Archeologija

Pagrindinis puslapis Istorija Archeologija
Už dalyvavimą surandant 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, trys archeologai apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiais
Įrašas
2020-02-242022-05-20Archeologija, Naujienos

Už dalyvavimą surandant 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, trys archeologai apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiais

Publikavo

  Iš kairės į dešinę: Arūnas Kalėjus, archeologas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vyresnysis muziejininkas, Valdas Steponaitis, archeologas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas ir Gytis Grižas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus vyresnysis muziejininkas. lnm.lt nuotr. www.voruta.lt Vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose vykusios valstybės apdovanojimų įteikimo...

Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas
Įrašas
2019-03-262022-05-20Archeologija

Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas

Publikavo

Gedimino kalne rastas dviašmenis kirvis, išmargintas ženklais. Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai. V.Vaitkevičiaus nuotr. Vykintas Vaitkevičius, www.vykintokeliai.lt 1982 m., tyrinėjant Gedimino kalno aikštelės dalį prie keltuvo (tuo metu viršun buvo keliamos statybinės medžiagos), rastas 11 cm ilgio iš rago pagamintas apeiginis kirvis. Jis išmargintas įrėžtais ženklais, tarp kurių akis lengvai atpažįsta Saulės judėjimo kryptimi besisukančių svastikų...

Rasa Baškienė. Gedimino kalno paslaptys ir atvertys
Įrašas
2019-01-222022-05-20Archeologija

Rasa Baškienė. Gedimino kalno paslaptys ir atvertys

Publikavo

Fotografijos autorius: Saulius Žiūra Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Vilniaus pasididžiavimo simboliu — Gedimino kalnu — ypač buvo susirūpinta 2016-aisiais, kai nuo jo nuslydo didelė nuošliauža. Nebe pirmą kartą kalno istorijoje būta panašių nuošliaužų: istorinių šaltinių liudijimu, ypač katastrofiška nuošliauža ištikusi Gedimino kalną 1396 metais. Nuslinkusi nuo kalno vakarinio šlaito, ji sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir...

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinių tyrimų eiga
Įrašas
2018-07-202023-05-31Archeologija

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinių tyrimų eiga

Publikavo

Šiais metai toliau tęsiami Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrimai, kurių metu atrandama dar daugiau radinių, atskleidžiama daugiau pastato konstrukcinių elementų ir tikslinamas pastato sienų ir patalpų išdėstymas. Š. m. liepos 18 d. Kultūros paveldo departamento atstovus su šių metų atradimais ir numatomais artimiausiais darbais supažindino archeologas Richardas Freundas, vadovaujantis tarptautinei jau kelias vasaras Vilniuje dirbančiai...

Įrašas
2017-11-162017-11-16Archeologija

Kaip atrodė mūsų didingi piliakalniai prieš šimtmečius?

Publikavo

Neries RPD nuotr. www.voruta.lt Archeologai dažnai apgailestauja, kad visi Lietuvos piliakalniai mūsų dienas pasiekė atrodydami visiškai kitaip nei kadaise, kai ant jų gyveno mūsų protėviai. Piliakalnių šlaitai nuslinko žemyn, sumažėjo gynybiniai pylimai, užslinko kadaise čia iškasti grioviai, išnyko ten stovėję pastatai… Tačiau tiek specialistams, tiek piliakalnius lankantiems turistams visuomet labai smalsu nusikelti į tuos laikus ir...

Įrašas
2017-11-092017-11-09Archeologija

Archeologinis paveldas: nuo akmens amžiaus iki Radvilų

Publikavo

  Konferencijos momentas Pasvalio krašto muziejuje. Gražvydo Balčiūnaičio nuotr. Ona STRIŠKIENĖ, Paįstrys-Pasvalys, www.voruta.lt Spalio pabaigoje Pasvalio krašto muziejuje vyko konferencija „Archeologinis paveldas: nuo akmens amžiaus iki Radvilų“, skirta Piliakalnių metams. Ją organizavo Pasvalio krašto muziejus, rėmė Kultūros paveldo departamentas, Pasvalio rajono savivaldybė, Žiemgalos draugijos Pasvalio skyrius. Konferenciją vedė ir daug prie jos parengimo daug prisidėjo...

