Mažoji Lietuva

Andželika Špiliova. Tilžės pilies malūno tvenkinys
Įrašas

Andželika Špiliova. Tilžės pilies malūno tvenkinys

  Tilžės panorama iš pietinės tvenkinio pusės. Pašto atvirukas, 1915 m. Iliustr. iš Andželikos Špiliovos asmeninio archyvo   Andželika ŠPILIOVA (Анжелика ШПИЛЕВА), istorikė, muziejininkė*, paminklosaugininkė, Tilžė (Sovetskas), Rusijos Federacija Vienu gražiausių Tilžės kampelių visiškai pagrįstai laikomas miesto ežeras. Prisiminęs jo istoriją, pagalvoji, jog tai vienas tų itin retų atvejų, kai grožis nepavaldus laikui. O ežerui...

Supažinkime su patiekalu, kurį lietuvininkų šeimose ypač mėgo vaikai
Įrašas

Supažinkime su patiekalu, kurį lietuvininkų šeimose ypač mėgo vaikai

www.voruta.lt Gruodžio 20 d. 10.00 val. Klaipėdos etnokultūros centro „Facebook“ paskyroje @etnocentras.lt vyks filmo „Duonynė / Brotsuppe“ premjera. Transliacijos „YouTube“ nuoroda: https://bit.ly/3q0EUDE. Pusvalandžio trukmės filmas Jus supažindins su patiekalu, kurį lietuvininkų šeimose ypač mėgo vaikai. Jo skonis ir kvapas primins Kalėdas. Šį paprastą gardėsį mokys gaminti nidiškė Irena Ungaro (Šukytė), o ji išmoko iš Pleškučiuose...

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (IV)
Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (IV)

  Lietuvininko H. Stepaičio leidyklos Natkiškiuose XX a. pr. išleistas dailus atvirukas „Linkėjimai iš Natkiškių“. Jame nupiešti svarbiausieji bažnytkaimio pastatai: puošnūs L. Kleino „rūmai“ prie turgaus aikštės (viešbutis su užeiga ir kt.), naujoji evangelikų liuteronų bažnyčia, klebonija (vaizdelis apačioje). Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo   Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Šio ciklo straipsniuose...

Martynas Purvinas. Klaipėdos kraštas kaip prasimanymų ir priešiškos propagandos objektas
Įrašas

Martynas Purvinas. Klaipėdos kraštas kaip prasimanymų ir priešiškos propagandos objektas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Klaipėdos kraštas, kaip oficialus administracinis teritorinis darinys, gyvavo nuo 1920 m. pradžios iki 1939 m. (jį tuomet aneksavusi nacistinė Vokietija trumpai gyvavusią atskirą teritoriją vėl prijungė prie savosios Rytprūsių provincijos, naikindama neilgai egzistavusią Pagėgių apskritį ir kt.). Jis buvo sumanytas po Pirmojo pasaulinio karo vykusioje...

Edita Barauskienė. Koks yra Mažosios Lietuvos istorijos naratyvas?
Įrašas

Edita Barauskienė. Koks yra Mažosios Lietuvos istorijos naratyvas?

  Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei Lietuvos bajorų sąjungos nariai prie Martyno Mažvydo bažnyčios Ragainėje, pasitinkant Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo sukaktį, 2013 m. liepos 20–21 d. Danos Buinickaitės nuotr.   Edita Barauskienė, Priekulė, Klaipėdos r. Mažosios Lietuvos kultūros istorija itin brangintina lietuvių tautai ir valstybei. Čia, tuometinėje Prūsijos kunigaikštystėje, kurios dalis buvo...

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (III)
Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (III)

  XVIII a. pabaigoje Kulmenų (Culmenen) apylinkės buvo tankiai apgyventos – ten stovėjo Kentrių (Kentern), Vėlaičių (Welaten) ir kitų kaimų sodybų grupės bei viensėdžiai. Fragmentas iš tuometinio žemėlapio. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo   Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Ankstesniuose šio ciklo straipsniuose rašiau apie ilgaamžės valstybinės sienos ypatingesnes atkarpas – ruožus prie...

