Raimundo Kaminsko/LGGRTC nuotr. genocid.lt informacija 2023 m. balandžio 1 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXX-asis suvažiavimas. Renginyje dalyvavo Kauno arkivyskupas emeritas, Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ,Lietuvos Respublikos Seimo narės: Angelė Jakavonytė ir Irena Haase, Europos Parlamento narių Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės biuro Kaune vadovė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, Lietuvos politinių...
Rusijos okupacija
Minime kovotojo už Lietuvos laisvę, politinio kalinio, gydytojo Algirdo Statkevičiaus gimimo 100-etį
Areštuoto A. Statkevičiaus nuotrauka iš baudžiamosios bylos. 1970 m. birželio 15 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas www.voruta.lt Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. Pradžios mokyklą baigė Valakbūdyje (dabar Šakių r.). Eksternu baigė Šakių Žiburio gimnazijos 4-ias klases, po to tęsė mokslus Kauno...
„Socialistinės nuosavybės grobstymas“ sovietmečiu. Knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ ištrauka
Įmonės „Kauno vata“ darbuotojai Spalio revoliucijos metinių minėjimo demonstracijoje. Penktas iš dešinės stovi Kęstutis Almonaitis. 1949 m. Almonaičių šeimos archyvo nuotr. „Vorutos“ 2022 m. Nr. 3 publikuota knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ (sudarė Vytenis Almonaitis. Kaunas, 2022) ištrauka sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Leidėjams sutikus, skelbiame dar vieną ištrauką iš šios įdomios knygos. Vytenis Almonaitis,...
Lietuvių – ukrainiečių karinės savimonės, mentaliteto aspektai iki Žečpospolitos žlugimo
Vytautas Didysis. Dailininkė Laima Kriukelienė Ruslanas Baranauskas, LMS narys, www.voruta.lt Publikacijos aktualumas Laisvė, išdidumas, garbė, Nepriklausomybė – fundamentaliausios žmogiškosios vertybės, turinčios dvasinę konstantą. Fizinis žmonijos išlikimas visada buvo opiausiu geopolitiniu klausimu, pradedant Antikos laikais ir ypač aktuali dilema dabartinėmis sąlygomis. Ir visiškai nėra skirtumo, kaip mes įvardinsime tos epochos visuomenę, charakterizuosime žmones (demosas, cholopai, mužikai,...
Stalininis teroras buvo geresnis mano mokytojas negu marksizmo-leninizmo klasikų veikalai
Algirdo Statkevičiaus atpažinimo protokolo, sudaryto Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies, ištrauka. 1951 m. balandžio 11 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14717, l. 166. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Aktyvus neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, medikas, filosofas Algirdas Statkevičius gimė 1923...
Pareiškimas dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo
LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei –Nielsen, LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ pirmininkui Pauliui Saudargui. TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ Kauno skyriaus konferencijos, vykusios 2023 m. kovo mėn. 22 d., dalyvaujant Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovams, PAREIŠKIMAS dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo....
Lietuvos gyventojų 1949 m. trėmimas ir jo metu nukentėjusių asmenų likimai
Per operaciją „Priboj“ ištremti tremtiniai ‒ kolūkio „Naujas gyvenimas“ fermos darbininkai. Irkutsko sritis, Žigalovo rajonas, Nižniaja Sloboda gyvenvietė. 1951 m. vasario 14 d. Fotonuotrauka. LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 20071, TAB, l. 17-3. LGGRTC pranešimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėjo doc. dr. Artūro...
Vilniuje pagerbtos masinių trėmimų „Bangų mūša“ aukos
2023 m. kovo 27 d.,Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms, Aukų g. vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus organizuotas renginys, skirtas paminėti 1949 m. kovo 25-29 d. pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ (liet. − „Bangų mūša“) 74-ąsias trėmimo...
Apie konferenciją-minėjimą – „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“
Nuotraukos Raimundo Kaminsko/LGGRTC Praėjusią savaitę, Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko konferencija-minėjimas „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“, kurią organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Konferencijoje pranešimus skaitė dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius,...
