Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Pagrindinis puslapis Istorija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Dr. Rūstis Kamuntavičius. Dar kartą apie litvinizmą
Įrašas

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Dar kartą apie litvinizmą

Unsplash nuotr. Dr. Rūstis Kamuntavičius,  Vytauto Didžiojo universiteto istorikas, LDK instituto direktorius, www.gudija.lt Varšuvos universitete leidžiamo Gudijos tyrimų centro metraščio (Гадавік Цэнтра Беларускіх Студыяў) vyriausias redaktorius istorikas Alieś Smaliančiuk paprašė atsakyti į kelis klausimus, susijusius su litvinizmo problema. Minėto leidinio 10-ame numeryje bus spausdinama diskusija šia tema, kuria pasisakys lietuvių ir gudų istorikai. Kadangi lietuviškai...

Visuomenei pristatomi išskirtiniai archeologiniai radiniai – tęsiasi Marijos Gimbutienės XXI skaitymų ciklo susitikimai
Įrašas

Visuomenei pristatomi išskirtiniai archeologiniai radiniai – tęsiasi Marijos Gimbutienės XXI skaitymų ciklo susitikimai

Šventųjų atvaizdų medaliukas Kovo 14 d. 18 val. visi, kas domisi naujausiais archeologijos atradimais bei įdomybėmis, kviečiami į Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos archeologijos draugijos organizuojamą archeologijos vakarą iš Marijos Gimbutienės XXI skaitymų ciklo. Renginys vyks Senojo arsenalo renginių salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius). Šį kartą bus pasakojama apie išskirtinę vaškinę Dievo Avinėlio sakramentaliją ir...

Antanas Gedvilas. Margiris laikytinas vienu iš Lietuvos valdovų, tik likimas jam lėmė ginti Žemaitiją
Įrašas

Antanas Gedvilas. Margiris laikytinas vienu iš Lietuvos valdovų, tik likimas jam lėmė ginti Žemaitiją

Valdovas Margiris. Dalininkas – Artūras Slapšys Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas , www.voruta.lt Šiais metais minime 688-ąsias Pilėnų žūties metines ir 695-ąsias didžiosios dalies Žemaitijos pilių sunaikinimo metines, įvykus kruvinam Jono Liuksemburgiečio vadovaujamam žygiui. Abiejuose įvykiuose svarbiausią vaidmenį atliko vadas Margiris. Dar vienas sutapimas yra tas, kad abu įvykiai atsitiko panašiai tokiu pačiu metu...

Kalnaberžę valdė spalvingos asmenybės: Radvilos, Čapskiai, Košelevskiai, Stolypinai ir Kazys Binkis
Įrašas

Kalnaberžę valdė spalvingos asmenybės: Radvilos, Čapskiai, Košelevskiai, Stolypinai ir Kazys Binkis

Atgyjantis Kalnaberžės dvaras. Kultūros paveldo departamentas, Astos Naureckaitės nuotrauka Kalnaberžės dvaras Kėdainių rajone – valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas – pastaraisiais metais plačiai pagarsėjo, kai jį įsigijęs privatus asmuo jo netvarkė, tad vėl buvo perimtas valstybės žinion. Pastaruoju metu Kalnaberžė džiugina geromis permainomis. Nuo 2022 m. Kalnaberžė turi naujus šeimininkus. VĮ „Turto bankas“...

Daugėliškis (Didysis Daugėliškis)
Įrašas

Daugėliškis (Didysis Daugėliškis)

Senojo Daugėliškio piliakalnis 1912 m. fotografijoje. Autorius: Zenonas Baubonis. Data: 1912 m. Šaltinis: Z.Baubonio asmeninis archyvas Nr. 7CD 037 Romutis Matkevičius (Matusa), Vilnius, www.voruta.lt 1990 m. profesorius Povilas Čibiras pirmasis nurodė Daugėliškio (dabar vadinamo Senojo Daugėliškio) piliakalnio vietą. Nors detalių tyrinėjimų ir nebuvo atlikta, jis datuojamas I-ojo tūkstantmečio antrojoje pusėje. Ši prie ežero esanti natūrali...

