Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Pagrindinis puslapis Istorija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Algimanto Bučio knyga „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“
Įrašas

Algimanto Bučio knyga „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“

www.voruta.lt Lapkričio 19 d. 17 val. kviečiame į Dr. Algimanto Bučio knygos „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3- iosios konstitucijos įstatyminė pataisa“ pristatymą. Apie knygą diskutuos autorius Algimantas Bučys, Tomas Venclova, Arvydas Pacevičius. Moderatorius Arūnas Brazauskas.  Dr. Algimanto Bučio studijoje analizuojama dviejų garsiausių XVIII a. pabaigos valstybinių dokumentų genezė ir jų tarpusavio įstatyminis santykis. Autorius...

Povilas Sigitas Krivickas. Karūna Mirties prieangyje
Įrašas

Povilas Sigitas Krivickas. Karūna Mirties prieangyje

Barboros Radvilaitės mirtis (dail. Józef Simmler, 1860) Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Lyg tolimosios žvaigždės spinduliai ligi šiol iki mūsų sklinda renesanso epochos šviesa. Vieni ryškiausių jos skleidėjų šešioliktojo amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybėje buvo karalienė Bona, jos sūnus karalius Žygimantas Augustas, jo nelaimingoji numylėtinė Barbora Radvilaitė. Toms ryškioms asmenybėms prisiminti skiriama ši radijo pjesė. Veikėjai:...

Įrašas

Stelmužės dvarininkas Georgas Friedrichas fon Folkerzamas ir valstiečių gyvenimas jo dvare

Foelckersahm George. 1764-1848 m. commons.wikimedia.org nuotr. Simona Burokaitė, Zarasai, www.voruta.lt Ilgus amžius Stelmužės dvarą valdė Kuršo gubernijoje (1795-1917 m. Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas) garsi Baltijos vokiečių kilmės bajorų fon Folkerzamų šeima. Tai sena, XIV a. pabaigoje iš Žemutinės Saksonijos į Livoniją atsikėlusių baronų fon Folkerzamų giminė. Ši šeima Stelmužės dvarą įsigijo 1728 m., Georgui Karlui fon...

Bazilijus Hiacintijus – „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580)
Įrašas

Bazilijus Hiacintijus – „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580)

www.voruta.lt 2021 m. spalio 7 d. 16 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje vyks mokslo studijos Bazilijus Hiacintijus „Panegirika Polocko sugriovimo proga“ (Padova, 1580) ir šaltinio publikacijos Bazilijus Hiacintijus iš Vilniaus „Panegirika Polocko sugriovimo proga (1580)“sutiktuvės. Dalyvauja studijos autorius, sudarytojas, vertėjas dr. Darius Antanavičius ir vertėjas  dr. Sigitas Narbutas. Panegirika– tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška...

Įrašas

Jurga Žąsinaitė-Gedminienė. Antano Tyzenhauzo įrašai Gardine ‒ Šventojo Huberto mieste

  Šv. Boriso ir Glebo (Koložos) cerkvė (Gardine, 2016). J. Žąsinaitės-Gedminienės nuotr. Jurga ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Tiriant Gardino ‒ svarbaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro kultūrinį gyvenimą XVIII a. antroje pusėje[1], ne kartą teko šiame mieste lankytis ir girdėti, kaip vietos šviesuoliai, patriotiškai nusiteikę garbingos praeities tyrinėtojai dabar jau Baltarusijai priklausantį miestą vadina Šventojo Huberto...

XIX a. Vilniaus ir Abromiškių bei Dembinos dvarų gyventojai Kolovratai – de Raesai ir jų giminystės ryšiai
Įrašas

XIX a. Vilniaus ir Abromiškių bei Dembinos dvarų gyventojai Kolovratai – de Raesai ir jų giminystės ryšiai

Rachelės de Raes-Romerienės portretas. Dailininkas nežinomas, inventorinis numeris RKM D 47, Rokiškio krašto muziejus Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt De Raesų (de Raes) pavardė pirmiausiai asocijuojasi su Rachele de Raes-Romeriene, Trakų pataurininkio Pranciškaus de Raeso ir Juditos Jelenskytės dukra, Dembinos dvaro (Trakų apskritis) paveldėtoja, Vilniaus burmistro bei masonų ložės „Uolusis lietuvis“ magistro, Šubravcų draugijos nario...