Įrašas
2017-07-202017-07-20Archeologija

Archeologinė ekspedicija Ivangėnuose

Publikavo

  Tauragės kabelinės televizijos (TVK) nuotr. wwww.voruta.lt Ivangėnų (Skaudvilės sen., Tauragės r. sav.) archeologinė vietovė – išskirtinis, tačiau labai mažai tyrinėtas paminklų kompleksas, kurį sudaro du piliakalniai, papėdės gyvenvietė ir kapinynas. Piliakalnius jau daugiau nei šimtą metų lanko keliautojai, archeologai ir istorikai, tačiau moksliniai duomenys apie juos tebėra labai fragmentiški. 2006–2007 m. netoliese esančio Vėluikių...

Įrašas
2017-06-062017-06-06Archeologija

Užušilių piliakalniui su gyvenviete suteikta teisinė apsauga

Publikavo

www.voruta.lt Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Užušilių piliakalnį su gyvenviete, esantį Užušilių kaime, Ukmergės rajone. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tokių senovės gyvenviečių rajone ir jo apylinkėse žinoma labai nedaug. „Piliakalnių metais ypatingai svarbu yra padėkoti žmonėms, padedantiems priartėti prie mūsų ankstyvosios istorijos ir su...

Įrašas
2017-03-312017-03-31Archeologija

Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“?

Publikavo

2016 m. tyrimai. R Navicko fotografija www.voruta.lt 2017 m. balandžio 5 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, viešą paskaitą Bandužių (Žardės) senovės gyvenvietės – priešistorinė „Laisvoji ekonominė zona“? skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Masiulienė. Bandužių (Žardės) ir Bandužių senovės gyvenvietės siejamos su Klaipėdos miesto...

Įrašas
2017-03-162017-03-16Archeologija

Pajūryje rastam Kukuliškių piliakalniui suteikta teisinė apsauga

Publikavo

Kukuliškių piliakalnis. Arūno Strazdo nuotr. www.voruta.lt Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kukuliškių piliakalnį, esantį Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tai yra arčiausiai jūros esantis piliakalnis po Birutės kalno. Artimame pajūryje daugiau tokių piliakalnių neturime.   „Prasidėjus Piliakalnių metams, suaktyvėjo...

Įrašas
2017-02-062017-05-09Archeologija

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai

Publikavo

www.voruta.lt Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme...

Įrašas
2017-01-312017-01-31Archeologija

Piliakalnių metais atrandami ir saugomi nauji piliakalniai

Publikavo

Arūno Strazdo (Kultūros paveldo centras) nuotraukoje – Kalno Grikštų piliakalnis II  www.voruta.lt 2017 m. pradžioje prie Kultūros paveldo departamento veikianti Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą dviems naujiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams – Kalno Grikštų piliakalniui su priešpiliu ir Kalno Grikštų piliakalniui II, esantiems Kretingos rajono sav., Žalgirio sen., Kalno Grikštų...

Įrašas
2017-01-312017-01-31Archeologija

Senojo Memelburgo paslaptis

Publikavo

Klaipėdos pilies ir miesto vaizdas 1535 m graviūra www.voruta.lt 2017 m. vasario 1 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks vieša paskaita „Klaipėdos miesto pradžios įdomybės: ką byloja senojo Memelburgo radiniai?“. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela atskleis naujausius archeologinius tyrimus, vykdomus Klaipėdos...

Įrašas
2016-12-212016-12-21Archeologija

Palangoje archeologai rado 16 amžiaus dvarvietės pamatus

Publikavo

  Jurgita VANAGĖ, Palangos miesto savivaldybės mero patarėja, www.voruta.lt Palangos miesto centre, greta Koncertų salės ir Kurhauzo archeologai aptiko 16 amžiaus pastato liekanų bei nemažai vertingų radinių, dar kartą patvirtinančių, kad jau 16 amžiuje Palanga nebuvo mažas žvejų kaimelis. Radiniai aptikti šalia rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere – čia atkasti masyvūs mūriniai pastato pamatai,...

Įrašas
2016-12-192016-12-19Archeologija

Archeologinių tyrimų radiniai Šv.Gertrūdos g. leidžia papildyti Kauno istoriją

Publikavo

Šių metų liepos – rugpjūčio mėnesiais UAB ,,Citus Construction“ užsakymu atlikti detalieji archeologiniai tyrimai Kauno Senamiesčio teritorijoje esančiame sklype Šv. Gertrūdos g. 51A. Archeologiniams tyrimams vadovavo archeologas dr. Linas Girlevičius, tyrimuose dalyvavo archeologai Olegas Fediajevas ir Arnita Petrulytė. Vienas iš svarbesnių archeologinių tyrimų radinių – tiriamojo sklypo pietinėje dalyje, prie skvero šalia Motiejaus Valančiaus gatvės,...

Įrašas
2016-06-072016-06-07Archeologija

Archeologiniai radiniai Pagelužyje ir prie Mažųjų Lieponių

Publikavo

Nuotraukoje – plokštiniai herbiniai kokliai su inicialais S ir K. Fotografijų autorė – Rasa Gliebutė – Valatkevičienė Rasa GLIEBUTĖ – VALATKEVIČIENĖ, archeologė, www.voruta.lt Pagelužio karčema (Trakų rajonas)  Pagelužys – kaimas Trakų rajone, įsikūręs prie Gelužos upės ir senojo kelio Vilnius-Merkinė. Pagelužys istoriniuose šaltiniuose įvardijamas kaip Pawlowszczyzna, o vietinių gyventojų iki šiol vadinamas Palaučyzna. Upė Geluža...

Įrašas
2016-05-262016-05-26Archeologija

Pasidalins naujausiais Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios rūsių atradimais

Publikavo

Ar žinote, ką slepia senieji Vilniaus bažnyčių rūsiai? Gegužės 28 d., šeštadienį, 14 val. kviečiame į renginį, kuriame išgirsite apie naujausius Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios rūsių atradimus. Juos pristatys Vilniaus universiteto Istorijos Fakulteto specialistai Aušros vartų g. 7b, Vilniuje. Pernai rugsėjį prasidėję tyrimai atskleidė įdomių detalių apie čia palaidotų vienuolių kasdienybę ir...

Įrašas
2016-03-212016-03-21Archeologija

Bajorų kapinyno archeologinės ekspedicijos dešimtmetis

Publikavo

Briauniaus ežero apylinkės ir Bajorų kapinyno kasinėjimo vieta iš paukščio skrydžio (Kietaviškių seniūnija, Elektrėnų sav.). G. Kuliešiaus nuotrauka Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejus, www.voruta.lt Tūkstantmetė Bajorų kaimo, esančio Kietaviškių seniūnijoje (Elektrėnų sav.), praeitis vaizdžiu istoriniu pasakojimu atsiskleidžia nuo 2006 metų dirbančioje Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Kaišiadorių muziejaus archeologinėje ekspedicijoje, vadovaujamoje archeologo...

Įrašas
2015-09-182015-09-18Archeologija

Atskleistos pirmosios Švč. Trejybės bažnyčios Vilniuje palaidojimų paslaptys

Publikavo

Spaudos konferencijoje pristatyti Švč. Trejybės (graikų apeigų katalikų – unitų) bažnyčios Vilniuje tyrimai, tvarkybos darbai bei Lietuvos unitų bendruomenė. Gausiai susirinkusiems žiniasklaidos atstovams atskleistos pirmosios prasidėjusių palaikų tyrimų paslaptys. Po šia Vilniaus bažnyčia rasta XVII–XVIII a. kripta su maždaug 100 palaikų. Tikėtina, kad jie priklauso turtingiesiems unitų konfesinės bendruomenės nariams – valdančiajam miesto elitui, pirkliams,...

Įrašas
2015-08-252015-08-25Archeologija

Pabartonyse tyrinėjama akmens amžiaus gyvenvietė

Publikavo

Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, www.if.vu.lt  nuotr. Jonavos rajone, Pabartonyse, archeologai tyrinėja akmens amžiaus gyvenvietę. Tūkstančiai radinių, tikimasi, padės atskleisti, kaip prieš keliolika tūkstančių metų, pasitraukus ledynui, ši vietovė buvo apgyvendinta. Netoli Jonavos esančiame Tartokų miške užrašas byloja kadaise čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Šią vietovę dar pernai pradėję kasinėti archeologai atskleidė, kad iš...

Įrašas
2015-04-092015-04-09Archeologija

Studentų mokslinių tyrimų konferencija „LOST (IN) HERITAGE“

Publikavo

2015 m.  balandžio 10 d. Studentų mokslinių tyrimų konferencija „LOST (IN) HERITAGE“, skirta architektūrologijos profesorės dr. Nijolės Lukšionytės atminimui Š. m. balandžio 10 d., penktadienį, 15 val. vyks studentų mokslinių tyrimų konferencija „LOST (IN) HERITAGE“, VDU Menų fakultete, Didžiojoje auditorijoje (207). Konferencijos svečiai ir dalyviai išgirs ne tik studentų pristatymus paveldo tema, bet ir sudalyvaus...

Įrašas
2015-03-042015-03-04Archeologija

Biržų raj. rastas rago fragmentas – seniausias dirbinys Lietuvos istorijoje

Publikavo

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ištyrę Biržų rajone rastą šiaurės elnio rago fragmentą, Klaipėdos universiteto mokslininkai nustatė, kad tai vienas seniausių ir pirmasis iki šiol Lietuvoje rastas toks žmogaus rankų darbo dirbinys. Unikalus radinys leis mokslininkams daugiau sužinoti apie Lietuvos istoriją prasidėjus visuotiniam atšilimui. Iš pirmo žvilgsnio neypatingas rago fragmentas – archeologams ir...

Įrašas
2012-08-082012-08-08Archeologija

Netoli Elektrėnų unikalūs archeologiniai radiniai

Publikavo

Septintus metus pelkėje prie Bajorų kaimo, netoli Elektrėnų, Klaipėdos universiteto ir Kaišiadorių muziejaus archeologinė ekspedicija atrado unikalų archeologinį radinį – beveik dviejų tūkstantmečių senumo žmonių kaulus ir stiklo karolių vėrinį. Mokslininkai teigia, kad tai pirmas kartas, kai pelkėje aptinkami geležies amžiaus palaidojimai. Bajorų kaimo archeologiniai radiniai liudija, kad sudegintų mirusiųjų palaikai kartu su metalinių dirbinių...

Įrašas
2012-08-062012-08-06Archeologija

Pagramančio piliakalnyje rasta senovės Romos moneta

Publikavo

Onutė DROBELIENĖ, www.alkas.lt Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai įgyvendinant projektą „Pagramančio piliakalnio tvarkymo darbai su archeologiniais tyrimais“ buvo pradėti kasinėjimai. Atliekant archeologinius tyrimus buvo rasta senovės Romos moneta. Iš vario bei sidabro išlydyta 3,2 centimetrų skersmens moneta nukalta dar 164–169 metais. Pinigas rastas 25 cm gylio duobėje ir galėtų būti pamestas IV amžiuje. Tikslią datą tyrinėtojams...

Įrašas
2012-07-102012-07-10Archeologija

Archeologiniai tyrimai Alytaus šile

Publikavo

2011 m. vasarą beieškant Dainavos apygardos štabo partizanų palaikų užkasimo vietos Alytaus šile (Pirmajame Alytuje), vienas iš ekspedicijos dalyvių Žilvinas Montvydas miško kirtavietėje – miško sodinimui suartos žemės vagoje – pastebėjo ir atpažino degintinių kaulų. Kadangi miškininkai 2012 metais numatė toje vietovėje sodinti mišką, buvo nuspręsta atlikti archeologinius tyrimus. Šiemet, 2012-ųjų birželio 30 d. – liepos...