Kaip žmonės gerumu širdis šildė…
Įrašas

Kaip žmonės gerumu širdis šildė…

  Astos Andrulienės nuotr.   Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė „Sėkime gerumo sėklas kitiems, nes meilės vaisiai visada paliečia ir mūsų gyvenimus.“  (Kunigas ir lyderystės mokytojas Rytis Gurkšnys) Ar žinojote, jog gėris ne tik šildo širdis, bet ir yra užkrečiamas? Viena užgimusi mintis atgaivinti daug metų Pagėgių bibliotekos organizuotą gerumo iniciatyvą išsiplėtojo,...

Andželika Špiliova. Teatras Tilžėje 1694–1944 m.
Įrašas

Andželika Špiliova. Teatras Tilžėje 1694–1944 m.

  Pasienio krašto teatro (Grenzlandtheater) pastatas po 1936 m. Atvirukas. Iliustr. iš Andželikos Špiliovos asmeninio archyvo   Andželika Špiliova (Анжелика ШПИЛЁВА), istorikė, muziejininkė*, paminklosaugininkė, Tilžė (Sovetskas), Rusijos Federacija Tilžėje teatro menas ėmė gyvuoti dar iki teatro pastato statybos. Atskaitos tašku tapo pirmasis klajojančių komediantų pasirodymas 1694 m. liepos 19-ąją. Raštiškas šio fakto patvirtinimas aptiktas Tilžės...

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (II)
Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (II)

  Tauragės–Smalininkų apylinkės XVIII a. žemėlapio fragmente. Tuomet Tauragės žemės vaizduotos kaip Prūsijos teritorijos dalis. Dar gyvavo Žemaičių seniūnija (Starostey Samaiten). Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo   Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Nuo dabartinio Endriejavo apylinkių ištekanti Jūros upė ilgai vinguoja pietų link, prisijungdama vis naujus intakus ir už Tauragės įtekėdama į patį...

Lumpėnų bibliotekai – 70: istorija, kurią kuriame kartu…
Įrašas

Lumpėnų bibliotekai – 70: istorija, kurią kuriame kartu…

  Lumpėnų bibliotekos įkūrimo 70-mečio proga Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė dėkoja buvusioms Lumpėnų bibliotekos bibliotekininkėms ir dabar šioje bibliotekoje dirbančiai Nijolei Šedienei. Meras padėkomis pagerbia buvusią bibliotekos vadovę Eleną Stankevičienę bei dabartinę – Mildą Jašinskaitę-Jasevičienę. Liudmilos Fetingienės nuotr.   Nijolė Šedienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų...

Vytautas A. Gocentas. Ieva Simonaitytė arba ilga kelionė į tėvonijų kraštą
Įrašas

Vytautas A. Gocentas. Ieva Simonaitytė arba ilga kelionė į tėvonijų kraštą

Ieva Simonaitytė palaidota Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. 2021 m., Kęstučio Puloko nuotr.  Vytautas A. Gocentas, Vilnius, www.voruta.lt „Kai išslysiu tuo taku, kuriuo visi išeina, sumeskite kapą mano palaikams prie mano namelio ant Minijos kranto.“ Lyg nujausdama Rašytoja mėgino išvengti sunkaus paminklinio akmens, svajojo apie tėvonijų kraštą, paprastas kapo gėleles… Šiuos žodžius Mažosios Lietuvos rašytoja, metraštininkė...

Paminėtas rašytojo, filosofo Vydūno perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse 30-metis
Įrašas

Paminėtas rašytojo, filosofo Vydūno perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse 30-metis

Nuotraukų autorė Asta Andrulienė Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos  metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, www.voruta.lt Nenumaldomo amžino laiko dūžiai šiemet skaičiuoja 30-uosius metus, kai rašytojas, filosofas, švietėjas, kultūros veikėjas Vydūnas (tikr. Vilhelmas Storostas) iš Vokietijos sugrįžo amžinajam poilsiui į Tėvynę Lietuvą: 1991 m. spalio 19 d. jis buvo perlaidotas Bitėnų kapinaitėse (Pagėgių sav.). 2021...