Eugenijus Ivanauskas. Lietuvos herbo Vyčio kilmė
Įrašas

Eugenijus Ivanauskas. Lietuvos herbo Vyčio kilmė

Podolės kunigaikščio Konstantino Karijotaičio bedatis pusgrašis su pilnu LDK herbu – Šv. Jurgiu ir slibinu. Kaldintas 1388 m. Daktaro E. Česnulio kolekcija Eugenijus Ivanauskas, archeologas, istorikas, www.voruta.lt Apie Lietuvos herbo Vyčio kilmę yra rašę daug autorių, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu nesuformavo. Reprezentatyviausia ir labiausiai tiražuota yra heraldiko Edmundo Rimšos nuomonė, kad Vytis yra suheraldintas...

Įrašas

Kas buvo karalienė Morta: toliaregė valdovo žmona ar valstybės interesų priešininkė?

Artūras Slapšys, Lietuvos karalienės Mortos portretas Rasa Baškienė, www.bernardinai.lt Karaliaus Mindaugo žmona karalienė Morta yra pirmoji lietuvė moteris, kurios vardas išnyra iš istorijos glūdumų. Eiliuotoje Livonijos kronikoje rašoma, kad atvykusį iš Rygos Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį „pasveikino ir karalienė, meilingai žengusi į menę“. 1251 m. ordino magistro iniciatyva įvyko Mindaugo, jo žmonos Mortos, sūnų...

Prof. dr. Adas Jakubauskas: totoriai atgimė kartu su Lietuva
Įrašas

Prof. dr. Adas Jakubauskas: totoriai atgimė kartu su Lietuva

Adas Jakubauskas su senele Rozalija Makulavičiene. Asmeninio archyvo nuotr. Jolanta Zakarevičiūtė, Trakai, www.traku-zeme.lt Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sukanka 700 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais sudarymo, ir siekdamas paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu; įvertindamas tai, kad totoriai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, dalyvavo visuose...

XIX a. Vilniaus gyventojai. Baronai Pilar fon Pilchau ir jų giminystės ryšiai
Įrašas

XIX a. Vilniaus gyventojai. Baronai Pilar fon Pilchau ir jų giminystės ryšiai

Marijos Felicijos Pilar fon Pilchau iš Bielawskių antkapis Bernardinų kapinėse Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt Visai šalia Vilniaus Lavoriškių parapijoje stovėjo Mickūnų dvaras, XVII-XVIII a. priklausęs Vilniaus vyskupijos kapitulai. 1802 m. liepos 22 d. šiame dvare gimė buvusio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus šambeliono Apolinaro Moravskio ir Marijonos Semaškaitės sūnus, gydytojas, rašytojas, filantropas Stanislovas Moravskis, vėliau...

Martynas Purvinas. Mažvydų genties pėdsakų beieškant
Įrašas

Martynas Purvinas. Mažvydų genties pėdsakų beieškant

Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Galima manyti, kad didžiajam mūsų dainiui Kristijonui Donelaičiui savaip pasisekė. 1945 m. sugriautojoje Mažojoje Lietuvoje pavyko aptikti jo rankraščių. Sovietinės okupacijos dešimtmečiais niokotoji Tolminkiemio bažnyčia vis tik nebuvo visai nušluota nuo žemės paviršiaus, neatsidūrė kokiame kariniame poligone kaip kareivų pamėgtas taikinys bombardavimams. Vokietijoje prisiglaudę Donelaičių...

Kelionė į Lietuvos praeitį saugančią „Lenkijos širdį“ – Krokuvą
Įrašas

Kelionė į Lietuvos praeitį saugančią „Lenkijos širdį“ – Krokuvą

Žygimanto koplyčia prie Vavelio katedros Krokuvoje. Autorės nuotr. Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, Krokuva, Lenkija, www.voruta.lt Prieš porą metų lankantis buvusiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų mieste Gardine ir tęsiant jau daugiau kaip prieš gerą dešimtmetį pradėtus su šiuo miestu susijusius kultūrinius, istorinius, literatūrinius tyrimus, nustebino išgirsta mintis, kad Gardine, kaip ir Krokuvoje, planuojama įrengti požeminį muziejų. Tai buvo...