Šiek tiek kitokie rašytojo ir filantropo Stanislovo Moravskio ir jo šeimos gyvenimo faktai nei rašyta iki šiol
Įrašas

Šiek tiek kitokie rašytojo ir filantropo Stanislovo Moravskio ir jo šeimos gyvenimo faktai nei rašyta iki šiol

Stanislovas Moravskis.  Dail. Jonas Ksaveras Kanevskis. Šaltinis: Stanisław Morawski, Kilka lat młodości mojej w Wilnie (1818–1825), wydali Adam Czartkowski i Henryk Mościcki, Warszawa: Instytut wydawniczy „Bibljoteka Polska“, 1924. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Stanislovo Moravskio tėvas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798 m.) iždininkas (metrikuose – šambelionas) Apolinaras Moravskis buvo kilęs iš...

Paveldo atradimai: kur išbarstyti kiti Kotrynos Jogailaitės deimantai?
Įrašas

Paveldo atradimai: kur išbarstyti kiti Kotrynos Jogailaitės deimantai?

Nuotraukoje – Kotrynos Jogailaitės pakabukas (1546 m.), saugomas Upsalos katedrs lobyne (aversas ir reversas). Iš knygos „Wawel 1000– 2000. Wystawa Jubileuszowa. Kultūra artystyczna dworu krolewskiego i Katedry, t. 3, Krakow, 2000, 100 p. Parengė Jūratė Mičiulienė, kpd.lrv.lt „Paveldo atradimų“ rubrikoje norime pristatyti ir Lietuvai reikšmingas kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes, esančias užsienyje. Po visą pasaulį išbarstytų...

Seniausi Tauragės valdų žemėlapiai iš buvusio Karaliaučiaus archyvo
Įrašas

Seniausi Tauragės valdų žemėlapiai iš buvusio Karaliaučiaus archyvo

Dvispalvis Tauragės valdos žemėlapis 1653 m. Linas Tamulynas, VšĮ Archeologijos centras, Darius Kiniulis, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, www.voruta.lt Valstybių, dvarų, miestų ir atskirų gyvenviečių istorija rašoma remiantis išlikusiais rašytiniais dokumentais, t.y. įvairiausiais vietovių aprašais, inventorizavimo aktais, kronikomis, sutartimis ir įvairiais kitais politinių bei ūkinių faktų aprašymais. Viena iš įdomesnių ir vizualiai patrauklių istorinių šaltinių rūšių...

Dalia Poškienė. Apie istorines Žalgirio mūšio vėliavas Kaune
Įrašas

Dalia Poškienė. Apie istorines Žalgirio mūšio vėliavas Kaune

Dalia Poškienė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LPKTS Kultūros vadybininkė, projektų vadovė, LŽS narė, www.voruta.lt Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių (LPKTS) salėje įrengta unikali ekspozicija – Žalgirio mūšio vėliavos. Įdomi jų  atsiradimo istorija. Pasitelkiant LPKTS projektines lėšas, kurias skyrė Lietuvių fondas (JAV), Lietuvos krašto ministerija ir Lietuvos vyriausybė, talkinant Reklamos studijai „PICOline“, išeksponuotos istorinės vėliavos....

Gudų virtimas lietuviais – 1585 metų katalikų Katekizmas kaip unikalios epochos liudininkas
Įrašas

Gudų virtimas lietuviais – 1585 metų katalikų Katekizmas kaip unikalios epochos liudininkas

Alieś Biely, www.gudija.lt 2000 m. Upsalos universiteto (Švedija) bibliotekoje dr. Andrejus Katliarčukas rado du pilnus Katalikų katekizmo egzempliorius, 1585 m. Vilniuje jėzuitų išspausdintus senąja gudų kirilika (red. past.: šiandien Lietuvoje mes šią kalbą vadiname rusėnų, arba kanceliarine). Abu leidiniai puikios būklės. Ši knyga buvo žinoma ir anksčiau, tačiau niekur pasaulyje neišliko pilnų egzempliorių (pavyzdžiui, Sankt...

