www.voruta.lt 1951-ųjų rugsėjo 4 d. Kauno rajono Pabartupio kaime SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) surengtoje pasaloje, išduotas buvusio bendražygio, žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininkas, LLKS atstovas užsieniui Juozas Lukša (Vytis, Juodis, Skirmantas, Skrajūnas, Daumantas). Minint šio laisvės kovotojo 100-ąsias gimimo ir 70-ąsias žūties metines, Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė...
www.voruta.lt Rugsėjo 4 d. Liubave, Kalvarijos savivaldybėje, minint 70-ąsias žūties metines, bus atidengtas paminklas išskirtinei asmenybei – Juozui Lukšai – partizanų vadui, emisarui, rezidentui. Paminklas iškils netoli tos vietos, kur J. Lukša, vykdydamas svarbią misiją – palaikydamas ryšį su Vakarais ir nešdami žinią apie lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams, kartu su bendražygiais kirto Lenkijos-Lietuvos sieną. Renginyje...
Augmantas Žygūnas Cibas ir Alkas Platarokas. Žygio organizatorių nuotraukos www.voruta.lt Dvi paras dieną naktį, miškais, pievomis ir per brūzgynus, be karšto maisto ir palapinės beveik 70 km. nuo Suvalkų Lenkijoje iki „Baltųjų rūmų“ -Tauro apygardos partizanų vadavietės Lietuvoje. Du žygeiviai atkartojo 1947 m. Juozo Lukšos- Daumanto prasiveržimą per geležinę uždangą atgal į Lietuvą. Detalus prasiveržimas su mūšiais aprašytas J....
www.voruta.lt Rugpjūčio 20-ąją, mirė Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, „Laisvės” premijos laureatas partizanas Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys. Juozas Mocius gimė 1924 m. Šiaulių aps. Meškuičių vls. Dapkūnų k. 1944 m. tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus įkurtoje Lietuvos vietinėje rinktinėje. 1944 m. pabaigoje persikėlė pas brolį kunigą Algirdą Mocių į Viduklę (Raseinių aps.),...
Verutė Deveikytė – rezistencijos didvyrė Antanas Karmonas, kraštotyrininkas, www,voruta.lt Lietuvos Laisvės vizija, brandinta rezistencinių kovų metu miškų gūdumose, palaukių bunkeriuose, kaimo sodybų slėptuvėse ir net Sibiro tremtyje, akumuliavosi į Tautinį Laisvės sąjūdį, tapusį – Lietuvos Atgimimu. Kelrodis jam – rezistencinių kovų dvasia. O kiek jos įkvėptų didvyrių,...
Institucijų vadovai hab. dr. Karolis Polejovskis (Karol Polejowski) ir dr. Arūnas Bubnys. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt Iš tarptautinio vizito parsivežta informacija apie lietuvius, įvairiomis aplinkybėmis žuvusius Lenkijoje, bei įsipareigojimas išleisti dokumentų rinkinį apie sovietų pastangas nustatyti lietuvių rezistencijos kelius į Vakarus. 2021 m. rugpjūčio 2–5 dienomis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius...
Juozas Lukša Vakaruose. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt Šiandien sukanka 100 metų, kai 1921 m. rugpjūčio 4 d. Prienų raj., Juodbūdžio kaime, ūkininkų šeimoje gimė vienas žymiausių Lietuvos partizanų Juozas Lukša. Ta proga šie metai pavadinti Juozo Lukšos-Daumanto metais. 1953 m. į JAV pabėgęs sovietų pulkininkas G. Burlitskis Kongreso komisijoje apie Juozą Lukšą sakė: „jis buvo žinomiausias...
Fabijono ir Onos Cibų šeima 1948 metų pradžioje savo namuose Biliakiemio kaime. Irena Cibaitė – Kudžmienė stovi tarp mamos ir tėvelio. Jai aštuoneri metai. Nuotraukos autorius nežinomas Rokas Antanas Čivilis, 14 m., 8 kl. Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos“. Lietuvos pokario istorija liudija apie sunkią ir nuožmią...
Kęstučio Dambravos prisiminimų knyga „Vienuolikmetis nusikaltėlis“ Viktorija Klimaitė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos IE klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Rašinys Laisvas ir nenugalėtas Konsultavo mokytojos Istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė 2019–2020 m. m. ***** Šiais...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą. Albumo sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė. Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume sudėta 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų...
Nuotraukų aut. A. Pliadis www.voruta.lt Liepos 18 d. palaidotas Prisikėlimo apygardos štabo skyriaus viršininkas Pranciškus Prusaitis-Lapė Gudžiūnų kapinėse, Kėdainių raj. Lapė buvo paskutinysis partizanas, sovietų valdžios nubaustas mirties bausme ir 1963 m. Vilniuje, KGB kalėjime sušaudytas. 35-erių metų sušaudyto partizano Lapės palaikai buvo paslėpti, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdant partizanų paieškas...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „1941 m. birželio 23 d. sukilimas Panevėžio apskrities Pušaloto valsčiuje“, knygos autorius – Centro istorikas Tadas Jaskelevičius. Nors šiemet minime Birželio sukilimo 80-etį, tačiau sukilimas vis dar nėra pakankamai išnagrinėtas. Dažniausiai tyrinėtas pats sukilimo Lietuvoje centras – Kaunas, taip pat kiti miestai. Kitokia padėtis periferijoje,...
8diena.lt 1944 m. liepos 1 d. Lietuvos laisvės armija (įkurta 1941 m. gruodį) paskelbė karo padėtį, išleido įsakymą dislokuoti savo padalinius miškuose ir ruoštis partizaniniam karui prieš sovietinę okupaciją, už Lietuvos nepriklausomybę. LLA deklaravo, kad neturi nei mažiausio pasitikėjimo kuria nors kaimynine valstybe, Lietuvos likimą siejo ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su didžiausiomis...
www.voruta.lt Liepos 4 d. įvyko partizano, Sartų partizanų rajono štabo viršininko Vytauto Kazimiero Miškinio-Viesulo laidotuvės. Į gimtąjį Zarasų rajoną partizanas parvežtas po 59 metų. V. K. Miškinis-Viesulas 1962 metų balandžio 23 d. sovietų valdžios sprendimu buvo sušaudytas Vilniaus KGB kalėjimo egzekucijų kameroje, o jo palaikai buvo paslėpti. Palaikai po ilgų ieškojimų galiausiai buvo rasti Lietuvos...
Irena dabar. Mariaus Morkevičiaus nuotrauka (žurnalas Moteris) Jūratė Terleckaitė, www.voruta.lt Kalbamės su Lietuvos karininko Prano Valaičio dukra Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė (93 m.), paauglystėje sugebėjusia išgyventi tokiomis 1941 metų birželio 14-osios tremties sąlygomis, kokių neišlaikė net stipriausi vyrai. Nors ir patyrusi didžiulį blogį, ji nenustojo tikėjimo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą. –Prašyčiau pristatyti savo Tėvelius. –Tėvelis...
Jonas Petruitis Kauno kalėjime. 1941 m. Šarūnas Šimkevičius, Alytus, www.voruta.lt Atėjo vieno iš svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių – 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo – metinės. Alytiškis kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas šią datą nusprendė paminėti savaip – atiduoti duoklę nepelnytai užmirštiems Alytaus apskrities sukilėliams. Jis pakartotinai išleido pataisytą ankstesnės savo knygos (2009 m.) leidimą. Kadangi iki šiol...
LAF Kauno štabo vadas Adolfas Damušis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr. www.voruta.lt Birželio 23-ą minime 80 metų nuo Birželio sukilimo, kurio tikslas buvo išvaryti sovietų okupantus ir atkurti prieš metus prarastą Lietuvos nepriklausomybę. 1941 m. birželio 22-28 d. vykęs sukilimas taip pat buvo ir lietuvių pasipriešinimas sovietų vykdytam Lietuvos gyventojų naikinimui – masiniams...
Vežime sėdi Kunigas Jonas Petrika. Data nežinoma. Nuotrauka iš Vinco Kudirkos muziejaus bibliotekos fondo Vida Endriukaitytė, Vinco Kudirkos muziejaus vedėja ir muziejininkė Danguolė Dabrišienė, www.voruta.lt Šiemet sukanka 80 metų, kai Vilkaviškio rajone, netoli Bartninkų miestelio esančiame Budavonės miške, 1941 m. birželio 22 d. ankstų rytą sovietų kareiviai itin žiauriai nukankino tris kunigus: Lankeliškių parapijos kleboną...
Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Vydūnas savo knygoje „ Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ rašė: Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Tik tuomet sieloje tyliai suskambės: tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir...
www.voruta.lt 1941 m. Birželio sukilimas savo didingumu ir reikšme prilygsta 1918 m. vasario 16-ajai ir 1990 m. kovo 11-ajai. Jis buvo trečias lietuvių tautos mėginimas XX a. išsikovoti savo nepriklausomą valstybę. Lietuvių tauta, kaip ir visos tautos, turėjo neatimamą ir besąlyginę teisę sukilti ir ginti savo valstybę ir savo laisvę. Birželio sukilimas buvo garbinga ir...
Prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuotos skulptūros stovi (iš kairės į dešinę): D. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas, plk. Gediminas Macijauskas, mjr. Gediminas Reutas. Nuotraukos autorė – Aušra Jurevičiūtė. Zigmas Tamakauskas, šaulys, LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LLKS Tarybos narys, www.voruta.lt Daug kas mūsų krašte su didžia pagarba mini Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago vardą. Šis vardas...
Larisos Dmuchovskajos / Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ nuotr. www.voruta.lt Šiaulių rajone Kuršėnų apylinkėse rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Juos, vykdant Vokietijos karių kapaviečių paiešką, 2021 m. gegužės 29 d. rado VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas. Kaip papasakojo Tarnybos direktorius Linas Kvizikevičius, dokumentai buvo rasti miškingoje...
Jonas ir jo žmona su gėlėmis rankose. 1959 m. Irkutsko srityje, Čuna lageryje Nr. 19. Slapta daryta nuotrauka fotoaparatu, kurį nelegaliai įvežė lageryje kalėjusio ukrainiečio seserys www.voruta.lt LGGRTC išleido antrą (pataisytą) partizano, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, Laisvės premijos laureato Jono Kadžionio-Bėdos knygos „Per skausmo pelkes“ laidą. Pirmoji laida buvo išleista pernai, ji išpirkta per 3 mėnesius. Algimanto apygardos...
Knygos viršelis. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt „Atėjo ir mano eilė (…). Mane nuvedė į mažytį kambarį, išrengė nuogai, rūbus išnešė ir, užlaipinę ant taburetės, liepė daryti pritūpimus – pasilenkę žiūrėjo į ten, kur niekados niekas nežiūri… Aš ne pirmą sykį buvau areštuotas, tardomas lenkų, bet čia man buvo naujiena… Palaikytas nuogas, gavau rūbus ir buvau nuvestas į...
Nuotr. iš LGGRTC archyvo www.voruta.lt Šaltasis karas tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų demokratinių valstybių aktyviai reiškėsi ne tik politikos srityje, ginklavimosi varžybose, bet ir visuomenei nematomoje specialiųjų tarnybų tarpusavio kovoje. Šios tarnybos stengėsi išaiškinti varžovų paslaptis ir kartu apsaugoti savąsias. Represijomis ir bauginimais padėjęs sovietų valdžiai kontroliuoti visuomenę, KGB aktyviai veikė ir vykdydamas žvalgybinę veiklą...
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Praėjo daugiau kaip septyniasdešimt metų, kai įpusėjus pavasariui, prie šiaurės rytų Lietuvoje, Anykščių rajone tyvuliuojančio Smulkio ežero čekistai sušaudė tris partizanauti išėjusius brolius: Joną Tylą (1915–1945), Alfonsą Tylą (1917–1945) ir Antaną Tylą (1921–1945). Amžininkai prisimena, kad jaunų vyrų žūtis vietinius gyventojus, ypač jaunimą, itin sukrėtusi, ne vieną jaunuolį paskatinusi stoti į kovą...
Vytauto Didžiojo universiteto Kaune studento Liudviko Dambrausko studijų knygelė. 1942 m. sausio 7 d. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 2, l. 145-1 atv. www.voruta.lt Liudas Dambrauskas gimė 1921 m. balandžio 25 d. Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus Kuronių kaime. Mokėsi Kuronių pradžios mokykloje, Šėtos (Kėdainių aps.) progimnazijoje,...
www.voruta.lt Reaguodamas į Seimo valdybos priimtą siūlymą atleisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių Adą Jakubauską, Nacionalinis susivienijimas (NS) kreipėsi į seimo narius ir visuomenę, pareikšdamas, kad tikrasis susidorojimo su LGGRTC direktoriumi ir puolimo prieš Centrą tikslas yra – perrašyti Lietuvos laisvės kovų istoriją ir įtvirtinti Lietuvai priešiškoms jėgoms naudingą istorinį pasakojimą....
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido paskutinę knygą – vardyną, skirtą Lietuvos gyventojams, nukentėjusiems nuo Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino režimo. Ši 576 puslapių apimties knyga – tai daugiau kaip 30 metų rengiamo tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ (toliau – Vardynas) V tomo antroji dalis. Vardynui medžiaga pradėta rinkti dar 1989 m.,...
1-os aspirantų kuopos rinktinė. Kauno karo mokykla 1940m. Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Adolfo Ramanausko Vanago dukra, www.voruta.lt Adolfas Ramanauskas Vanagas – generolas, Lietuvos valstybės, kovojusios su sovietine okupacija, vadovas. Gimė 1918 m. kovo 6d. Niubriteno mieste, Jungtinėse Amerikos valstijose. Būdamas 3-jų metų su tėvais grįžo į Lietuvą. Čia baigė mokslus, po kurių dirbo pedagoginį darbą. II -os ...