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai Gardine ir „didysis XX a. pradžios detektyvas“
Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai Gardine ir „didysis XX a. pradžios detektyvas“

Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis (http://belsmi.by/archive/article/20838) Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai[1] apytikriai XIX a. viduryje šiaurės rytinėje Gardino miesto dalyje, Stanislovavo priemiestyje įsigijo XVIII a. 7-8 dešimtmečiais statytą karališkąją Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) užmiesčio rezidenciją. Dvaro sodyba dar buvo vadinama Stanislovavo vardu. Rezidenciją karaliui pagal garsaus architekto Giuseppe de Sacco iš Veronos projektą...

Dobilas Kirvelis. Trakai – trilypis Lietuvos „erelių“ lizdas
Įrašas

Dobilas Kirvelis. Trakai – trilypis Lietuvos „erelių“ lizdas

1 pav. Didžiųjų Trakų būsimųjų LDK valdovų kilmės lizdai,  kuriuose 1350-1380 m. laikotarpiu, prie Trakų ežerų, gimė, augo ir kartu brendo  23 bendraamžiai, būsimi Didžiosios LDK imperijos kūrėjai Dr. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Sisteminiu požiūriu analizuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) iškilimo istorines ištakas, neišvengiamai tenka atkreipti dėmesį į ~1350 – 1380 m. didžiųjų Trakų trisdešimtmetį, kai...

Povilas Sigitas Krivickas. Apie ūmias LDK laikų moteriškes
Įrašas

Povilas Sigitas Krivickas. Apie ūmias LDK laikų moteriškes

Su  velniais šokančios raganos. 1720 m.  Asociatyvi nuotr. Šaltinis – publicdomainreview.org Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Nuo seno  moterims buvo primetamas tam tikras elgesio modelis – jos skatintos dažniau patylėti, būti kuklesnės, nekonkuruoti su vyrais, o užsiimti likimo skirtomis priedermėmis. Taigi – gimdyti ir auginti vaikus, gaminti valgį, visame kame nusilenkti vyro valiai. Anaiptol! Pasirodo, ne visada...

Irma Randakevičienė. Apie Vilniaus arkikatedros architektą Lauryną Montrimą Gucevičių ir jo giminę
Įrašas

Irma Randakevičienė. Apie Vilniaus arkikatedros architektą Lauryną Montrimą Gucevičių ir jo giminę

Vilniaus katedra – Laurynas Gucevičius, 1786 m. Varšuvos universiteto bibliotekos rinkiniai Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lauryno Gucevičiaus žmonos ir vaikų likimai pagal metrikines knygas Visiems nors kiek besidomėjusiems žinoma, jog Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Gucevičius gimė Masiulio pavarde 1753 m. rugpjūčio 5 d. valstiečių Simono ir Kotrynos – Žekonytės Masiulienės šeimoje Migonyse (Kupiškio kraštas). Tai,...

XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Pirkliai Fiorentiniai ir jų giminystės ryšiai
Įrašas

XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Pirkliai Fiorentiniai ir jų giminystės ryšiai

Fiorentini Antanas. Dailininkas Jonas Rustemas. Lietuvos dailes muziejaus nuotr. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Vienas seniausių ir gražiausių antkapių Vilniaus Bernardinų kapinėse yra Pranciškaus Fiorentinio ir jo šeimos. Pranciškus Fiorentinis mirė XIX amžiaus pradžioje, 1813 m. sausio 7 d. Vilniuje, prabėgus vos trejiems metams nuo Bernardinų kapinių įkūrimo. Vaikai ir žmona ant Vilnelės šlaito jam pastatė...

Minimos Barboros Radvilaitės mirties 470-osios metinės
Įrašas

Minimos Barboros Radvilaitės mirties 470-osios metinės

Dubingių tiltas ir piliavietė. Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro nuotr. www.voruta.lt Gegužės 8 d. sukanka 470 metų nuo Barboros Radvilaitės mirties. Tai data, verta atskiro ypatingo šios asmenybės paminėjimo bei dėmesio. Dubingiai – istorinis, su Radvilomis bei tiesiogiai su pačia Barbora Radvilaite siejamas miestelis. Prasminga, jog iš šios vietos sklinda jos atminimo pagerbimui skirti...