Netekome Prano Rindoko – Jūrininko (1930-2023)
Pranas Rindokas-Jūrininkas. 2017 m. Tauragės krašto muziejaus archyvo nuotr. LGGRTC pranešimas Lietuva neteko dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylinčio, mūsų tautos tragedijos liudininko – Prano Rindoko – Jūrininko (1930-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr.Arūnas Bubnys savo ir visos Centro bendruomenės vardu nuoširdžiai užjaučia Velionio šeimos artimuosius, Lietuvos laisvės kovotojus, Tauragės...
Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimas
Nuotraukoje – Dalia Grinkevičiūtė. www.saltiniai.info Šilalės rajone Laukuvoje aptarta Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimo eiga. Pasitarime pristatytas pastato kapitalinio remonto projektas ir ekspozicijos koncepcijos sprendiniai. Taip pat pasidžiaugta, kad prie sumanymo savo lėšomis prisidėjo Šilalės rajono savivaldybė, o namo, kuriame gyveno Dalia Grinkevičiūtė, fasadų polichrominius tyrimus ir ekspozicijos projekto parengimą 2022 m. finansavo Vyriausybės kanceliarija. Būsimoje...
Panevėžio pokario švietimo istorija. Sovietų reokupacijos laikmetis
Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas. F143-691. www.archyvai.lt Pokario metų švietimas Lietuvoje buvo pertvarkomas pagal Tarybų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Kita vertus, tai buvo laikotarpis, kuriame gyveno ir kūrė šalies pedagogai, atiduodami visas savo...
Pirmą kartą bus aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, nužudytas NKGB (MGB) kalėjime Vilniuje
„Prie savo šaknų aš trokštu atrasti amžinybės skonį. Ten aš tikiuosi atgauti jėgas ir rasti maitinantį šaltinį, kuris pasotintų mane, nesvarbu koks ir kur aš bebūčiau. Ten, prie pačių šaknų baigiasi visi ieškojimai, dingsta troškimai. Lieka tik laisvė būti amžinam.“ Kovo 30 d. 17 val. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) pirmą...
Paskelbtos pavardės žmonių, įrašytų į numatytų ištremti asmenų sąrašus
Lietuvos ypatingasis archyvas interneto svetainėje Elektroninis pavardžių archyvas (https://lyapavardes.archyvai.lt) paskelbė pavardes žmonių, kurie 1941 m., 1945-1953 m. buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Šie sąrašai yra saugomi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Informacinio centro archyviniame fonde Nr. V-135, Veiklos bylų apyraše Nr. 7. Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose...
Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....
Vienintelis sukilėlių vadas, išsigelbėjęs nuo Muravjovo kartuvių
K. Landzedelis, „1863 m. sukilėlių egzekucija“ | Viena, 1863-1865 m. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Lietuvoje ir Lenkijoje šiemet plačiai pažymimos 160-osios 1863 m. sukilimo metinės. Štai ir šią kovo 9-ąją Seime įvyko tarptautinė konferencija „Laisvės sampratų kaita: 1863 m. sukilimo patirčių reikšmė XXI a.“. Tačiau visoje šioje sukilimo istorijoje ir jo vadų likimuose yra...
Prisimenant Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtadienį…
Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis (centre) žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune. 1924 m. Devintojo forto muziejus Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Šių metų vasario 26-ąją mūsų kalendoriaus lapeliuose turėjo būti pažymėta, kad prieš 138-erius metus Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje gimė antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tačiau mano vartytuose kalendoriuose tokio įrašo nerasta… Gražiai šį Prezidento...
Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje Lietuvos okupaciniu periodu veikę antivalstybiniai veikėjai įvairialypiai kolaboravo su okupacine valdžia, palaikė visapusišką terorą prieš Lietuvos piliečius ir vykdė totalitarinio režimo nurodymus. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų pasirašytoje Deklaracijoje LKP pripažįstama kaip neteisėta ir nusikalstama grupuotė, kuri visapusiškai trukdo atkurti valstybingumą. Po Lietuvos...