Paveldo atradimai. Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutę puošia net 800 perlų
Įrašas

Paveldo atradimai. Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutę puošia net 800 perlų

Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė pradžioje vadinta Žygimanto Senojo skrynute. Ji yra gana didelė (38,5 X 37 X 18,5 cm). Sidabrinės, auksuotos plokštelės ištisai nusėtos auksiniais, emaliu dekoruotais papuošalais (įrėmintomis kamėjomis, žiedais, pakabučiais, segėmis, auskarais, kokardomis ir kt.), nusagstytos įvairiais brangakmeniais.  Skrynutės viduje įstatyta medinė dėžutė, išmušta raudonu šilku. Nacionalinio muziejaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų...

Kur pasklido 13 vagonų Abiejų Tautų Respublikos paveldo, išvežto iš Šveicarijos?
Įrašas

Kur pasklido 13 vagonų Abiejų Tautų Respublikos paveldo, išvežto iš Šveicarijos?

Rapersvilio pilis Šveicarijoje, kurioje V. Broel-Pliateris 1870 m. įkūrė ATR muziejų. Vilijos Handschin nuotrauka Parengė Jūratė Mičiulienė, kpd.lrv.lt Pasakojimas apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje. Ar žinojote, kad Vilniuje 1808 m. gimęs Vladislovas Broel-Plateris, kaip 1831 m. sukilimo dalyvis vėliau emigravęs į Šveicariją, senoje Rapersvilio pilyje prie Ciuricho ežero buvo įkūręs Abiejų Tautų Respublikos...

Skelbiamas konkursas skulptūrinei kompozicijai „Žygimantas ir Barbora“ sukurti
Įrašas

Skelbiamas konkursas skulptūrinei kompozicijai „Žygimantas ir Barbora“ sukurti

Žygimantas ir Barbora LMA Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos dailininkų sąjunga skelbia konkursą skulptūrinės kompozicijos „Žygimantas ir Barbora“ idėjai sukurti ir ją įgyvendinti. LMA Vrublevskių bibliotekos vestibiulį nuo tarpukario puošia lenkų skulptoriaus Tomašo Oskaro Sosnovskio 1852 m. sukurta ir Vilniuje prieš 1863 m. sukilimą rodyta Jogailos ir Jadvygos skulptūra. Priešais Biblioteką stūkso Gedimino kalnas, o jo...

Dr. Martynas Purvinas. Kaip prisiminsime Prūsijos kunigaikštystės sukaktį
Įrašas

Dr. Martynas Purvinas. Kaip prisiminsime Prūsijos kunigaikštystės sukaktį

Dr. Martynas Purvinas. Aušros Virvičienės nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Daugybė šiandieninių grėsmingų įvykių ir ilgai piršti „akidangčiai“  Lietuvos istorijos mylėtojams neretai pridengia svarbias praeities datas. Antai, ateinančiais metais galėtų būti prisimenamas Lietuvai itin svarbus  dalykas – Prūsijos kunigaikštystės (hercogystės) įkūrimo nemenka  sukaktis. Ne kasdien prisimenama, kad tais tolimais 1525 metais šiandieninės  Lietuvos pašonėje...

Česlovas Iškauskas. Napoleonas Lietuvoje: atsirado valstybingumo viltys?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Napoleonas Lietuvoje: atsirado valstybingumo viltys?

Napoleonas Bonapartas Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Liūdnai savo turtingo gyvenimo istoriją baigusio Napoleono Bonaparto (Napoleono I-ojo) sąsajos su Lietuva neturi jokio genealoginio atspalvio. O vis dėl to jis buvo svarbus – ir nebūtinai kaip užkariautojas – Lietuvai. Kodėl? Siūlome dar vieną kiek pakoreguotą pasakojimą iš ankstesnių autoriaus rašinių, patalpintų knygoje „Neįtikėtina, bet tikra“ (Kaunas, 2012). Geopolitinės...

Įdomios istorijos. Vytautas Didysis: kultas tada ir šiandien
Įrašas

Įdomios istorijos. Vytautas Didysis: kultas tada ir šiandien

Imaginacinis Vytauto Didžiojo portretas Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“, 1578 m. lr.vikipedia.org  Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pasakodami apie Didžiuosius Lietuvius (šiuos žodžius nebe reikalo rašau iš didžiųjų raidžių), susiduriame su neeiline figūra Lietuvos istorijoje – Didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Kodėl jis Didysis? Tai jis su Jogaila paskelbė lemiamą karą ordinui ir 1422 m. rugsėjo 27 d. sudarė...

