Rusijos okupacija

Pagrindinis puslapis Istorija Rusijos okupacija
Kaune prisiminti ir pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę
Įrašas

Kaune prisiminti ir pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Raimundo Kaminsko/LGGRTC nuotr. genocid.lt informacija 2023 m. balandžio 1 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXX-asis suvažiavimas. Renginyje dalyvavo Kauno arkivyskupas emeritas, Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ,Lietuvos Respublikos Seimo narės: Angelė Jakavonytė ir Irena Haase, Europos Parlamento narių Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės biuro Kaune vadovė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, Lietuvos politinių...

Minime kovotojo už Lietuvos laisvę, politinio kalinio, gydytojo Algirdo Statkevičiaus gimimo 100-etį
Įrašas

Minime kovotojo už Lietuvos laisvę, politinio kalinio, gydytojo Algirdo Statkevičiaus gimimo 100-etį

Areštuoto A. Statkevičiaus nuotrauka iš baudžiamosios bylos. 1970 m. birželio 15 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas www.voruta.lt Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. Pradžios mokyklą baigė Valakbūdyje (dabar Šakių r.). Eksternu baigė Šakių Žiburio gimnazijos 4-ias klases, po to tęsė mokslus Kauno...

„Socialistinės nuosavybės grobstymas“ sovietmečiu. Knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ ištrauka
Įrašas

„Socialistinės nuosavybės grobstymas“ sovietmečiu. Knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ ištrauka

Įmonės „Kauno vata“ darbuotojai Spalio revoliucijos metinių minėjimo demonstracijoje. Penktas iš dešinės stovi Kęstutis Almonaitis. 1949 m. Almonaičių šeimos archyvo nuotr. „Vorutos“ 2022 m. Nr. 3 publikuota knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ (sudarė Vytenis Almonaitis. Kaunas, 2022) ištrauka sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Leidėjams sutikus, skelbiame dar vieną ištrauką iš šios įdomios knygos. Vytenis Almonaitis,...

Lietuvių – ukrainiečių karinės savimonės, mentaliteto aspektai iki Žečpospolitos žlugimo
Įrašas

Lietuvių – ukrainiečių karinės savimonės, mentaliteto aspektai iki Žečpospolitos žlugimo

Vytautas Didysis. Dailininkė Laima Kriukelienė Ruslanas Baranauskas, LMS narys, www.voruta.lt Publikacijos aktualumas Laisvė, išdidumas, garbė, Nepriklausomybė – fundamentaliausios žmogiškosios vertybės, turinčios dvasinę konstantą. Fizinis žmonijos išlikimas visada buvo opiausiu geopolitiniu klausimu, pradedant Antikos laikais ir ypač aktuali dilema dabartinėmis sąlygomis. Ir visiškai nėra skirtumo, kaip mes įvardinsime tos epochos visuomenę, charakterizuosime žmones (demosas, cholopai, mužikai,...

Stalininis teroras buvo geresnis mano mokytojas  negu marksizmo-leninizmo klasikų veikalai
Įrašas

Stalininis teroras buvo geresnis mano mokytojas negu marksizmo-leninizmo klasikų veikalai

Algirdo Statkevičiaus atpažinimo protokolo, sudaryto Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies, ištrauka. 1951 m. balandžio 11 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14717, l. 166. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Aktyvus neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, medikas, filosofas Algirdas Statkevičius gimė 1923...

Pareiškimas dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo
Įrašas

Pareiškimas dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo

LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei –Nielsen, LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys  demokratai“ pirmininkui Pauliui Saudargui. TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ Kauno skyriaus konferencijos, vykusios 2023 m. kovo mėn. 22 d., dalyvaujant Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovams, PAREIŠKIMAS  dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo....

Lietuvos gyventojų 1949 m. trėmimas ir jo metu nukentėjusių asmenų likimai
Įrašas

Lietuvos gyventojų 1949 m. trėmimas ir jo metu nukentėjusių asmenų likimai

Per operaciją „Priboj“ ištremti tremtiniai ‒ kolūkio „Naujas gyvenimas“ fermos darbininkai. Irkutsko sritis, Žigalovo rajonas, Nižniaja Sloboda gyvenvietė. 1951 m. vasario 14 d. Fotonuotrauka. LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 20071, TAB, l. 17-3. LGGRTC pranešimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėjo doc. dr. Artūro...

Vilniuje pagerbtos masinių trėmimų „Bangų mūša“ aukos
Įrašas

Vilniuje pagerbtos masinių trėmimų „Bangų mūša“ aukos

2023 m. kovo 27 d.,Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms, Aukų g. vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus organizuotas renginys, skirtas paminėti 1949 m. kovo 25-29 d. pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ (liet. − „Bangų mūša“) 74-ąsias trėmimo...

Apie konferenciją-minėjimą – „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“
Įrašas

Apie konferenciją-minėjimą – „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“

Nuotraukos Raimundo Kaminsko/LGGRTC Praėjusią savaitę, Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko konferencija-minėjimas „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“, kurią organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Konferencijoje pranešimus skaitė dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius,...

