Dainiaus Vyto nuotr. Daiva Zimblienė, Ukmergės raj. savivaldybės Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja, www.ukmerge.lt Gegužės 3-iąją Siesikų pilyje lankėsi garsiosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos Radvilų didikų giminės palikuonys – Lenkijoje gyvenantis kunigaikštis Motiejus Radvila bei naujojo Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Konstanty’o Radziwillas’o žmona bei sūnaus šeima. Svečius pasitikęs pilies...
Monika Petrulienė, Valdovų rūmų muziejus, www.voruta.lt Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaryta tarptautinė paroda „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“. Neįtikėtino dydžio, per ilgus šimtmečius legenda tapusi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) gobelenų kolekcija yra istorinė senosios Lenkijos ir Lietuvos valstybės relikvija. Šiandieninėje Lenkijoje gobelenų rinkinys įvardijamas kaip meno lobynas, svarbiausias...
Lietuvos vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijus Raila Kai du istorikai kalbasi apie istorinius įvykius, archyviniuose dokumentuose užfiksuotų įvykių eiliškumas neretai lieka nuošalyje, į pirmą planą iškeldamas kitus netikėtus kontekstus. Lietuvos vyriausiosios archyvarės dr. Ingos Zakšauskienės ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijaus Railos pokalbis, Gegužės 3...
Alkas.lt koliažas Dainius Razauskas, www.alkas.lt Pažaiskime tokį vaizduotės žaidimą. Įsivaizduokime, kad yra tam tikra mistinė jėga, antgamtinė galybė, kurios tikslas – saugoti Lietuvą ir jos vidinę esmę, dvasinį branduolį. Savotiškas Lietuvos angelas sargas. Nelyginant žydų Jahvė. Šiuolaikiškiau tariant, galingas kolektyvinės tautinės pasąmonės veiksnys. Tam kartui tiesiog pavadinkime jį Lietuvos geopolitine Apvaizda. O kadangi žaidžiame, tai...
Šiemet minime ne tik Vilniaus 700 metų jubiliejų, bet ir 400-ąsias šventojo Juozapato Kuncevičiaus (apie 1580–1623) kankinystės metines. Lietuvos Respublikos Seimui 2023-iuosius paskelbus šv. Juozapato metais, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“. Jau prasidėję ir visus metus truksiantys renginiai leis pažinti šv. Juozapato, sujungusio Vilnių su Ukraina ir Kijevą...
Radvila Astikaitis (1384-1477) Prof. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) istorijoje minima, kad 1452 m., konfliktuojant LDK didžiūnams su Lenkijos ponais dėl Kazimiero Jogailaičio titulų, buvo svarstoma: ar jis bus ir LDK Kunigaikštis, ir Lenkijos karalius, ar LDK Valdovas-Kunigaikštis gali būti ir kitas – nebūtinai Lenkijos Karalius Kazimieras? Istorija nurodo, kad į šią LDK...
Inesos Dumbravienės nuotr. Jolanta Lementauskienė, www.voruta.lt Balandžio 26 dieną Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje paskaitą „Zarasai prieš 500 metų“ skaitė mokslininkas Stephen Christopher Rowell, Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas. Mokslininkas tyrinėja LDK ir Lenkijos vėlyvųjų viduramžių istoriją. Kembridžo universiteto ugdytinis ir dėstytojas į Lietuvą atvyko 1993 metais. S. Rowell išleido knygas „Gedimino laiškai“, „Iš...
Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų išleista knyga „Vilnios pakrantės paslaptys“ Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Trakų rajono Tiltų bibliotekos skaitytojai Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pradėjo diena anksčiau, balandžio 22 d. į susitikimą su kraštiečiais atvyko humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyriausioji archeologė Rasa Gliebutė, kuri...
Stankaičių kaimo užeiga ties perkėla per Veiviržo upę. XX a. pradžios piešinys pašto atviruke „Sveikinimai iš Stankaičių“. Atvirukas iš Vilkyčių pašto tuomet buvo išsiųstas į Berlyną. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. „Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VII) Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VI) Martynas...
Vytautas Didysis. Dailininkė Laima Kriukelienė Ruslanas Baranauskas, LMS narys, www.voruta.lt Publikacijos aktualumas Laisvė, išdidumas, garbė, Nepriklausomybė – fundamentaliausios žmogiškosios vertybės, turinčios dvasinę konstantą. Fizinis žmonijos išlikimas visada buvo opiausiu geopolitiniu klausimu, pradedant Antikos laikais ir ypač aktuali dilema dabartinėmis sąlygomis. Ir visiškai nėra skirtumo, kaip mes įvardinsime tos epochos visuomenę, charakterizuosime žmones (demosas, cholopai, mužikai,...
