Nuomonės, diskusijos, komentarai

Pagrindinis puslapis Lietuva Nuomonės, diskusijos, komentarai
Įrašas

Ignas Meškauskas. Kam nepatinka šauliškumo idėja?

Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, www.voruta.lt Žurnalisto, laidų vedėjo Edmundo Jakilaičio iškelta Lietuvos sušaulinimo idėja reali, istorijos patikrinta, būtina tautos išlikimui, tiktai pavėluota. Ji turėjo pasirodyti visuomenės atgimimui su įvykiais Ukrainoje. Prasidėjus diskusijai,  pasipylęs interneto portaluose juodas erzelis tų, kurie neatsisako vienokiu ar kitokiu būdu mus valdyti,  –  geras  įvertinimo ženklas. Tautos istorija byloja, kad ginantis nuo...

Įrašas

B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė

Bronius Kuzmickas. Juozo  Vercinkevičiaus nuotr. Bronius Kuzmickas, www.alkas.lt Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99. Europinės tendencijos Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne...

Įrašas

Kazimieras Garšva. „Šventoji Marija, atleisk mums už Vidurio Lietuvos okupaciją!”

Kazimieras Garšva. www.voruta.lt nuotr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Jeigu toks užrašas prie Aušros vartų paveikslo būtų, gal tai ir galėtų būti naujajame Lenkijos piliečio pase, tik dėl to reikėtų gauti ir katalikų bažnyčios leidimą. Jei šis paveikslas siūlomas  tikybine prasme, tikybos kontekstui Lenkijos pusei labiau tiktų Vatikano paveikslas su Jonu Pauliumi II, Betliejus, Jasna...

Įrašas

Kam Lenkijai prireikė Aušros Vartų?

www.traku-zeme.lt Lenkijoje surengta didelė propagandinė kampanija, viešųjų ryšių akcija, kuria galima drąsiai vadinti paslėpta teritorine pretenzija Lietuvai, dėl Aušros Vartų atvaizdo įrašymo į Lenkijos naujojo pavyzdžio piliečių pasus. „Trakų žemės“ redakcija kreipėsi į LR Seimo narį dr. LAURYNĄ KASČIŪNĄ, prašydama pakomentuoti tokį Lenkijos akibrokštą Lietuvai.   Kam Lenkijai prireikė Aušros Vartų? Laurynas Kasčiūnas: Tai siečiau...

Įrašas

Vladas Terleckas. Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944 – 1953. Mitai ir tikrovė

Gintaras  ŠIDLAUSKAS, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas, www.voruta.lt Nelengvai nusakomas šios unikalios Vlado Terlecko knygos žanras – bene tiksliausia ją vadinti gausybės išskirtinių faktų rinktine (sutelktine) su analitinėmis įžvalgomis ir fundamentaliomis išvadomis. Nemąžtančio aktualumo tema – Lietuvos ginkluotas pasipriešinimas, arba tautos būtinoji ginkluota gintis, – knygoje suskirstyta stambiomis potemėmis, iliustruojančiomis pasipriešinimo mastą, pobūdį, ypatumus,...

Įrašas

Juozas Skirius. Vasario 16-osios Akto genezė tarptautinių santykių 1917-1918 m. kontekste

Prof. dr. Juozas SKIRIUS, www.voruta.lt       Svarbiausias 2017 metų įvykis Lietuvos visuomenei – tai prof. Liudo Mažylio Vokietijoje surastas Vasario 16 d. akto originalus tekstas su signatarų parašais. Tekstas, kurį dar mūsų istorikai privalės įvertinti ir atsakyti į klausimus: a) kada jis buvo parašytas ir pasirašytas, b) kokiam tikslui jis skirtas, c) ar tai pirmas-antras-trečias...

Įrašas

Bronislovas Genzelis: „TSPMI studentų skundas primena neostalinizmo laikus“

  Kovo 11-osios Akto signataras Bronislovas Genzelis kreipėsi į VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorių Ramūną Vilpišauską dėl prof. Vytauto Radžvilo persekiojimo. Skelbiame B. Genzelio laišką ir R. Vilpišausko atsakymą. *** B. Genzelio laiškas: Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto direktoriui Ramūnui Vilpišauskui Su siaubu Propatria.lt perskaičiau, kas vyksta Jūsų Institute. Jie primena...

Įrašas

A. Lapinskas. Lietuvos lenkai stoja į kovą su lietuvių kalba

Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt Maždaug prieš 20 metų pas tuometinį Vilniaus universiteto rektorių Rolandą Pavilionį užsuko įtakingų Lietuvos lenkų delegacija su prašymu: ar negalima būtų sumažinti studentams lenkams studijų reikalavimų, nes lenkų mokyklose gautos lietuvių kalbos žinios neleidžia jiems suprasti dėstomų dalykų. Į tai rektorius kategoriškai atsakė, kad universiteto lygio jis nežemins,...

Įrašas

Algimantas Zolubas. Seimas žengė sveikintiną žingsnį

Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt  1941 m. birželio sukilimo diena – Birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta  tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas. Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti...

Įrašas

A. Lapinskas. Lenkijos ministras vėl trenkė Lietuvai

Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus LAPINSKAS, www.alkas.lt Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) praeitą savaitę trenkė Ukrainai, Vokietijai ir Lietuvai. Į Ukrainą dėl skirtingai vertinamo nacionalistinio judėjimo lyderio Stepano Banderos (Ukrainoje jis didvyris, Lenkijoje – nusikaltėlis), pagrąsinęs Ukrainai „su  Bandera jūs į Europą neįžengsite“. Vokietijai ir Lietuvai dėl ten gyvenančių lenkų. „Nekartosime 1990-ųjų...

Įrašas

VU politikos mokslų institute: kova su prof. V. Radžvilo ,,reakcingomis pažiūromis“

Vilniaus forumas informuoja, jog Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) intensyvėja bandymai atsikratyti profesoriumi Vytautu Radžvilu. Naudojantis politiškai motyvuotais dalies studentų skundais, mažinamas V. Radžvilo dėstomų kursų prieinamumas ir apimtys. Tokių sprendimų oficiali argumentacija, jei ja tikėti, daro gėdą ir universitetui, ir studentams. Šį pavasarį prof. Vytautas Radžvilas VU TSPMI skaitė...

Įrašas

Zigmas Zinkevičius. „Gana žemintis“

  Prof. Zigmas Zinkevičius Dar prieš dvidešimt metų profesorius Zigmas Zinkevičius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. Tačiau, baigiantis trečiajam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, su nuostaba stebime paradoksalią situaciją lituanistikos nebelieka tarp prioritetų. Galbūt nebeliko grėsmių lietuvių kalbai? 93-iuosius einantis vienas iškiliausių šių laikų lituanistų, dešimčių reikšmingų veikalų autorius, aštuntosios...

Įrašas

A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema

Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt Baigiantis mokslo metams Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyrius surengė konferenciją „Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“  („Polskie dziecko – w polskiej szkole“). Skyriaus pirmininkas, kartu ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis apžvelgė Lietuvos lenkų švietimo padėtį su vienas kitą atmetančiais vertinimais, iš vienos pusės juodą, su...

Įrašas

Vytautas Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?

Vytautas SINICA, www.propatria.lt Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe. Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti,...

Įrašas

Gintaras Karosas. Baltų vienybė ar nežinojimas?

Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Normindamas Lietuvos raštą, kalbininkas Jonas Jablonskis skolinosi abėcėlę iš mūsų šaliai beveik jokios įtakos neturinčios Čekijos, kad būtų išvengta lenkų kultūrinės įtakos per raštiją. Kalbininkas mąstė giliai ir valstybiškai: Lenkijos kultūrinė, ypač invazinė kalbos, įtaka per keletą šimtmečių sunaikino Lietuvos valstybę. Dabar gi tai užmirštama, kai kurie politikai panašūs į paauglius moksleivius,...

Įrašas

Sofija Jūratė Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės

Dr. Sofija Jūratė Laučiūtė, www.propatria.lt nuotrauka  www.propatria.lt Skelbiame kalbininkės, dr. Sofijos Jūratės Laučiūtės laišką – atsakymą Andriui Kubiliui. Kaip Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos narė ji sureagavo į visiems partijos nariams siųstą A. Kubiliaus laišką, kuriame demagogiškai teisinamas jo paties ir kitų TS-LKD frakcijos narių palaikymas antikonstituciniam, tomaševskininkų reikalavimus tenkinančiam Vardų ir Pavardžių...

Įrašas

Algimantas Zolubas. WQX – triušis iš tuščios skrybėlės

Algimantas ZOLUBAS, TS-LKD eilinis,  www.voruta.lt Joks cirkas neapsieina be fokusininkų, nes jie sugeba parodyti kas neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Nesinorėtų mūsų Seimo lyginti su cirko arena, tačiau per jo veiklos 27-erius metus teko išvysti ne vieną fokusą, hipnozės  ir net juodosios magijos seansą. Kadangi daugelis partijų, narių einant iš kadencijos į kadenciją, Seime išlieka, panašu, jog išlieka...

Įrašas

Ryšard Maceikianec. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos

Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt – Ot, duočiau jūsų malonybei ramybės… bjauru klausyti! – Lionginas Podbipienta. Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Przemysława Žurawskio vel Grajewskio straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy”). Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį...

Įrašas

Hab. dr. Kazimieras Garšva: 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr. Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimo valdybai Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo komitetui Konstitucinio Teismo pirmininkui                              ...

Įrašas

Dar viena „lenkiškosios“ tragikomedijos scena

 bigthink.com nuotr.  Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt (…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. O kartu tiesa paprastai būna turtingesnė ir turinti daugiau pusių bei spalvų negu išgalvoti jos perdirbiniai. Juozapas Mackevičius. Jeigu organizuota asmenų grupė imasi kokio nors reikalo, visada kyla tradicinis klausimas – kokiam tikslui ir kam tai tarnauja, nes neturėdamos...