Netekome Prano Rindoko – Jūrininko (1930-2023)
Įrašas

Netekome Prano Rindoko – Jūrininko (1930-2023)

Pranas Rindokas-Jūrininkas. 2017 m. Tauragės krašto muziejaus archyvo nuotr. LGGRTC pranešimas Lietuva neteko dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylinčio, mūsų tautos tragedijos liudininko – Prano Rindoko – Jūrininko (1930-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr.Arūnas Bubnys savo ir visos Centro bendruomenės vardu nuoširdžiai užjaučia Velionio šeimos artimuosius, Lietuvos laisvės kovotojus, Tauragės...

Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimas
Įrašas

Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimas

Nuotraukoje – Dalia Grinkevičiūtė. www.saltiniai.info Šilalės rajone Laukuvoje aptarta Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimo eiga. Pasitarime pristatytas pastato kapitalinio remonto projektas ir ekspozicijos koncepcijos sprendiniai. Taip pat pasidžiaugta, kad prie sumanymo savo lėšomis prisidėjo Šilalės rajono savivaldybė, o namo, kuriame gyveno Dalia Grinkevičiūtė, fasadų polichrominius tyrimus ir ekspozicijos projekto parengimą 2022 m. finansavo Vyriausybės kanceliarija. Būsimoje...

Panevėžio pokario švietimo istorija. Sovietų reokupacijos laikmetis
Įrašas

Panevėžio pokario švietimo istorija. Sovietų reokupacijos laikmetis

Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas. F143-691. www.archyvai.lt Pokario metų švietimas Lietuvoje buvo pertvarkomas pagal Tarybų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Kita vertus, tai buvo laikotarpis, kuriame gyveno ir kūrė šalies pedagogai, atiduodami visas savo...

Pirmą kartą bus aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, nužudytas NKGB (MGB) kalėjime Vilniuje
Įrašas

Pirmą kartą bus aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, nužudytas NKGB (MGB) kalėjime Vilniuje

  „Prie savo šaknų aš trokštu atrasti amžinybės skonį. Ten aš tikiuosi atgauti jėgas ir rasti maitinantį šaltinį, kuris pasotintų mane, nesvarbu koks ir kur aš bebūčiau. Ten, prie pačių šaknų baigiasi visi ieškojimai, dingsta troškimai. Lieka tik laisvė būti amžinam.“   Kovo 30 d. 17 val. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) pirmą...

Paskelbtos pavardės žmonių, įrašytų į numatytų ištremti asmenų sąrašus
Įrašas

Paskelbtos pavardės žmonių, įrašytų į numatytų ištremti asmenų sąrašus

Lietuvos ypatingasis archyvas interneto svetainėje „Elektroninis pavardžių archyvas“ (https://lyapavardes.archyvai.lt) paskelbė  pavardes žmonių, kurie 1941 m., 1945–-1953 m. buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Šie sąrašai yra saugomi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Informacinio centro archyviniame fonde Nr. V-135, Veiklos bylų apyraše Nr. 7. Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose...

Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)
Įrašas

Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....

Vienintelis sukilėlių vadas, išsigelbėjęs nuo Muravjovo kartuvių
Įrašas

Vienintelis sukilėlių vadas, išsigelbėjęs nuo Muravjovo kartuvių

K. Landzedelis, „1863 m. sukilėlių egzekucija“ | Viena, 1863-1865 m. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Lietuvoje ir Lenkijoje šiemet plačiai pažymimos 160-osios 1863 m. sukilimo metinės. Štai ir šią kovo 9-ąją Seime įvyko tarptautinė konferencija „Laisvės sampratų kaita: 1863 m. sukilimo patirčių reikšmė XXI a.“. Tačiau visoje šioje sukilimo istorijoje ir jo vadų likimuose yra...

Prisimenant  Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtadienį…
Įrašas

Prisimenant  Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtadienį…

Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis (centre) žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune. 1924 m. Devintojo forto muziejus Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Šių metų vasario 26-ąją   mūsų kalendoriaus lapeliuose turėjo būti pažymėta, kad prieš 138-erius metus  Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje gimė antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tačiau mano vartytuose kalendoriuose tokio įrašo nerasta…        Gražiai šį Prezidento...

Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas
Įrašas

Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje Lietuvos okupaciniu periodu veikę antivalstybiniai veikėjai įvairialypiai kolaboravo su okupacine valdžia, palaikė visapusišką terorą prieš Lietuvos piliečius ir vykdė totalitarinio režimo nurodymus. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų pasirašytoje Deklaracijoje LKP pripažįstama kaip neteisėta ir nusikalstama grupuotė, kuri visapusiškai trukdo atkurti valstybingumą. Po Lietuvos...

Varėnoje pristatyta knyga „Vilties testamentas“, pasakojanti apie rezistentų kovą, išbandymus ir viltį
Įrašas

Varėnoje pristatyta knyga „Vilties testamentas“, pasakojanti apie rezistentų kovą, išbandymus ir viltį

Rūtas Averkienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyr. specialistė Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta partizano ir politinio kalinio Antano Švedo atsiminimų knyga „Vilties testamentas“. Joje labai vaizdingai ir įtaigiai įamžinti iš gražaus dzūkiško Lynežerio kaimelio kilusio šviesaus atminimo kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę prisiminimai, pasakojantys ne tik apie jo patirtus išbandymus, bet ir Dzūkijos pokario istoriją....

Raudonosios armijos karių siautėjimas Lietuvoje
Įrašas

Raudonosios armijos karių siautėjimas Lietuvoje

Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1.    Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui  atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...

A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje
Įrašas

A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba paminklo Prezidentui Antanui Smetonai atidengimo ceremonijoje. Gerbiamas Palangos miesto mere, Mieli ceremonijos dalyviai, man nepaprastai malonu Jus pasveikinti šia gražia ir reikšminga proga. Prieš keletą metų kartu minėjome Palangos grąžinimą Lietuvai, o šiandien čia, į mylimą Palangą, simboliškai grįžta pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės Prezidentas. Nuo šiol apie Prezidentą Antaną...

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį
Įrašas

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje,...

V.V. Landsbergis: Tėvynės dvasia įkvepia kurti
Įrašas

V.V. Landsbergis: Tėvynės dvasia įkvepia kurti

Vasario 16-ąją Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti tikromis Lietuvos partizanų istorijomis paremtas Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Poetas“.  Ta proga su abiem filmo autoriais pasikalbėjome apie filmo kūrybos užkulisius ir kurti motyvuojančią meilę Lietuvai. Filmas „Poetas“ Vasario 16-ąją pradedamas rodyti neatsitiktinai. „Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi dienas, kai mes,...

Lietuvos partizanų vadų 1949 m.  Vasario 16- osios Deklaracija – istorinio aukso fondo dokumentas
Įrašas

Lietuvos partizanų vadų 1949 m.  Vasario 16- osios Deklaracija – istorinio aukso fondo dokumentas

Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Laisvės kovų ir okupacijos muziejus Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas kuris tęsėsi net iki 1953 m.  Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie šimtas tūkstančių šalies gyventojų, o apie dvidešimt tūkstančių iš jų žuvo....

Kada pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kodėl istorikai meluoja
Įrašas

Kada pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kodėl istorikai meluoja

Vytautas Navaitis, www.voruta.lt Ilgas kelias link Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo prasideda Vilniuje, Lietuvių suvažiavime. Jo nutarimus priėmė pasivadinęs „Pirmasis lietuvių tautos atstovų suvažiavimas Vilniuje“. Nuo 1906 m. jis pradėtas vadinti Didžiuoju Vilniaus seimu, dirbusiame 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Pirmajame lietuvių dienraštyje „Vilniaus žinios“, kurio data įvardinta „Ketvergas, Lapkričio...

Garsiausias Lietuvos partizanas Jonas Kadžionis – Bėda mini 95-erių metų jubiliejų
Įrašas

Garsiausias Lietuvos partizanas Jonas Kadžionis – Bėda mini 95-erių metų jubiliejų

2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas. Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda.Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus...

Česlovas Iškauskas. Ar ir šiandien būtume „lepšiai“?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ar ir šiandien būtume „lepšiai“?

Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/).  Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...

Kaniūkų kaimo tragedija  Izraelio istoriko D.  Levin, Z.A. Brown prisiminimų knygoje
Įrašas

Kaniūkų kaimo tragedija  Izraelio istoriko D.  Levin, Z.A. Brown prisiminimų knygoje

Violeta Rutkauskienė, JAV, www.voruta.lt Kaniūkų  kaimo žmonių žudynės 1944 m. sausio 29 d. buvo  itin žiauri sovietinių partizanų akcija prieš taikius vietos  gyventojus bei to kaimo ūkininkus, kurie  bandė pasipriešinti raudonųjų banditų savivalei,  apginti  savo šeimas, turtą ir  sunkiai užaugintą derlių. Apie šią žiaurią sovietinių diversantų- banditų akciją prieš taikius to  kaimo  gyventojus ilgą laiką...

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas
Įrašas

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 m. sausio 28 d.,eidamas 100-uosius gyvenimo metus, mirė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago brolis, tremtinys Albinas Ramanauskas (1923-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys kartu su Centro...

Abu Lietuvą okupavę totalitariniai režimai – ir nacistinis, ir komunistinis – siekė, kad šios aukos liktų bevardės, o atmintis apie jas – ištrinta
Įrašas

Abu Lietuvą okupavę totalitariniai režimai – ir nacistinis, ir komunistinis – siekė, kad šios aukos liktų bevardės, o atmintis apie jas – ištrinta

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC darbuotojai Rima Petronėlė Gudelytė ir dr. Alfredas Rukšėnas, vykdantys projektą „Holokausto vardai gyvi“ ir Tauras Budzys, Pasaulio tautų teisuolių atminimą įamžinantis...