alkas.lt redakciją pasiekė neoficiali žinia, kad Lietuvos Respublikos finansų ministras  Vilius Šapoka savo stalčiuje laiko jau pasirašytą įsakymą  „Dėl mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į...

Įrašas

Prof. dr. Alvydas Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai

Prof. Alvydas Butkus. A. Virvičienės nuotr. Prof. dr. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę  pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio...

Įrašas

G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį?

Vilniaus Pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis | kpd.lt nuotr. Gintaras Songaila, www.alkas.lt Praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos Respublikos premjeru Sauliui Skverneliu pranciškonų konventualų ordino Gdansko provincijos atstovas ponas Marekas jam paaiškino, kad okupacinės sovietų valdžios nacionalizuoto Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio nuosavybės teisė turi būti atkurta pono Mareko atstovaujamiems pranciškonams. Dar jis maloniai pažadėjo, kad kai...

Įrašas

Algimantas Mišeikis, Zigmas Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“?

Algimantas MIŠEIKIS – chorų kūrėjas ir dirigentas, docentas, Zigmas TAMAKAUSKAS – Kauno savivaldybės Švietimo tarybos narys, LS Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas 2016-12-01, „VARPAS“ Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko...

Įrašas

Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra

Algimantas Zolubas Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų...

Įrašas

Povilas Urbšys. Nacionalinės kultūros ganyklų ypatumai

Povilas URBŠYS Visais laikais kultūra buvo neatskiriama nuo doros. O dora – nuo etikos. Etika – nuo moralės. Deja, kai imame kalbėti apie didį mūsų kultūros puoselėtoją Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą Gintautą Kėvišą, visa tai virsta farsu. Tampa padoru taip įsukti milijonines mokesčių mokėtojų pinigų sumas į garsiosios scenos rekonstrukciją, kad dešimtmetį...

Įrašas

Vytautas Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Vytautas SINICA Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Mažai tikėtina, kad toks „užsimiršimas“ būtų atsitiktinis. Priešingai, 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos istorijos mokymo programose buvo pasirinkta XX a. Lietuvos ir Lenkijos santykių istorijos nutylėjimo strategija. Mokyklinė...

Įrašas

Tomas Baranauskas. Naudingi idiotai

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. www.alkas.lt Štai ir vėl „grupė intelektualų“ kovoja už lietuvių abėcėlės reformavimą pagal Lenkų rinkimų akcijos programą… Regis, raidės „w“ batalijos buvo aprimusios, pritrūko aistrų? Vėl liejasi tulžis „vardan civilizuotumo“, kurį, žinoma, atstovauja pareiškimą pasirašę autoriai… Kitais, 2018-aisiais metais štai jau minėsime atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį ir kovos už „w“ 10-metį....