Vilniaus krašto okupacija

Pagrindinis puslapis Istorija Vilniaus krašto okupacija
Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai. Šaukimas į kariuomenę (VII)
Įrašas

Jonas Dapkūnas. Mano gyvenimo prisiminimai. Šaukimas į kariuomenę (VII)

Kareivinės Marijampolėje, apie 1920 m. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Toliau skelbiame ištraukas iš Sūduvos krašto šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų, kurie prieš keletą metų buvo sudėti į taip ir neišėjusią knygą. Sodri „kaimiška“, nevengianti svetimybių, šiek tiek leidyklos redaktorių pataisyta kalba šį tekstą daro autentišku ir patraukliu. Retesni žodžiai ar pavadinimai yra paaiškinami išnašose. Parengė Česlovas Iškauskas....

Sovietų nukankintas sušaudytas legendinis Lietuvos karininkas Teodoras Balnas
Įrašas

Sovietų nukankintas sušaudytas legendinis Lietuvos karininkas Teodoras Balnas

Teodoras Balnas. [1919–1926 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20159 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos...

„Širvintų stebuklas“ arba kaip lenkai į skudurus gavo
Įrašas

„Širvintų stebuklas“ arba kaip lenkai į skudurus gavo

Lietuvos kariuomenės artilerijos brigados pozicija fronte su Lenkijos pajėgomis ties Širvintomis. 1920 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-19090 Ne paslaptis, kad populiariausia, tiksliau žinomiausia, lietuvių kova už nepriklausomą Lietuvą – partizaninis karas 1944–1953 m. Ši kova nors ir buvo be galo didvyriška, tačiau tragiška ir nepasiekusi savo pagrindinio tikslo – Lietuvos nepriklausomybės.   Nenoriu nieko...

N. Kairiūkštytė. Vilniaus krašto gyventojai 1942 m. surašymo duomenimis
Įrašas

N. Kairiūkštytė. Vilniaus krašto gyventojai 1942 m. surašymo duomenimis

Nastazija Kairiūkštytė, www.alkas.lt Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė neobjektyvi statistika, ypač Lenkijos valdžios. Pagal 1931 m. gruodžio 9 d. gyventojų surašymą Vilniaus mieste tik apie 1 % gyventojų buvo lietuviai, o visame Vilniaus krašte lietuviai sudarė 25 %, lenkai –...

Bronius Makauskas. M. Romeris apie žygį į Vilnių 1939 m. spalio 28 d.
Įrašas

Bronius Makauskas. M. Romeris apie žygį į Vilnių 1939 m. spalio 28 d.

Dr. Bronius Makauskas, punskas.pl 1939–1940 m. Lietuvos tarptautinė padėtis pasikeitė diametraliai. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, tačiau nenorėdama rizikuoti ultimatumo atmetimo, Vilniaus klausimo nepalietė. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija, ir Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Lenkijos draugystė su Vokietija baigėsi pastarosios kariniu įsiveržimu ir drauge su SSRS invazija, Lenkijos...

Česlovas Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?

Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, vienas stiprus ATR kumštis karuose su maskoliais ar mongolais, dabar gi esame strateginiai partneriai tarpvalstybiniuose santykiuose. Nėra abejonių, mus labiausiai vienija geopolitinės negandos: agresyvi Rusijos politika,...

Įdomios istorijos. Maršalas ant balto žirgo
Įrašas

Įdomios istorijos. Maršalas ant balto žirgo

J. Pilsudskis. lt.wikipedia.org Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos žemės išugdžiusias asmenybes, kurios gal ne visada plačiai žinomos pasaulyje, o ir savo žemėje dažnai pelno prieštaringą šlovę ir nevienodus vertinimus… Straipsnis iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Vilnijos žemė pagimdžiusi, į pasaulį išleidusi ar grįžusius priglaudusi daug žymių nelietuviškos, pusiau lietuviškos...

Sofija Daubaraitė. Lietuviai XX amžiaus I pusės Vilniuje: kas atmintina
Įrašas

Sofija Daubaraitė. Lietuviai XX amžiaus I pusės Vilniuje: kas atmintina

Konferencijos akimirkos. Sofijos Daubaraitės nuotr. Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt Šių metų rugsėjo viduryje į istorinę Vilniaus Rotušę rinkosi forumo „Lietuviai XX amžiaus I pusės Vilniuje: kas atmintina?“ dalyviai. Forumą rengė Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniečių ainių klubas. Renginio vedėjas D. Kuolys priminė, kad šiame pastate 1794 metais posėdžiavo Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba – 1794 m....

Dr. Bronius Makauskas. Iš Pietryčių Lietuvos lietuvių veiklos 1920-1939 m.
Įrašas

Dr. Bronius Makauskas. Iš Pietryčių Lietuvos lietuvių veiklos 1920-1939 m.