Habil. dr. Benediktas Jankauskas. Istorinė tiesa ar tikroviška legenda? Palemonaičiai – ne italai, o aisčių sugrįžėliai (reemigrantai)
Įrašas

Habil. dr. Benediktas Jankauskas. Istorinė tiesa ar tikroviška legenda? Palemonaičiai – ne italai, o aisčių sugrįžėliai (reemigrantai)

Habil. dr. Benediktas Jankauskas. Asmeninė nuotr. Habil. dr. Benediktas Jankauskas, Kaunas, www.voruta.lt Mūsų tautos senovės istorija tokia sudėtinga, kad pirmieji metraštininkai ir istorijos rašytojai iš gilios praeities pasiekusias žinias užrašinėjo kaip legendas. Gerėjant kalbų žinojimui, stiprėjant tarptautiniam bendradarbiavimui, atrasta, ir vis dar atrandama, naujų žinių apie mūsų istoriją svetimomis kalbomis rašytose knygose, monetose, įvairiose plokštelėse....

Įrašas

Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė. 1453 metai

Sofijos Vytautaitės kapas pažymėtas Nr.2 Dr. Tatjana Dmitrijevna PANOVA, Maskvos Kremliaus muziejaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Maskva, Rusijos Federacija, www.voruta.lt Dr. Tatjana Dmitrijevna Panova. Asmeninė nuotr. Kapavietės tyrimas. Kapo vieta nekropolyje   Didžioji kunigaikštienė Sofija, Vasilijaus I žmona, mirė 1453 m. Jos mirtis metraščiuose aprašyta šitaip: „… tų pačių metų liepos 5 būdama vienuole mirė didžioji kunigaikštienė...

Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
Įrašas

Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje

Trirankis šv. Kazimieras  www.vaticannews.va Popiežius Paulius V 1620 metų gruodžio 11 breve karaliui Zigmantui Vazai pranešė Lietuvoje ilgai lauktą džiugią žinią: patenkintas jo prašymas, kad šv. Kazimiero šventės minėjimas būtų įrašytas į brevijorių. Popiežiaus patvirtintas Šventosios apeigų kongregacijos sprendimas reiškė, kad Apaštalų Sostas pagrindinio Lietuvos globėjo šv. Kazimiero gerbimą išplėtė visoje Bažnyčioje. Tikėtina, jog karaliaus...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Iš nuožmiausių epidemijų istorijos: 1709–1710 m. maro protrūkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Gardine
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Iš nuožmiausių epidemijų istorijos: 1709–1710 m. maro protrūkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Gardine

Maro mergelės atvaizdas. Asmeninis autorės archyvas Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Apie didžiuoju maru[1] (lot. pestis) vadinamą 1708–1711 m. ligos protrūkį, išnaikinusį kone trečdalį visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų[2], yra išlikę nemažai pasakojimų, atsiminimų, įvairių vertinimų. Nurodomos konkrečios priežastys, sukėlusios epidemiją: nuo 1700 m. Abiejų Tautų Respubliką niokojęs Šiaurės karas, 1706–1708 m. kaimyninėje Prūsijoje užderėjęs itin...

Nadežda Zajančkovskaja. Karaimų teisinė padėtis XIV–XVII a.
Įrašas

Nadežda Zajančkovskaja. Karaimų teisinė padėtis XIV–XVII a.

Kazimieras Jogailaitis LDK kunigaikštis 19441 m. suteikęs karaimų Mažajam miestui Magdeburgo teisę. Antkapio Krokuvos katedroje detalė. Dail. F.Štosas. Nadežda Zajančkovskaja, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvarė, www.traku-zeme.lt Karaimų teisinę padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, o vėliau ir Abiejų Tautų Respublikoje lėmė įvairiais istoriniais laikotarpiais mūsų šalies valdovų jiems suteiktos teisės ir privilegijos. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad karaimų pirkliai...

Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių  Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos  investicija
Įrašas

Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija

Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios tvarkybos darbai. KIC nuotr. www.voruta.lt Tarp Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatorių minimi Lietuvos kunigaikščiai Vytautas Didysis, Zigmantas Vaza, LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila, karalienė Bona ir kiti žinomi asmenys. Pastaraisiais metais šį sąrašą papildo ir Lietuvos valstybė. Jau kelerius metus Veliuonos Švč. M. Marijos...

Prof. Aleksandras Vitkus. Lietuvos lenkinimas
Įrašas

Prof. Aleksandras Vitkus. Lietuvos lenkinimas

J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“ Prof. Aleksandras Vitkus, www.voruta.lt J. Mateikos paveiksle „Liublino unija“ vaizduojama lemtingas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės apsijungimas. Dvi savarankiškos gyvavusios valstybės, tik turinčios vieną tą patį valdovą, sutarė, kad Lietuvos valstybines institucijos taptų panašios į esamas Lenkijoje. Kad tam būtų palankus lietuvių didikai, Lietuvių ponų ir bajorų 47 šeimoms...

Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
Įrašas

Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai

Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus. www.veteranai.lt Kad Mindaugas tapo pirmuoju susidariusios Lietuvos valstybės vadovu pripažįsta visi istorikai. Ne veltui jo atminimas yra įamžintas ne vienoje vietoje: paminklinis akmuo Juozapinės kalne (1990 m.), Vilniaus centre (2003 m.), Mindaugo 750-osioms metinėms nukalta 200 litų moneta (2003 m.), paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonoje (2015 m.), tačiau visą Mindaugo...

Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
Įrašas

Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu

Onos Teck – Elžbietos Danutės Gediminaitės provaikaitės, Lenkijos karalaitės, hercogienės, Jogailos uošvės – antkapis su portretu   Violeta RUTKAUSKIENĖ, JAV, www.voruta.lt Istorija, kaip ir mados, eina, sukasi ratu, nors dažnai pasimiršta, nusibarsto, bet, žiūrėk, ir vėl prisimenama, atsikartoja jau kitame laike. Tai liudija ir šis pasakojimas apie mums mažai girdėtas viduramžių Lietuvos moteris, jų palikuones,...

Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolių gyvenimus ir išgyvenimus
Įrašas

Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolių gyvenimus ir išgyvenimus

  Senųjų Trakų benediktinų vienuolynas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Karolis TUMELIS, Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus doktorantas, Vilnius, www.voruta.lt Vargu, ar būtų galima ginčytis dėl vienuolijų svarbos Lietuvos istorijoje. Jų pėdsakai pastebimi nuo pat pirmųjų Lietuvos vardo paminėjimų šaltiniuose – antai, šv. Brunonas Kverfurtietis, kurio tragiškas likimas lėmė Lietuvos vardo paminėjimą Kvedlinburgo analuose, buvo benediktinas....

Vytautas Didysis ir 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas
Įrašas

Vytautas Didysis ir 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas

Vytauto Didžiojo sarkofagas Vilniaus katedros požemiuose. bpmuziejus.lt nuotr. www.voruta.lt Vasario 16-osios akto signataras Donatas Malinauskas (1869–1942) prisidėjo prie Vytauto Didžiojo palaikų paieškų ir artėjant didžiojo kunigaikščio mirties 500 metų jubiliejui 1929 m. užsakė sarkofagą pas skulptorių Vincą Grybą, taip pat rūpinosi puošnaus karsto sukūrimu. Visa tai planuota įrengti Vilniaus katedroje, bet galvota ir apie laikiną,...

Žilvinas Maigys. Aukso ordos įtaka ankstyvosioms LDK monetoms 1380–1400 m.
Įrašas

Žilvinas Maigys. Aukso ordos įtaka ankstyvosioms LDK monetoms 1380–1400 m.

Žilvinas Maigys. Asmeninio albumo nuotr. Žilvinas MAIGYS, Briuselis, www.voruta.lt Šį straipsnį rašyti paskatino kai kurios Lietuvos numizmatų bendruomenėje ir jos literatūroje iškeltos teorijos, ypač ankstyvųjų heraldinių simbolių, pavaizduotų LDK monetose (liūtas (leopardas), mazgas („dvi susipynusios širdys“), „Gediminaičių stulpai“), traktavimas, su kuriuo man sunku sutikti. Kaip ryškų pavyzdį reikėtų paminėti Liūto, kaip pirmojo Lietuvos herbo, kurį...