Knygnešystės centras Bitėnuose – jau valstybės saugomas
Įrašas

Knygnešystės centras Bitėnuose – jau valstybės saugomas

www.voruta.lt Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose (Pagėgių savivaldybėje) rugsėjo 6 d. paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas Valstybės taryboje, Tilžės akto signataras Martynas Jankus. Kultūrai reikšmingos sodybos paskelbimo valstybės saugomu kultūros...

Jagomastų šeimos žūtis ir atminimo malda, giesmė Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną
Įrašas

Jagomastų šeimos žūtis ir atminimo malda, giesmė Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną

Apie Mažosios Lietuvos tragišką likimą pasisakė kultūros istorikas Vytautas Gocentas. Jono  Česnavičiaus nuotr. Vytautas A. Gocentas, Vilnius, www.voruta.lt Žinia apie Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos brolių ir sesrų Kristuje žūtį 1941 ir 1944 metais atsikartoja mūsų šių dienų maldoje ir giesmėje. Anuomet, 1941 m. rugpjūčio 23 dieną Tilto, Klaipėdos ir Z. Sierakausko gatvėse gyvenusius Tilžės Jagomastus...

Aptariant seminarą „Mažosios Lietuvos tautodailės bruožai: senos formos – nauji pavidalai / 2“
Įrašas

Aptariant seminarą „Mažosios Lietuvos tautodailės bruožai: senos formos – nauji pavidalai / 2“

Skaidrė iš Elenos Matulionienės pranešimo Ona Gaidamavičiūtė, www.voruta.lt Rugsėjo 14–15 d. Šilutės Hugo Šojus muziejus organizavo tęstinį nuotolinį seminarą „Mažosios Lietuvos tautodailės bruožai: senos formos – nauji pavidalai“. Pirmasis seminaras, skirtas Mažosios Lietuvos tautodailės bruožams, vyko prieš metus. Rugsėjo 14 d. pirmąjį pranešimą apie Mažosios Lietuvos kostiumą – „Lietuvių aprangos savitumai XVII–XIX a. Mažojoje Lietuvoje“...

Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose paskelbta valstybės saugomu objektu
Įrašas

Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose paskelbta valstybės saugomu objektu

Martynas Jankus prie spaustuvės Bitėnuose pastato 1938 m. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus nuotrauka www.voruta.lt Bitėnų kaime (Pagėgių savivaldybėje) esanti sodyba, kurioje XIX a. vid. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės akto signataras Martynas Jankus, kultūros ministro Simono Kairio įsakymu paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Šį statusą taip pat...

Ernestas Lukoševičius. Klaipėdos krašto 100-metį pasitinkant
Įrašas

Ernestas Lukoševičius. Klaipėdos krašto 100-metį pasitinkant

Draugiškas susitikimas su Pagėgių savivaldybės meru ir darbuotojais. Autoriaus nuotr. Ernestas Lukoševičius, Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje (Čikagoje) valdybos narys, www.voruta.lt Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, pavaduotojas Edgaras Kuturys ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Dargužas priėmė garbius svečius: Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (Čikagoje) valdybos narį Ernestą Lukoševičių, Lietuvos šaulių sąjungos viešųjų ryšių atstovą Joną Ivaškevičių, architektą Stanislovą...

Mano debiutas įvyko „Deims“ viešbutyje Šilutėje
Įrašas

Mano debiutas įvyko „Deims“ viešbutyje Šilutėje

Šilutės Folkšule‘s trečioji klasė 1934. Su mokytoja froilen Buzolt. Kornelija Kalinauskaitė pirmoje eilėje antra iš dešinės  www.silaineskrastas.lt Siūlome buvusios šilutiškės, tarpukario laikais gyvenusios šiame mieste Kornelijos Kalinauskaitės – Fledžinskienės, žymios Lietuvos smuikininkės, tarptautinių konkursų laureatės, Muzikos akademijos profesorės, atsiminimus. Juos užrašė vilnietis Matas Velička. Siekiant autentiškumo kalba mažai taisyta. Rašinys iš serijos „Nauja – gerai...