Dr. Bronius Makauskas, Lietuvos istorikas, Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, www.voruta.lt Šių metų rugsėjo 15 d. Vilniaus rotušėje forume „Lietuviai XX amžiaus I pusės Vilniuje: kas atmintina?“ pranešimą perskaitė autorius dr. Bronius Makauskas, istorikas, diplomatas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius emeritas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys. Lietuvos santykis su...

Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai ir lietuviai 1920- 1939 m.
Įrašas

Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai ir lietuviai 1920- 1939 m.

Istoriko Gintauto Eremino paskaita Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras rengia paskaitų ciklą, „Vilnius sovietų ir nacių okupacijos verpetuose“, skirtą Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui paminėti. Šio renginio sumanytoja ir organizatorė – LGGRTC departamento direktorė dr. Kristina Burinskaitė. Pirmoji istoriko Gintauto Eremino paskaita įvyko 2023 m. rugsėjo 20 d. Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai...

Vilnius sovietų ir nacių okupacijų verpetuose
Įrašas

Vilnius sovietų ir nacių okupacijų verpetuose

Vilnius yra daugiasluoksnis miestas, kurį galima tyrinėti įvairiais aspektais, atspindinčiais skirtingas Lietuvos istorijos epochas, kurias simbolizuoja pastatai, paminklai, gatvės, žmonių istorijos. Kasdien eidami pro vieną ar kitą pastatą neretai nežinome jo istorijos, o ji gali būti intriguojanti ir netikėta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centras pristato paskaitų ciklą, skirtą Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui....

Lenkmečio laikotarpio atspindžiai Palūšės bibliotekos krašto ekspozicijoje
Įrašas

Lenkmečio laikotarpio atspindžiai Palūšės bibliotekos krašto ekspozicijoje

Genovaitė Kisielytė. Vilnius, 1943 m. Rita Ramanauskienė, Palūšės bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, www.voruta.lt Dirbdama Palūšės bibliotekoje, 1992 metais, atsidūriau tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Perėmiau palūšiškės, buvusios ilgametės Vilniaus gyventojos Genovaitės Kisielytės  lenkmečio laikotarpio archyvą: spaudinius, nuotraukas, puikiai išsilaikiusią tų laikų rankdarbių kolekciją. Netrukus visi šie eksponatai skaičiuos šimtmetį. Keletą metų visa tai buvo „ramybės“ būsenoje. 2000...

Stasys Miliukas. Lietuvos Balzakas, kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas
Įrašas

Stasys Miliukas. Lietuvos Balzakas, kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas

Stasys Miliukas, Klaipėda, www.voruta.lt N. Švogžlys gimė 1899 m. Švenčionių valsčiuje, Trebučių kaime, Mataušo ir Julijos Švogžlių šeimoje. Nepriteklių varginama Švogžlių šeima 1899 m. išvyko į Rygą, kur tėvas gavo darbą fabrike. Paaugęs Nikodemas Rygoje lankė rusišką mokyklą, išmoko latviškai. 1915 m. pritrūkusi maisto Švogžlių šeima grįžo į gimtinę. 1916 m. Nikodemas pradėjo mokytojauti Švenčionyse,...

Alvydas Butkus. Pilsudskis ir Stalinas – du kariniai „stebukladariai“
Įrašas

Alvydas Butkus. Pilsudskis ir Stalinas – du kariniai „stebukladariai“

Alvydas Butkus. Asmeninė nuotr. Prof. Alvydas Butkus, VDU, www.delfi.lt Atimkit iš lenkų lietuvį J. Giniotą-Pilsudskį, o iš rusų gruziną J. Džiugašvilį-Staliną, ir vieni, ir kiti neteks savo orientyro. Tad verčiau palikim jiems tuos abu. Bet nedera sutikti su siūlomu jų gerbimu Lietuvoje. Abu jie nekentė vienas kito, bet abu veikė panašiai: „kilniems tikslams“ plėšė traukinius,...

Alantos krašto gyventojų prisiminimai apie pasipriešinimą Lenkijos okupacinei valdžiai 1919–1920 m.
Įrašas

Alantos krašto gyventojų prisiminimai apie pasipriešinimą Lenkijos okupacinei valdžiai 1919–1920 m.

Lenkai Alantoje 1920 m. Nuotrauka iš G. Šeikio asmeninio archyvo Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1919–1920 m. Lenkijos ir Lietuvos kovos su bolševikais tikslai buvo panašūs – išvyti bolševikų kariuomenę, tačiau vėliau Lenkijos vyriausybė pradėjo laikytis dvilypės politikos. Lietuvos kariuomenė, atkakliai kaudamasi su Raudonąja armija, artėjo prie Vilniaus. Lenkijos vadovybė, siekdama užbėgti lietuviams už akių, Vilniaus...

Pristatytas romanas apie Juzefą Pilsudskį
Įrašas

Pristatytas romanas apie Juzefą Pilsudskį

Regimantas Dima pasirašo skaitytojams. Susitikimo organizatorių nuotraukos Trakų viešojoje bibliotekoje sausio 12 d. vyko Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Tai penktoji autoriaus knyga. Autorius prisipažino, kad iki penkiasdešimties metų su literatūra nieko bendro neturėjo. Baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą, vadovo įvairioms verslo įmonėms, dirbo prekybos vadovu. Domėjimasis istorija jį paskatino...

Jurgis Kybartas – žinomiausias tarpukariu žuvęs pasienietis
Įrašas

Jurgis Kybartas – žinomiausias tarpukariu žuvęs pasienietis

J. Kybarto laidotuvės Vievio kapinėse 1931 m. Elektrėnų savivaldybės administracijos ir Pasieniečių muziejaus archyvų nuotr. Daiva Červokienė, www.voruta.lt Spalio 4 d. sukako 91 metai, kai tarnybos metu buvo nužudytas Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas(1894 09 29–1931 10 04). Lenkų pasieniečiai jį nukovė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės...

Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“
Įrašas

Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“

Antanas Žilėnas. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, www.voruta.lt Antanas Žilėnas Lietuvos istorijos gerbėjams žinomas kaip žmogus, parašęs milžiniškos apimties enciklopedinę trilogiją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius ir santykius su kaimynine Lenkija Lietuvos pirmos respublikos metais. A. Žilėno trilogija „Parubežys ir parubežiniai“. A.Virvičienės nuotr. Šiais metais buvo išleista trečioji trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knyga, skirta Lietuvos...

Lietuvos-Lenkijos pasienio policininko Igno Girčio (1901–1949 m.) atminimui
Įrašas

Lietuvos-Lenkijos pasienio policininko Igno Girčio (1901–1949 m.) atminimui

Linkmenų kaimo pasienis, lenkų pusė – pasieniečiai konfiskuoja kontrabandą Rūta Neniškienė, Svėdasai, www.voruta.lt 2022 m. birželio 3 dieną Svėdasų bibliotekoje susitiko du garbūs svečiai, po 1920-ųjų Vilniaus krašto okupacijos Lietuvos-Lenkijos pasienį saugojusių pasieniečių vaikai – iš Ignotiškio kaimo, Utenos rajono kilęs trijų dalių knygos „Parubežys ir Parubežiniai“ (kas aukštaičių tarme reiškia „Pasienis ir Pasieniečiai“) autorius...

Česlovas Iškauskas. Lenkų bendruomenė istorijos verpetuose: atsakingi išbandymai (II)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lenkų bendruomenė istorijos verpetuose: atsakingi išbandymai (II)

Želigovskio maištas ( „bunt Żeligowskiego“).  Vilnius, 1920 m. Nuotraukos autorius nežinomas. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Lietuvos lenkų diasporos vaidmuo mūsų šalies istorijoje, lygiai kaip ir valstybės santykiai su didesniąja kaimyne iš Vakarų, yra gana prieštaringi, netolygūs ir kupini įvairių sukrėtimų. Žinoma, pirmiausiai mes akcentuojame tuos momentus, kurie kėlė grėsmę Lietuvos saugumui ir kurie komplikavo...

Česlovas Iškauskas. 1940 – ųjų liepa: kaip užtekėjo saulė iš Rytų?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. 1940 – ųjų liepa: kaip užtekėjo saulė iš Rytų?

Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...

Kazys Misius. Kovos dėl Lietuvių mokslo draugijos rinkinių išsaugojimo 1938–1939 m.
Įrašas

Kazys Misius. Kovos dėl Lietuvių mokslo draugijos rinkinių išsaugojimo 1938–1939 m.

Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1934 m. Iš kairės: kun. Kristupas Čibiras, Bronius Untulis, Antanas Juknevičius, kun. Antanas Viskantas, Povilas Karazija, Konstantinas Stašys, Marcelinas Šikšnys. – Vilniaus kultūrinis gyvenimas, Vilnius, 2006, įklija Kazys Misius, inžinierius, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1907 m. Jono Basanavičiaus pastangomis Vilniuje buvo įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Rusų valdžia tos draugijos veiklos beveik netrukdė. Apie...

Dūkšto apylinkių okupacijos neaplenkė (II)
Įrašas

Dūkšto apylinkių okupacijos neaplenkė (II)

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio apie Dūkštą dalį prašome skaityti ČIA. Renkant medžiagą apie nepriklausomybės kovas Dūkšto ir aplinkinių gyvenviečių apylinkėse, kaip paprastai karštą vasarą su anūkais nuvykstu išsimaudyti ir poilsiauti prie nepaprastai skaidraus Šventojo ežero. Prie jo susirenka šeimos net iš Visagino. Nors girdisi ir rusiška šneka, bet ji mūsų nejaudina, jeigu tik tie...

Valdas Selenis.  Stanislovo Narutavičiaus politinės veiklos bruožai
Įrašas

Valdas Selenis. Stanislovo Narutavičiaus politinės veiklos bruožai

Stanislovas Narutavičius. LNM nuotr. Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkas-archyvaras, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 2 d. sukanka 160 metų Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, teisininkui ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui Stanislovui Narutavičiui. Genealogai teigia, kad nėra tiksliai žinoma, kur 1862 m. jis iš tikrųjų gimė– Brėvikiuose ar Telšiuose, tačiau gimtine laikytini Brėvikių dvaras...

Česlovas Iškauskas. Birželio sukilimas: kas mums bruka kaltės jausmą?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Birželio sukilimas: kas mums bruka kaltės jausmą?

Vokiečių tankai J. Basanavičiaus g. Vilniuje. Tolumoje plevėsuoja Trispalvė. 1941 m. birželio 24 d. Sakalo Gorodeckio asmeninio archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 81-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis,...

Tai, ką šiandien sprendžia ukrainiečiai,  mes, lietuviai, sprendėme prieš 100 metų
Įrašas

Tai, ką šiandien sprendžia ukrainiečiai, mes, lietuviai, sprendėme prieš 100 metų

Prof. dr. Dobilas Kirvelis, www.traku-zeme.lt Kas aš – rusas ar ukrainietis – šiandien žiauraus karo sąlygomis šią dilemą sprendžia daugybė Ukrainos piliečių. Kažkada anksčiau, istoriniais Abiejų Tautų Respublikos laikais ir dar vėliau, ukrainietis sprendė klausimą: kas jis – lenkas, rusas, ukrainietis ar net lietuvis? Pvz., žymiausio Osmanų imperijos sultono Suleimano Didžiojo (1494–1566 m.) numylėtinė, išskirtinė...

Apie XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vilniaus dailininką Jurgį Jodkovskį
Įrašas

Apie XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vilniaus dailininką Jurgį Jodkovskį

Jurgio Jodkovskio portretas iš Vrublevskių bibliotekos fondų Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Jurgis Jodkovskis gimė 1862 m. balandžio 23 d. Kisieliškių dvare, stovėjusiame už kelių kilometrų nuo Jiezno dvarininkų Ievos Tamošiūnaitės ir Leono Jurgio Jodkovskių šeimoje. Be Jurgio dvare augo vyresnėlė sesuo Teresė bei brolis Gabrielis. Seserys Antanina ir Melanija, tikėtina, buvo auklėjamos Vilniuje. 1867...

„Talka kalbai ir tautai“: vėl siekiama įteisinti okupacijų laikų pavardes
Įrašas

„Talka kalbai ir tautai“: vėl siekiama įteisinti okupacijų laikų pavardes

Talkos mitingas. J. Česnavičiaus nuotr.   Gruodžio 15 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstys dar praeitoje Seimo kadencijoje pateiktus du alternatyvius Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose  įstatymo projektus – XIIIP-535 ir XIIIP-471. Projektą XIIIP-471  2017 m. parengė Audronis Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Agnė Bilotaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti. Jame paliekamas Lietuvos piliečio...

Irena Andrukaitienė. Vilniaus kraštas autonomizacijos sūkuriuose 1988–1992 m.
Įrašas

Irena Andrukaitienė. Vilniaus kraštas autonomizacijos sūkuriuose 1988–1992 m.

Irena Andrukaitienė, Kovo 11-osios akto signatarė, Anykščiai Sąjūdžio laikais prasidėjęs nacionalinio atgimimo procesas dalyje Rytų Lietuvos rajonų vietos LKP/SSKP nomenklatūrinių sluoksnių pastangomis ėmė reikštis pavojingomis autonomizacijos formomis, skatinusiomis ne tik tautinę priešpriešą, bet ir grasinusiomis šalies žemių vientisumui. Reaguojant į šias nuotaikas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) steigiamajame suvažiavime, vykusiame 1988 m. spalio 22–23 d., buvo...

Vytautas Sinica. Ko nežinome apie Vilniaus krašto istoriją?
Įrašas

Vytautas Sinica. Ko nežinome apie Vilniaus krašto istoriją?

Juliaus Mieželaičio nuotr./Lietuvos nacionalinis muziejus / Motorizuoti pėstininkai kerta buvusią demarkacijos liniją ties Širvintomis 1939 m. spalio 27-ąją. Dr. Vytautas Sinica, www.propatria.lt Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Visai neseniai ir kaip visada tylomis praėjo Vilniaus atgavimo sukaktis. 1939 metų spalio 27 dieną Vilnius grįžo Lietuvai, o kitą dieną į jį įžengė Lietuvos...