Įrašas

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštė. Seimas ar meras?

Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt Vilnius yra pats svarbiausias, Lietuvos valstybę reprezentuojantis miestas, todėl jo statusas kitoks, Vilnius – Lietuvos valstybės sostinė, todėl jo plėtros ideologijos, paminklų statydinimo reikalus turėtų spręsti Seimas, o ne miesto savivaldybė ar meras, nes miesto savivaldybei priskirtinos tik miesto ūkvedžio funkcijos. Labai keistai atrodo, kai svarstant sostinės reprezentacinės Lukiškių aikštės sutvarkymo ir...

Įrašas

Ryšard Maceikianec. Lietuvos lenkai – kas jie yra?

Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt Jau senais sovietmečio laikais buvo juokaujama, kad prekybą ir kultūrą išmano kone kiekvienas, nes tos epochos pabaigoje apie tai buvo kalbama dažnai ir karštai. Nors prekybos iš tiesų nė nebuvo, ir tai liudijo vis ryškiau šviečiančios tuščios parduotuvių lentynos, o kultūros veikla, skirta laimėjimų, kurių nebuvo, propagavimui, taip pat žadino pagrįstų abejonių,...

Įrašas

Kazimieras Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą

Kazimieras Garšva, J.Vaiškūno nuotr. Kazimieras GARŠVA, www.propatria.lt Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį,...

Įrašas

A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento?

Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr. Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt 2009 metų pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministerija išleido „Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Net 466 puslapių dokumente apžvelgta lenkų padėtis 30 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Beveik visose minimose šalyse toji padėtis iš esmės yra...

Įrašas

Gintaras Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija

Gintaras Karosas. Asmeninio G. Karoso archyvo nuotr. Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Pavasaris jau įpusėjo ir artėja Gegužės 3-iosios konstitucijos metinės. Norėčiau su gerbiamais skaitytojais pasidalinti keletu pastebėjimų šia įvairiai interpretuojama ir nevienareikšmiškai vertinama tema. Turime išties daug žmonių, besižavinčių Gegužės 3-iosios konstitucija. Šis straipsnis niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Seime įkurta Gegužės 3-iosios grupe, siekiančia...

Įrašas

Dr. Lilijana Astra. Konstitucinė lietuvių kalbos galia

www.voruta.lt Kiekviena kalba kuria nuostabų savo pačios ir visos kalbinės bendruomenės išskirtinumą, kuris mąstymui atsiveria kaip savita prasminė erdvė. Kaip pasakytų Liudvigas Vitgenšteinas: „ Mano kalbos ribos – tai mano pasaulio ribos“ („Tractatus logico-philosophicus“). Lietuviško kalbinio pasaulio ribos iš tiesų yra beribės. Kalbame viena seniausių ir begalinio grožio gyvąja pasaulio kalba, kurią tiria viso pasaulio...

Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Knyga apie Klaipėdos regiono senovę ir Vokietijos archyvai

Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt 2015 m. Klaipėdoje išleista vertinga Juliaus Žuko monografija apie to miesto ir regiono ekonominę istoriją XIII – XVI amžiais. Knygoje profesionaliai apibūdinama viduramžių Klaipėda, nagrinėjama miesto ir regiono ūkinė raida nurodytu laikotarpiu. Veikalas kartu ir nuliūdins vyresnės kartos žmones – jame bene pirmą kartą Lietuvoje nuodugniau aptarinėjami dar XIX a. Vakaruose...

Įrašas

Kelionė po Pietryčių Lietuvos mokyklas arba kodėl švietimas tapo politinių jėgų įkaitu?

Riešės darželis ugdomąja lietuvių kalba su niekaip nesuremontuojamu priestatu Elena ŽIBĖNAITĖ, Vilniaus rajonas Vilnius didėja, jo priemiesčiai plečiasi, auga. Į Vilniaus rajoną nuolatiniam gyvenimui keliasi vis daugiau jaunų šeimų. Ir nebūtinai lietuvių. Daug yra mišrių. Ir, kas įdomiausia, šie jauni žmonės jau labai gerai suvokia, kad, nepriklausomai nuo tautybės, jų atžala privalo gerai mokėti valstybinę...

Įrašas

Vytautas Landsbergis: tautinių malkų skaldymas

Vytautas Landsbergis | penki.lt nuotr. Vytautas LANDSBERGIS 1990 – aisiais, kai skelbėm atkuriamą Lietuvos valstybę, pasirodė tarsi kukli knyga apie buvusią ir būsimą Žemaitijos valstybę primenamu lotynišku vardu „Samogitia“. Atgimimas jau buvo grąžinęs mums A.Šapokos „Lietuvos istoriją“, Lietuvos Respublikos laikų monografijas apie tolimus laikus bei valdovus, o giedodami V.Kudirkos „Tautinę giesmę“, dar sykį tampančią prisikeliančios...

Įrašas

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr. Lilijana Astra, www.alkas.lt Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų...