Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Pagrindinis puslapis Istorija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Dr. Irma Randakevičienė. Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. Magiškasis XVIII a. Jieznas kaip traukos centras atvykėliams ir ne tik

Istorijos archyvo knygos. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt      Dar kartą apie XVIII amžiaus Jiezną  1721 m. duomenimis Jieznas priklausė Kauno kunigaikščiui ir seniūnui Kristupui Konstantinui Pacui. Minimas mūrinis Jiezno dvaras arba rūmai su itališku sodu. Taip pat turgaus aikštė ir  įvažiavimas pro akmeninius (mūrinius) vartus. Tuo metu dvaras dar nebuvo išplėstas ir...

Vladas Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką
Įrašas

Vladas Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką

Vladas Terleckas. Arūno Baltėno nuotr. Vladas TERLECKAS, www.voruta.lt Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas. Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio...

Arida Riaubienė. Keletas faktų apie Vytauto Didžiojo albumą
Įrašas

Arida Riaubienė. Keletas faktų apie Vytauto Didžiojo albumą

Arida RIAUBIENĖ, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930“[1] kol kas nėra sulaukęs tyrėjų dėmesio. Šioje publikacijoje, remdamiesi Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau – LCVA) esama medžiaga, taip pat kronikiniais publicistikos šaltiniais, pateiksime knygotyriniu  požiūriu įdomesnių faktų apie albumą bei jo...

Dr. Irma Randakevičienė. Vološynų paslaptys
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. Vološynų paslaptys

Vološynų herbas. pracownia.com/herby/nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Šiek tiek apie Drago – Sasų kilmę Pora šimtmečių atgal prieš Abiejų Tautų Respublikos užgimimą, į dabartinės Lenkijos ir Ukrainos teritorijas (tuometinė Haličo – Voluinės ir prieš ją buvusios ankstesnės kunigaikštystės) įvyko valachų (angl. vlachs), semigradų (transilvanų, vengrų/ugrų) invazija. Tai aprašyta ne viename istoriniame šaltinyje, ypač daug dėmesio...

Mukačėvės pilyje Ukrainoje atidarytas kunigaikščio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys
Įrašas

Mukačėvės pilyje Ukrainoje atidarytas kunigaikščio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys

www.voruta.lt Spalio 5 d. Mukačėvės pilyje Ukrainos Užkarpatės apskrityje atidaryta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vaikaičio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambario ekspozicija, įamžinusi bendrą Lietuvos ir Ukrainos istorinį paveldą. Šios idėjos autorius ir iniciatorius – Lietuvos Respublikos garbės konsulas Užhorode Viktoras Garapko. „Šįmet mes minime atkurtos Lietuvos 100-metį, todėl šio istorinio kambario ekspozicijos atidarymas yra simbolinis....

Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Karalius Mindaugas ir karalius Gediminas – giminės
Įrašas

Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Karalius Mindaugas ir karalius Gediminas – giminės

  Prūsų žemės Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, dr. med. Juozas Prasauskas,www.voruta.lt Lietuvos karalius Mindaugas labai nusipelnė lietuvių tautai, nes suvienijo daugumą  baltų žemių, jo įtaka buvo jaučiama Skalvijoje, Nadruvoje, Sūduvoje. Mindaugas pasižymėjo kaip geras karvedys, diplomatas ir politikas. Jam visada buvo svarbiausi lietuvių tautos ir valstybės interesai. Be to, Mindaugas buvo krikščionis iš išdidžiosios raidės....

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų 1793 m. Gardino Seime patriotiniai liudijimai
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų 1793 m. Gardino Seime patriotiniai liudijimai

Tomasz Makowski. 1600 m. graviūra su Gardino panorama. Senoji pilis yra į kairę nuo tilto per Nemuną. www.miestai.net nuotr. Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt 1793 m. birželio 17 d. Gardine[1] posėdžiauti pradėję paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos Seimo nariai įvairių tyrinėtojų dažnai vertinami neigiamai, nurodant, kad tai buvę ne itin žinomi to meto veikėjai, tesiekę asmeninės...

Dar kartą apie Radvilas…
Įrašas

Dar kartą apie Radvilas…

  Radvilų rūmai Varšuvoje, dabar Lenkijos prezidento rūmai A. Savin nuotr.   Dr. Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, dr. med. Juozas PRASAUSKAS Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios...

Lietuvos kelias į pilnavertę krikščionybę
Įrašas

Lietuvos kelias į pilnavertę krikščionybę

  Vyskupai diskutuoja su popiežiumi Konstanco susirinkime   Dr. Virginija BORTKEVIČIENĖ, gyd. dr. Juozas PRASAUSKAS XIII amžius Lietuvai dovanojo kelis milžinus – didžiuosius kunigaikščius, kurie padarė didelę įtaką Lietuvos valstybingumo ir krikščionybės raidai. Žymiausias iš jų buvo kunigaikštis Mindaugas, kuris padėjo pamatus Lietuvos valstybei ir pirmą kartą Lietuvoje 1251 m. su savo šeima ir dvaru...

Mindaugo Lietuva
Įrašas

Mindaugo Lietuva

  Senoji Klaipėdos piliavietė Dr. med. Juozas PRASAUSKAS, dr. Virginija-Elena BORTKEVIČIENĖ Senovėje nebuvo tvirtų valstybes skiriančių sienų. Ir Lietuva jų neturėjo. Gyveno kelios baltų gentys greta viena kitos. Labiausiai jas vienijo kalba, nors ir turinti daug tarmių. Prūsai, latviai, lietuviai: aukštaičiai, žemaičiai – visi jie buvo baltai, turėjo daug bendrų papročių, bet gyveno savus gyvenimus....

Įrašas

Mindaugo Lietuva

Karalius Mindaugas ir jo žmona Morta Dr. med. Juozas PRASAUSKAS, Dr. Virginija-Elena BORTKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Senovėje nebuvo tvirtų valstybes skiriančių sienų. Ir Lietuva jų neturėjo. Gyveno kelios baltų gentys greta viena kitos. Labiausiai jas vienijo kalba, nors ir turinti daug tarmių. Prūsai, latviai, lietuviai: aukštaičiai, žemaičiai – visi jie buvo baltai, turėjo daug bendrų papročių, bet...

Įrašas

Benediktas Jankauskas. VORUTOS pilis Dzūkijoje ties Žeimenos ir Neries santaka?

Golubcevo I. žemėlapio fragmentas iš Pašuto V. knygos14 su nurodyta Vorutos piliakalnio vieta. Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, www.voruta.lt Keistai susiklostė situacija – oficialioji mūsų senųjų laikų istorija kelia nemažai abejonių. Norom nenorom tenka jų tyrinėjimu užsiimti ir istorijos mėgėjams. Pernai su grupele entuziastų spėjame aptikę Saulės mūšio vietą, kuri atrodo patikimesnė už senokai istorikų peršamą...

Įrašas

Pergalės prie Polocko 500 metų sukaktis

Šv. Kazimieras. Nežinomas XIX a. I pusės liaudies tapytojas. Antano Lukšėno fotografija www.punskas.pl Šv. Kazimiero užtarimu ir globa – LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500 metų sukaktis (1518-2018)  Šventojo Kazimiero (1458 m. spalio 3 d.  – 1484 kovo 4 d.) „ (…) iš garsiosios galingųjų karalių Jogailaičių giminės, kurį aukščiausiasis  visų daiktų Kūrėjo gerumas kaip įsidėmėtiną ir...

L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos
Įrašas

L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos

Liudvikas Narcizas RASIMAS, www.propatria.lt   1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis. Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu...

Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos
Įrašas

Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos

  Prof. habil. dr. Alvydas BUTKUS, Kaunas   Valdovo titulatūros klausimas   Senasis lietuviškas valdovo pavadinimas buvo viešpat(i)s – tokia jo reikšmė pasiekė ir lietuvių raštijos laikus, net XIX a., plg.: Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį (S. Daukantas). ‘Valdovo’ reikšme vartotas ir tebevartojamas lietuviškuose Biblijos vertimuose: /…/ mūsų viešpats Dovydas apie tai net...

Įrašas

Mirties nugalėti nepavyko net Radviloms

Vilniaus Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios fundatoriaus Mikalojaus Faustino Radvilos portretas, XVIII a. Gintaro Kušlio nuotr., 2005 m. Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Kovo 6 d. Lietuvos Valdovų rūmuose buvo pristatyta istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Raimondos Ragauskienės knyga „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab.– XVII a.)“. Pasak istoriko Deimanto Karvelio, ši...

Įrašas

Konferencija „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos valstybingumo kūrimą“

www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimos nuo seniausių laikų svariai prisidėjo prie mūsų šalies gerovės kūrimo. Buvo steigiamos ir funduojamos mokyklos, remiama lietuviška spauda, statomos bažnyčios ir vienuolynai, o Carinės Rusijos okupacijos metais jų dvarai tapo susibūrimo vietomis to meto inteligentijai. Nemažai šių kilmingų šeimų narių tapo ir vienais pagrindinių Lietuvos Valstybės atkūrimo architektų bei...

Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Sentikių raštų leidyba ir platinimas XVIII a. antros pusės Gardine

Книга о вере, Гродно: в типографии Гроденской, 1785 (НББ, ОФХ-12РК28714К). Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt XVIII a. antroje pusėje išskirtinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų miesto Gardino gyventojų dalį sudarė iš Rusijos dėl religinių persekiojimų ir socialinės priespaudos pabėgę sentikiai. Jų emigracija į LDK žemes prasidėjo dar XVII a. paskutiniais dešimtmečiais, po to, kai patriarchas Nikonas (1605-1685) ir...

Įrašas

Darius Vilimas. Nutylima problema. Arba kaip ir kodėl baltarusiai bando uzurpuoti LDK istoriją

  Darius VILIMAS,  Lietuvos istorijos institutas, www.lzinios.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A.Dubonis ir Z.Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...

Įrašas

LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai

www.voruta.lt 2018 m. vasario 1 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantės Vitos Diemantaitės vieša paskaita „LDK raštininkai – valstybės paslapčių sergėtojai“. Lektorė nagrinės XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliariją bei aptars joje dirbusių raštininkų asmenybes ir veiklą. Didelė dalis LDK kanceliarijos dokumentų saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje. Viena pirmųjų Lietuvos...

Įrašas

Žvilgsnis į praeitį: kas vyko už Kauno benediktinių vienuolyno sienų

wikimapia.org nuotr. www.voruta.lt Kokias istorijas ir paslaptis slepia storos vienuolynų sienos? Jas atskleisti ryžosi istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Vaida Kamuntavičienė, viena pirmųjų inicijavusi išsamius Lietuvoje veikusių moterų vienuolynų tyrimus. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje moterų vienuolynams pradžią davė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Būtent jis finansavo pirmojo moterų vienuolyno Nesvyžiuje steigimą. Jame įsikūrė seserys benediktinės. 1622...

Įrašas

Jurga Žąsinaitė-Gedminienė. Įvairiatautė miestietija XVIII a. antros pusės Gardine: žydų bendruomenė

Gardinas. Jurga ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Lietuvos kultūros istorijos tyrimuose ženklią vietą užima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų gyvenimo ekonominės ir socialinės raidos svarstymai. Žinia, didžiausias dėmesys skiriamas Vilniui ir Kaunui. Šie du miestai, lietuviškoje istoriografinėje tradicijoje funkcionuojantys kaip tam tikri epicentrai, į istorinius-geografinius paribius nustūmė kitas, ne mažiau LDK istorijai svarbias vietoves. Taip yra nutikę...

Įrašas

Gediminas Lesmaitis: „Iki šauktinių buvo pašauktiniai. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė“

www.voruta.lt Paskaitų ciklas ŠVIEŽIA ISTORIJA 2017 2017 m. gruodžio 5 d., antradienis, 18.00–19.30 val. Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija Registruotis Po beveik 40 gana ramių metų XV a. pabaigoje Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei vėl reikėjo kariauti su Maskva. Tik šį kartą vietoj puolamųjų žygių teko gintis. XVI a. pirma pusė tapo efektyvių kovos priemonių paieškos laikotarpiu,...

Įrašas

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai

www.voruta.lt 2017 m. lapkričio 15 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei analizuojama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui....

Įrašas

Aleh Dziarnovich: „Ir kalėjimas, ir arsenalas: Krėvos pilies naujausi tyrimai“ (И тюрьма, и арсенал: новейшие исследования Кревского замка)

www.voruta.lt Paskaitų ciklas ŠVIEŽIA ISTORIJA 2017 2017 m. lapkričio 7 d., antradienis, 18.00–19.30 val. Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija Registruotis Dr. OLEGAS DZIARNOVIČIUS Baltarusijos istorikas ir archeologas, Nacionalinės Baltarusijos mokslų akademijos mokslinis kandidatas. Domėjimosi sritys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etnokultūrinės problematikos tyrimai. Parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Metrikos 560-ąją knygą. Vykdė Krėvos pilies archeologinius bei Biarozos kartūzų vienuolyno...

Įrašas

Tomas Duksa. Iš Lietuvos kartografijos istorijos. LDK žemėlapis ir jo variantai

A. A. Gliožaičio leidinio viršelyje kunigaikščio M. K. Radvilos portretas ir LDK 1613 m. žemėlapio fragmentas Tomas DUKSA, Vilnius, www.voruta.lt Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui, žymus geodezininkas, kartografijos istorikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnalo „Geodezija ir kartografija“ ir kitų leidinių daugelio mokslinių straipsnių autorius Algirdas Antanas Gliožaitis skiria savo knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis...

Įrašas

Alvydas Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas

Alvydas Butkus. www.vdu.lt nuotr. Prof. dr. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai...

Įrašas

1655 metų rugpjūčio 8 dieną vyko pamirštas ir neįamžintas gynybinis mūšis šalia to meto Vilniaus

www.pogon.lt 1655 metų rugpjūčio 8-tą dieną ant dabar Žaliuoju vadinamo tilto Vilniuje visą dieną vyko įnirtingos kautynės su Vilnių pirmąsyk užėmusiomis Maskvos kunigaikštystės karinėmis pajėgomis ir prie jų prisijungusiais Ukrainos kazokų daliniais, kurie 1648 m. Ukrainoje, tuo metu buvusioje Abiejų Tautų Respublika (ATR) dabar vadinamos tuometinės mūsų Tėvynės dalimi, sukilo. Vakar klausiau istorijos mokslų daktaro...

Įrašas

Ona Vytautienė – viena ryškiausių Lietuvos moterų

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona. Nežinomas vokiečių dailininkas XVI a. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Ankstyvoji rašytinė Lietuvos istorija yra vyrų istorija. Moterų joje beveik nerasime, išskyrus kelias didžiūnes, valdovų sutuoktines ar šeimos nares. Viduramžių metraščiuose pagonės moterys išvis nebuvo minimos: mes nežinome kunigaikščio Gedimino...