Varėnoje pristatyta knyga „Vilties testamentas“, pasakojanti apie rezistentų kovą, išbandymus ir viltį
Rūtas Averkienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyr. specialistė Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta partizano ir politinio kalinio Antano Švedo atsiminimų knyga „Vilties testamentas“. Joje labai vaizdingai ir įtaigiai įamžinti iš gražaus dzūkiško Lynežerio kaimelio kilusio šviesaus atminimo kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę prisiminimai, pasakojantys ne tik apie jo patirtus išbandymus, bet ir Dzūkijos pokario istoriją....
Raudonosios armijos karių siautėjimas Lietuvoje
Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...
A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba paminklo Prezidentui Antanui Smetonai atidengimo ceremonijoje. Gerbiamas Palangos miesto mere, Mieli ceremonijos dalyviai, man nepaprastai malonu Jus pasveikinti šia gražia ir reikšminga proga. Prieš keletą metų kartu minėjome Palangos grąžinimą Lietuvai, o šiandien čia, į mylimą Palangą, simboliškai grįžta pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės Prezidentas. Nuo šiol apie Prezidentą Antaną...
Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje,...
V.V. Landsbergis: Tėvynės dvasia įkvepia kurti
Vasario 16-ąją Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti tikromis Lietuvos partizanų istorijomis paremtas Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Poetas“. Ta proga su abiem filmo autoriais pasikalbėjome apie filmo kūrybos užkulisius ir kurti motyvuojančią meilę Lietuvai. Filmas „Poetas“ Vasario 16-ąją pradedamas rodyti neatsitiktinai. „Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi dienas, kai mes,...
Lietuvos partizanų vadų 1949 m. Vasario 16- osios Deklaracija – istorinio aukso fondo dokumentas
Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Laisvės kovų ir okupacijos muziejus Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie šimtas tūkstančių šalies gyventojų, o apie dvidešimt tūkstančių iš jų žuvo....
Kada pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kodėl istorikai meluoja
Vytautas Navaitis, www.voruta.lt Ilgas kelias link Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo prasideda Vilniuje, Lietuvių suvažiavime. Jo nutarimus priėmė pasivadinęs „Pirmasis lietuvių tautos atstovų suvažiavimas Vilniuje“. Nuo 1906 m. jis pradėtas vadinti Didžiuoju Vilniaus seimu, dirbusiame 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Pirmajame lietuvių dienraštyje „Vilniaus žinios“, kurio data įvardinta „Ketvergas, Lapkričio...
Garsiausias Lietuvos partizanas Jonas Kadžionis – Bėda mini 95-erių metų jubiliejų
2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas. Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda.Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus...
Česlovas Iškauskas. Ar ir šiandien būtume „lepšiai“?
Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/). Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...
Kaniūkų kaimo tragedija Izraelio istoriko D. Levin, Z.A. Brown prisiminimų knygoje
Violeta Rutkauskienė, JAV, www.voruta.lt Kaniūkų kaimo žmonių žudynės 1944 m. sausio 29 d. buvo itin žiauri sovietinių partizanų akcija prieš taikius vietos gyventojus bei to kaimo ūkininkus, kurie bandė pasipriešinti raudonųjų banditų savivalei, apginti savo šeimas, turtą ir sunkiai užaugintą derlių. Apie šią žiaurią sovietinių diversantų- banditų akciją prieš taikius to kaimo gyventojus ilgą laiką...
Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas
2023 m. sausio 28 d.,eidamas 100-uosius gyvenimo metus, mirė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago brolis, tremtinys Albinas Ramanauskas (1923-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys kartu su Centro...
Abu Lietuvą okupavę totalitariniai režimai – ir nacistinis, ir komunistinis – siekė, kad šios aukos liktų bevardės, o atmintis apie jas – ištrinta
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC darbuotojai Rima Petronėlė Gudelytė ir dr. Alfredas Rukšėnas, vykdantys projektą „Holokausto vardai gyvi“ ir Tauras Budzys, Pasaulio tautų teisuolių atminimą įamžinantis...