Virkytų mokykla praeityje. Šaltinis – „Memeler Dampfboot“, 1968, 13 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Aprašomojo pasienio atskiri ruožai bėgant amžiams vystėsi nevienodai. Po 1422 m. Melno taikos ir užsitęsusių kovų Žemaitijos ir Ordino valstybės (vėlesnės Prūsijos kunigaikštystės) pusėse atsikurdavo ir augdavo svarbesnės gyvenvietės, kai kada tapdavusios reikšmingesniais centrais (nuo minėtųjų Gardamo ir Rusnės iki Šilutės...
Onutė Gaidamavičiūtė, Vilnius, www.voruta.lt Sausio 25 dieną, per patį Vilniaus miesto gimtadienį, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Gedimino pilies bokšte, atidaryta unikali paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kurioje eksponuojamas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (apie 1275–1341) laiško Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų Vokietijos miestų miestiečiams, kuriame į Vilnių, Lietuvą buvo...
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. XIX a. I p. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus VDU profesorius Juozas Skirius, www.voruta.lt Lietuvai švenčiant Vilniaus miesto, prieš 700 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtą, jubiliejų, yra puiki proga prisiminti ir Vilniaus miesto, Lietuvos sostinės, įkūrėją valdovą Gediminą. Verta prisiminti ir tai, kokius titulus nešiojo Lietuvos valdovai iki Gedimino ir po...
Vadinamasis Vazos namas Merkinėje, Varėnos rajone, kultūros ministro įsakymu paskelbtas valstybės saugomu objektu. Pagal Kultūros vertybių registro duomenis, šis namas pastatytas XVI a. pab. – XVII a. pr., rekonstruotas apie 1900 m., taip pat rekonstruotas XX a. Pastatas vadinamas „Vazos namu“ arba „valdovų rūmais“, nes manoma, kad jame prieš mirtį buvo apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis,...
Vienas iš Gedimino laiškų Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt Pradedame publikacijų seriją skirtą Vilniui ir kitiems Lietuvos miestams bei regionams. Sausio 25-ąją Vilnius pažymėjo 700-ąsias miesto įkūrimo metines. Tokią tikslią senų įvykių datą pavyksta nustatyti retai, bet mokslininkams pasisekė: buvo surasti septyni Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai lotynų kalba, kurie 1323 m. sausio 25 d. buvo išsiuntinėti...
Vilniaus gimtadienio dieną Valdovų rūmų Didžiajame kieme bus atidengiamas paminklas, kuris nuo šiol kiekvienam praeiviui primins sostinės gyvavimo pradžią, kai prieš 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią pasauliui apie Vilnių. Šį atminimo ženklą Valdovų rūmų muziejuje vykusioje spaudos konferencijoje pristatė paminklą Lietuvos sostinei dovanojantis Vilniaus klubas. Mecenatai – Ina ir Darius Zubai. Paminklo,...
Ivangėnų tvirtovė. Autoriaus nuotr. Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt „Vilnius buvo ir bus amžina Lietuvos sostinė“ – prof. Alfredas Bumblauskas. Bus, tai faktas, bet sostine Vilnius buvo tik nuo 1321-1323 metų, o Lietuva savo tūkstantmetį mini nuo 1009 metų. Tai kur buvo Lietuvos sostinė iki tol? Istorikai mums padėti negali, nes nėra istorinių...
2022 m. lapkričio 29 d. 18 val. Vilniaus rotušėje įvyko diskusija „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė (XIV-XV a.)“. Diskusijos dalyviavo prof. dr. Jūratė Kiaupienė ir prof. dr. Zigmas Kiaupa. Moderatorė – prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Diskusijoje buvo aptariami šie klausimai: – Kas darė Vilnių sostine? Kaip ir kada keliaujantis valdovas (monarchus ambulans) tapo reziduojančiu?...
Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius, www.voruta.lt Dažnas besilankantis Užutrakio dvaro sodyboje nustemba, ant aukščiausios parko kalvos netikėtai aptikęs paslaptingus griuvėsius. Po pušų, uosių ir baltažiedžių robinijų lajomis, tarp vešlių paprastųjų sausmedžių ir miškinių serbentų krūmų, taip mėgtų prancūzų botaniko ir peizažisto Eduardo Fransua Andre (1840-1911), iškilusios raudonų plytų kolonos primena apie kadaise čia stovėjusią unitų...
Dailioji Pašyšių bažnyčia prieškariu. Nuotr. iš Alberto Juškos kn. „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX a.“, Klaipėda, 1997, p. 349 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Į šiaurvakarius nuo jau aprašytųjų Katyčių apylinkių driekiasi savitas Degučių–Ramučių ruožas, ėjęs per slėpiningosios Lamatos plotus. Senovėje ryčiau gyveno garsi skalvių gentis, apsupusi Rambyno šventkalnį, o šiaurėje plytėjo dar galingesnių kuršių žemės....
Katyčių tarpukario vaizdai: užeigos namai, turgaus aikštė su kepykla, bažnyčia (centre), mokykla. Nuotr. iš Evos Kestenus rinkinio Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Besidomintieji senaisiais žemėlapiais ir ilgaamžio lietuvininkų krašto šiaurine riba nesunkiai pastebi ties Katyčiais išsišovusį nemažą iškyšulį buvusios valstybės sienos trasoje. Istoriko Tomo Baranausko nuomone, 1422 m. Melno taika nustatytoji riba tarp Lietuvos Didžiosios...
Trakų bernardinai. Vaizdas iš pietvakarių Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius, www.voruta.lt Miesto senbuviai puikiai žino, kad Trakų siluetą kadaise formavo iškilūs monumentai- Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios su bernardinų vienuolynu ansamblis. Link šių trijų pagrindinių dominančių vedė visi vieškeliai, vinguriavo gatvės,...
Trakų salos Vytauto pilis ir palyginimui, kryžiuočių Marienburgo (Malborko) Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt „…Mes prašome, Jus, gerbiamas pone Maršalka, atsiųst mums tą iškviestą akmens statybų meistrą, kadangi mums ypač skubu, arba atsiųskite kitą, kad mūsų darbai neužsilaikytų…“ Alexander Vitoldus Magnus Dux Litvaniae Orсhen, 1407 Apmąstant 2022 m. birželio 3 d. ir kitas istorines Diskusijas...
Kapinaitėse stovi apleistas pastatas. Edvino Adukonio nuotr. Mums parašė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos bakalauro studijų programos absolventas Edvinas Adukonis. Jis papasakojo apie praėjusių metų pavasarį istorikų absolventų savo lėšomis surengtą ekspediciją ir Radviliškio rajone atrastus bajorų Goštautų giminės kapus. Pasak jo, kapai iki šiol nebuvo žinomi, todėl jų atradėjai planuoja kreiptis į KPD nekilnojamojo...
Sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams pagal Boleslovo Balzukevičiaus projektą ir Vasario 16-osios akto signataro, žymaus Vilnijos lietuvių visuomenininko Donato Malinausko rūpesčiu 1931 m. Čekoslovakijoje sukurtas sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams pagerbti – šiuo metu jis Vilniaus Katedros rūsyje Du „karstukai“, bet nei vieno kaulelio. Vienas iš jų – Vilniaus katedros rūsiuose tapo nerastų Vytauto Didžiojo palaikų simboliu....
Paminklas Kunigaikščiui Gediminui Vilniuje. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Dr. Algimantas Anicetas Bučys, www.voruta.lt Apie valdiškus atsakymus į Atvirą laišką valstybės vadovams Neseniai, vis labiau artėjant Lietuvos karaliaus Gedimino įkurto Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija, atsakydama į Lietuvos kūrybinių intelektualų Atvirą laišką (2022, birželio 23 d.), uždegė raudoną šviesą viešam pasiūlymui pakeisti...
Ona Marija Čartoriskytė-Radvilienė (Anna Maria z Czartoryskich Radziwiłł, 1932–2022), kilusi iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, Gediminaičių dinastijos palikuonių – kunigaikščių Čartoriskių – giminės, ištekėjusi už kitos lietuvių kilmės kunigaikščių Radvilų giminės atstovo, susiejo abi garsiąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų gimines, – rašoma Valdovų rūmų pranešime. Jos vyras buvo kunigaikštis Albertas Jeronimas Radvila (1931–2010). Paguoda bei dvasios...
2022 m. spalio 18 d. 17.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (Donelaičio g. 64, Kaunas) bus pristatyta jūrų skauto, Klaipėdos universiteto profesoriaus bei vieno iš Lietuvos karo istorijos draugijos kūrėjų Valdo Rakučio knyga „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ (leidykla Alma Littera). Susitikimo metu autorius pasidalins savo...
Trakiškis iš Kernavės Vaišundas Astikaitis – Kristinas Astikas (1363 – 1443 m.) Prof. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Įvairiausiuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriniuose dokumentuose randama, kad dar nuo XIV-jo a. paskutiniojo dešimtmečio, ir per visą XV-tąjį a. daugybėje LDK Valstybinių sutarčių deda parašą ir Užpalių-Pienionių pilių vietininkas – valdytojas bajoras Kristinas Astikas (1363-1443 m.): (Salyno sutartyje...
Dr. Raimundas Kaminskas, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 30 d. Šakių raj. Sudargo miestelyje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, vyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms paminėti. Paminklo autorius skulptorius Sauliaus Kriščiukaitis. Skulptūrinę kompoziciją sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi. Renginys...