Esu Kristel (Kristina), gimiau Rytų Prūsijoje, Girdavoje 1936 m.
Įrašas

Esu Kristel (Kristina), gimiau Rytų Prūsijoje, Girdavoje 1936 m.

www.voruta.lt Vilkaviškio  „Aušros“ gimnazija Laura Miknevičiūtė, IE klasė LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“  Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Kvirevičienė Istorijos mokytoja Virginija Venckūnienė   Prisiminimų takais Esu Kristel (Kristina), gimiau Rytų Prūsijoje (dab. Kaliningrado srityje) Girdavoje tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeštais metais balandžio dvidešimt ketvirtą (tarybiniais laikais sakydavo, kad mano...

Eugenijus Skipitis.  Sielos prisikėlimo šventė Plaškiuose
Įrašas

Eugenijus Skipitis. Sielos prisikėlimo šventė Plaškiuose

Atgimimo laukianti Plaškių bažnyčia. Eugenijaus Skipičio nuotr. Eugenijus Skipitis, Plaškiai, www.voruta.lt Lietingo rugpjūčio pabaigoje, paskutinį  šeštadienį, pats Dievas dovanojo ramią ir skaidrią dieną. Iš užmaršties bundanti Plaškių bažnyčia sulaukė svečių. Šventoriuje esančiose kapinaitėse  vilties ir atminties  šviesa suspindėjo žvakių ugnelės, o po bažnyčios skliautais susibūrę žvirbliai iš nuostabos nesuprato kaip į bažnyčią plūstančius svečius pasitikti....

Tūkstantmetė Rytų Prūsijos istorija. Mitai ir tikrovė
Įrašas

Tūkstantmetė Rytų Prūsijos istorija. Mitai ir tikrovė

www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ išleido istorijos mokslų daktaro, Vidurio Europos istorijos tyrinėtojo Andreaso Kosserto knygą, kurioje – išsami tūkstantmetė Rytų Prūsijos istorija, papasakota be politinių iškraipymų, kurie visąlaik trukdė suvokti Rytprūsius kaip unikalų, atvirą, daugiatautį kraštą. Kieno Rytprūsiai yra dabar – vokiečių, lenkų, lietuvių ar rusų žemė? Mes sakome Mažoji Lietuva, lenkai – Warmia i Mazury, rusai –...

Rambyno regioninio parko lankytojų centre – Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės projektas
Įrašas

Rambyno regioninio parko lankytojų centre – Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės projektas

www.voruta.lt Viešoji įstaiga „Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė“ rugpjūčio 25 dieną Rambyno regioninio parko lankytojų centre pakvietė į renginių ciklą „Lietuvių kultūros paveldas Karaliaučiaus srityje Martyno Mažvydo šviesoje“, kartu vyko edukacinis renginys „Paskutiniai gandro pavakariai Palaunagė“. Konferencijos iniciatorius ir projekto vadovas Sigitas Šamborskis pasveikino susirinkusiuosius į nuostabią Mažosios Lietuvos vietą, padėkojo regioninio parko direktorei Dianai Milašauskienei už...

Sutvarkytas Šereitlaukis, atnaujinami laiptai į Rambyną
Įrašas

Sutvarkytas Šereitlaukis, atnaujinami laiptai į Rambyną

Išlikęs Šereitlaukio dvaro svirnas. KPD informacija www.voruta.lt Pagėgių rajone tvarkomi ir turizmui pritaikomi kultūros paveldo objektai. Liepos mėnesį juos apžiūrėjo KPD Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus specialistai, Šereitlaukio dvaro sodyboje bei Rambyno kalne apsilankę kartu su Rambyno regioninio parko direktore Diana Milašauskiene, projekto vadovu Aurimu Vengriu ir UAB ,,Apastata“ atstovais. Šereitlaukio dvaro sodyboje (unikalus kodas Kultūros vertybių...

Mokslininkų ir visuomenininkų grupė užsibrėžė tikslą ištirti lietuvių raštijos pradininko Martyno Mažvydo biografiją
Įrašas

Mokslininkų ir visuomenininkų grupė užsibrėžė tikslą ištirti lietuvių raštijos pradininko Martyno Mažvydo biografiją

www.voruta.lt Nevyriausybinės asociacijos Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo iniciatyva susibūrė neformali Martyno Mažvydo biografijos tyrimo iniciatyvinė grupė, siekianti aktualizuoti ir suteikti impulsą naujiems M. Mažvydo biografijos tyrimams. Iniciatyvinės grupės nariai pažymėjo, kad XX–XXI a. lietuvių mokslininkai ir visuomenininkai daug nuveikė kaupdami ir tirdami pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo asmenybę bei...

Kviečiame skaityti pirmąjį 2021 metų RAMBYNO numerį
Įrašas

Kviečiame skaityti pirmąjį 2021 metų RAMBYNO numerį

www.voruta.lt Mieli Vorutos skaitytojai ir Mažosios Lietuvos mylėtojai, kviečiame skaityti pirmąjį  2021 metų Rambyno žurnalo numerį! Paspaudus šią nuorodą: Rambynas_2021  1 Nr. visas publikacijas matysite PDF formatu. Jis patogus, galima ir reikia pasididinti mastelį pagal poreikį.

Vytautas Šilas. Pamąstymai dėl Martyno Mažvydo amžiaus
Įrašas

Vytautas Šilas. Pamąstymai dėl Martyno Mažvydo amžiaus

Anksčiau čia stovėjo medinė bažnyčia, kur tarnavo M. Mažvydas. Valentino Juraičio nuotr. Vytautas Šilas, www.vyzdys.com Pirmoji knyga yra išskirtinis įvykis kiekvienos tautos gyvenimui, o jos autorius ar sudarytojas jai yra  didinga asmenybė. Taip pat ir lietuviams. Prie Karaliaučiaus pilies spaustuvę laikęs Hansas Veinreichas (HansWeinreich), išspausdinęs pirmąjį prūsišką katekizmą (1545), išleido ir pirmąją lietuvišką knygą Catechismusa prasty szadei, Mokslas...

Tomas Petreikis. Palangos išvadavimas
Įrašas

Tomas Petreikis. Palangos išvadavimas

Nuotraukoje „Palangos išliuosuotojai 1919 m. 23/XI.“ užfiksuoti 22 kovotojai, iš kurių viena moteris. Pirmas iš kairės sėdi Kretingos 1 (Darbėnų) nuovados viršininkas Fabijonas Kungys (1892–1973). Nuotr. iš Dariaus Raupelio kolekcijos Doc. dr. Tomas Petreikis, Vilniaus universitetas, www.voruta.lt Šiais metais minime Palangos atgavimo 100 metų jubiliejų. Pastaruoju metu straipsniuose plačiai aprašoma 1918–1921 m. sudėtinga tarptautinė politinė...

Martynas Purvinas. Kada sulauksime lietuviškosios Klaipėdos miesto istorijos?
Įrašas

Martynas Purvinas. Kada sulauksime lietuviškosios Klaipėdos miesto istorijos?

Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Jaunesniems ir vyresniems skaitytojams reikia priminti, kad Klaipėda nuo 1945 m. pradžios buvo ypatinga vieta. Raudonajai armijai įžengus į kelis mėnesius apsiausto ir bombarduoto senojo miesto liekanas, ten slėpėsi gal tik keli senbuviai. Neoficialiai net džiūgauta – niekas nebetrukdys pajūryje kurti sovietinį “naująjį pasaulį”, neteks...