Vydas Narvidas. Čižiūnai. Iš praeities gelmių
Įrašas

Vydas Narvidas. Čižiūnai. Iš praeities gelmių

Aukštadvariai ir Čižiūnai. Autoriaus sudarytas žemėlapis Vydas Narvidas, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Publikuojama medžiaga – bandymas vienam Trakų rajono kaimui, turinčiam seną, gilią, įdomią praeitį, rasti deramą vietą mūsų krašto istorijoje.                       Šiame straipsnyje daugiausia kalbėsime apie Čižiūnų kaimą, kuris netoli Aukštadvario Trakų rajone, tačiau čia pateikta medžiaga, tikimės, bus naudinga ir kitoms vietovėms analogišku ar panašiu...

D. Nausėdienė: turime toliau puoselėti ilgaamžę lietuvių ir totorių vienybę
Įrašas

D. Nausėdienė: turime toliau puoselėti ilgaamžę lietuvių ir totorių vienybę

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį Vilniaus rajone susitiko su Keturiasdešimt Totorių kaimo bendruomene. Susitikime dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas, taip pat Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė. „Lankydamasi pas Jus noriu pabrėžti Jūsų nedidelės bendruomenės svarbą Lietuvai, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros reikšmę mūsų šaliai. Daugiau nei 700 metų trunka totorių ir...

Visuomenei bus pristatytas išblaškytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bibliotekų paveldas
Įrašas

Visuomenei bus pristatytas išblaškytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bibliotekų paveldas

2023 m. lapkričio 22 d., trečiadienį, 18 val. keturios Vilniaus bibliotekos –- Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka – bei Lietuvos nacionalinis dailės muziejus atidaro parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“. Pirmą kartą vienoje vietoje visuomenei bus pristatytas išblaškytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bibliotekų paveldas....

XIII–XIV a. Kernavės didikų istoriniai kostiumai
Įrašas

XIII–XIV a. Kernavės didikų istoriniai kostiumai

Lapkričio 22 d. 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomi XIII–XIV a. Kernavės didikų istoriniai kostiumai, kurie, nepaisant šios vietovės unikalumo, atkurti pirmą kartą. Renginio metu lankytojai galės apžiūrėti keturis kostiumus, kuriuos sudaro daugiau nei 60 rekonstruotų aprangos dalių – nuo batų iki ginklų ir kepurių. Dauguma rekonstrukcijų pagaminta...

Įdomios istorijos. „Lietuviška“ kava gaivina pasaulį…
Įrašas

Įdomios istorijos. „Lietuviška“ kava gaivina pasaulį…

Pacų šeimos ūkis Tuxpale. Salvadoras. Iš https://perfectdailygrind.com/2015/11/interview-whats-so-special-about-pacamara/ Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį kartą įdomiuose savaitgalio pasakojimuose – apie kavą, teisingiau – apie plačią Pacų giminę, kurios vienas iš atstovų garsino Lietuvą, Salvadore augindamas ir į pasaulio rinką tiekdamas kavos pupeles. Gale – šiek tiek faktų apie kavą. Vieną vėsų lapkričio rytą, gerdamas kvapnią kavą ir naršydamas...

Česlovas Iškauskas. Šventasis Juozapatas – brendęs ir sušvitęs Vilniuje 
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Šventasis Juozapatas – brendęs ir sušvitęs Vilniuje 

Polocko arkivyskupas, kankinys šventasis Juozapatas OSBM. Dailininkas: Igoris Kistečokas Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt Nuo istorinės Lietuvos miestų bei regionų apžvalgos pereikime prie vienos ypatingos visų laikų dvasinės asmenybės, vienijusios keletą krikščioniškų tikėjimų ir bažnyčių. Juk nei karaliai, nei carai ar kunigaikščiai nesugebėjo nuo kalbos su kardų ir kalavijų skambesiu pereiti prie taikdariškos misijos, o štai šis...

Lietuvizmas – kas tai yra ir kodėl mums jo reikia bijoti
Įrašas

Lietuvizmas – kas tai yra ir kodėl mums jo reikia bijoti

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 13 a.–15 a. viduryje© MELC Dr. Rūstis Kamuntavičius, www.gudija.lt Lietuvizmas – tai teorija, teigianti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo lietuviška valstybė. Nepaisant to, kad nuo XIV amžiaus rusėnai ir kitos tautos sudarė gyventojų daugumą, jų indėlis yra niekinis. Vilnius visuomet buvo lietuvių miestas, nors pripažįstama, kad didžiąją dalį istorijos lietuviai šiame mieste nedominavo. Vytis turi...

Česlovas Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?

Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, vienas stiprus ATR kumštis karuose su maskoliais ar mongolais, dabar gi esame strateginiai partneriai tarpvalstybiniuose santykiuose. Nėra abejonių, mus labiausiai vienija geopolitinės negandos: agresyvi Rusijos politika,...

Apskritojo stalo diskusijoje aptarta Lietuvos ir Baltarusijos istorija ir atminties politika
Įrašas

Apskritojo stalo diskusijoje aptarta Lietuvos ir Baltarusijos istorija ir atminties politika

Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. Ilona Šilenkova Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė antrąją Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apskritojo stalo diskusiją „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“ apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką. Diskusijoje buvo keliama istorijos ir istorinės atminties problematika dviejų tautų – Lietuvos...

Pasakojimas apie dingusį miestą: „Širvintos kampelio“ istorija
Įrašas

Pasakojimas apie dingusį miestą: „Širvintos kampelio“ istorija

Širvintos miesto centras su evangelikų liuteronų Imanuelio vardo bažnyčia. XX a. 3 deš. Vida Palionienė, www.voruta.lt Miestai dvyniai 1918-1940 m. palei Šešupės ir Širvintos upių santaką driekėsi valstybinė Lietuvos siena su Vokietijai tuomet priklausiusia Rytprūsių teritorija. Tarp skirtingose valstybėse gyvuojančių miestų dvynių Širvintos (vok. Schirwindt) ir Kudirkos Naumiesčio[1] įprastai cirkuliavo kasdienis gyvenimas. Pasienio miestus ir...

V. Dolinskas: norime paneigti mitus, kad niekam šių rūmų nereikėjo
Įrašas

V. Dolinskas: norime paneigti mitus, kad niekam šių rūmų nereikėjo

Vytauto Abramausko nuotr. Ankstyvoji Vilniaus pilių istorija neatsiejama nuo miesto kūrimosi, o Vilniaus miestas jau Gedimino laiškuose paminėtas kaip valdovo rezidencija – valstybės sostinė. Nuo pat XIV a. Vilniaus pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, valstybės, nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, politinis, diplomatinis ir kultūrinis centras. Valdovų rūmų muziejus, norėdamas priminti istorinius įvykius, kviečia į...

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Gedimino mirties paslaptys
Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Gedimino mirties paslaptys

Valdovų rūmų muziejaus II maršrute, Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdvėje, pristatytas išskirtinis, apie Lietuvos valdovo gyvenimą pasakojantis paveikslas „Gedimino laidotuvės“. Jo autorius – dailininkas Kazimieras Alchimavičius (Kazimierz Alchimowicz). Įspūdingo dydžio, 150 kg sveriantį paveikslą Vilniaus jubiliejaus proga Krokuvos nacionalinis muziejus paskolino Lietuvai. K. Alchimavičiaus darbo pervežimas buvo sudėtingas procesas, o į ekspozicijos vietą Vilniuje (Didžiąją...

Česlovas Iškauskas. Klaipėda vakar ir šiandien: senoji ir naujoji Hanza. III dalis
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Klaipėda vakar ir šiandien: senoji ir naujoji Hanza. III dalis

Tarp Hanzos laikų pagrindinių uostų ir prekybos kelių Mėmelio miesto nebuvo. „Wikipedia.org“ nuotr. Česlovas Iškauskas, www.aidas.lt Rengiant dar vieną straipsnį apie Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, akis užkliuvo už įdomios informacijos, primenančios aršias Lietuvos kovas už šio regiono gražinimą. Rugsėjo 22 dieną uostamiestyje vyko Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio...