Antrasis pasaulinis karas

Pagrindinis puslapis Istorija Antrasis pasaulinis karas
Įrašas

Susigrąžinta filmuota medžiaga iš karo metų Vilniaus

Operatoriaus Stepo Uzdono 1943 m. filmuoti Vilniaus vaizdai pasiekė Lietuvą. Praėjusiai metais rasta filmuota medžiaga pernai rudenį atidarė lietuviško kino dienas Maskvoje, o šį pavasarį juostos kopija buvo parvežta į Lietuvą ir pristatyta „Skalvijos“ kino centre. 1918-1945 m. sukurta lietuviško kino produkcija neišsaugota arba išblaškyta užsienio šalių archyvuose, rasti S. Uzdono 1943 m. Vilniuje nufilmuoti...

Įrašas

Knygoje „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“ – apie didžiausią laivo katastrofą istorijoje

* Bill Niven (sud.). Svajonių laivas „Wilhelm Gustloff“. Iš vokiečių kalbos vertė Alma Imbrasienė. – Vilnius: Briedis [2015]. – 252 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ Vilniaus knygų mugei išleido naujieną – profesoriaus Bill Niven sudarytą knygą „Svajonių laivas Wilhelm Gustloff“. Ši knyga – tai straipsnių rinkinys, kuriame apžvelgiama vokiečių laivo Vilhelmas Gustlofas (Wilhelm Gustloff) katastrofa įvairiose...

Įrašas

Hitlerio elitinės pajėgos

Patrick Hook, Michael Sharpe, Brian L. Davis. Hitlerio elitinės pajėgos. Iš anglų kalbos vertė Gintaras Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2015]. – 192 p.: iliustr. Leidykla BRIEDIS pristato naują knygą „Hitlerio elitinės pajėgos“, išleistą serijoje „Antrasis pasaulinis karas“ . Tai pasakojimas apie dvi Hitlerio elitinių pajėgų formuotes.  Pirma dalis – elitinės SS 9-osios tankų divizijos, pavadintos Pirmojo...

Įrašas

A. Bubnys: Aušvice kentė beveik du tūkstančiai Lietuvos moterų ir vaikų

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos holokausto istorijoje Aušvicas taip pat yra svarbi vieta, sako istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys. „Kai 1944 m. vasarą buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai, didesnė dalis kalinių buvo išgabenta į nacių koncentracijos stovyklas. Vyrai daugiausia pateko į Dachau prie Miuncheno, o moterys – į gerai žinomą Štuthofą...

Įrašas

Knygoje „SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas“ – karo veiksmai Lietuvoje

Rolf Michaelis. SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas. Iš vokiečių kalbos vertė Eugenija Tautkutė, Rimvydas Užukukis. – Vilnius: Briedis [2014]. – 168 p.: iliustr.   Leidykla „Briedis“ pristato naują serijos „II pasaulinis karas“ knygą „SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas“. Kodėl nusprendėme ją pasiūlyti skaitytojams?  Šios pirmosios išleistos Rolfo Michaelio knygos apie vokiečių parašiutininkų jėgerių SS 500/600-ąjį...

Įrašas

Liepsnojantis Vilnius liudininkų akimis

Liepsnojantis Vilnius. Liudininkų prisiminimai. Vertė ir sudarė Gintautas Šironas. – Vilnius: Briedis [2014]. – 168 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato pirmąją unikalios knygų serijos „Vilnius liepsnose“ knygą „Liepsnojantis Vilnius. Liudininkų prisiminimai“. Joje – karo žinovo G. Širono surinkti ir išversti karių, dalyvavusių baisiuose 1944 m. Vilniaus įvykiuose, pasakojimai. 1944 m. kovą A. Hitleris pasirašė įsakymą...

Įrašas

Tragiška „Vilko vaikų“ istorija primenama Vokietijos kino teatruose

Ilgus dešimtmečius nutylėta tragiška išsigelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais ieškojusių „vilko vaikų“ iš Rytprūsių istorija sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio Vokietijoje. Maždaug pusšimtyje kino teatrų didžiuosiuose šios šalies miestuose nuo rugpjūčio 28 dienos rodomas jauno vokiečių režisieriaus ir scenaristo Ricko Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“).   Lietuvoje filmuotoje juostoje pasakojama apie per karą tėvus...

Įrašas

Šviesiaplaukis Vokietijos riteris

R. F. Toliver, T. J. Constable. Šviesiaplaukis Vokietijos riteris. Iš anglų kalbos vertė Vytautas Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2014]. – 368 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato naujausią serijos „Antrasis pasaulinis karas“ knygą „Šviesiaplaukis Vokietijos riteris“. Tai Vokietijos liuftvafės aso, įžymiausio naikintuvo lakūno per visą aviacijos istoriją Ericho Hartmano biografija, kurią parašė R. F. Toliveris (R....

Įrašas

Paminėtos Kauno žydų geto likvidavimo metinės

Dr. Danutė Petrauskaitė, Klaipėdos universiteto profesorė 1944 m. liepos mėn. besitraukdami iš Kauno vokiečiai likvidavo žydų getą. Tai – viena iš žiauriausių akcijų, kuomet sunaikinimui buvo išgabenti keli tūkstančiai žydų, o pasislėpusieji sudeginti gyvi. Pasak istoriko dr. Arūno Bubnio, iš prieškario mieste gyvenusių 30 tūkstančių žydų gyvi išliko tik 634 asmenys. Kauno žydų religinė bendruomenė,...

Įrašas

Gedulo ir Vilties diena Rumšiškėse

2014 m. birželio 15 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse tradiciškai minėta Gedulo ir Vilties diena. Į aikštę prie jurtos ir vagono rinkosi buvę tremtiniai, kaliniai, laisvės kovų dalyviai, jų šeimų nariai su vaikais, vaikaičiais ir artimaisiais. Renginyje dalyvavo europarlamentarai prof. Vytautas Landsbergis su žmona Gražina ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė su tėveliais, generolas majoras Jonas Kronkaitis...

Įrašas

Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 73-osios metinės

2014-06-23 Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) Bažnyčioje vyko pamaldos už 1941 m. Birželio sukilėlius. Po Šv. Mišių Kauno senosiose kapinėse šalia 1941 m. Birželio sukilimo aukų kapų ir joms atminti pastatyto paminklo „Kryžius-medis“ paminėtos  sukilimo 73 –osios metinės, pagerbti jo metu žuvę sukilėliai. Iškilmingą minėjimą pradėjo Karinių oro pajėgų orkestro trimitininkas. Minėjime dalyvavo LR Seimo narys...

Įrašas

H. B. Christianseno atsiminimų knygoje – kovos Rytų fronte ir nelaisvė sovietų lageriuose

Hinrich-Boy Christiansen. „Su šūksniu hurra – pirmyn!”. Iš vokiečių kalbos vertė Gintautas Šironas. – Vilnius: Briedis [2014]. –  208 p.: iliustr. Leidykla „Briedis” skaitytojams pristato naujausią serijos „Antrasis pasaulinis karas” leidinį – Hinricho-Boy Christianseno, buvusio Vokietijos specialiųjų dalinių kario, „brandenburgiečio“, atsiminimų knygą „Su šūksniu hurra – pirmyn!” Nedaug jau gyvų tebėra visuose Antrojo pasaulinio karo...

Įrašas

Kauno VI-asis fortas – karo belaisvių kapavietė

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Kaunas I-ojo ir II-ojo Pasaulinio karo metais buvo apsuptas karinių tvirtovių – fortų. Šis miestas visada buvo strategiškai svarbus. Jį supa dvi upės, aplink daug strateginių tiltų, todėl nuostabos nekelia ir tai, kodėl būtent čia atsirado kariniai įtvirtinimai. Pasak „Vorutos“ kalbinto „Karo paveldo centro“ direktoriaus Vladimiro Orlovo, Kauno VI-asis fortas, atsiradęs dar...

Įrašas

Forumas-minėjimas „Bangų mūša“ – 1949 m. masiniai trėmimai Baltijos valstybėse

Renginio vieta – Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salė Registracija: 11.30–12.00 val. Pirmininkauja: Lietuvos Respublikos Seimo narys Liutauras KAZLAVICKAS ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji specialistė dr. Kristina BURINSKAITĖ Seimo nario, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko Vytauto SAULIAUS sveikinimo žodis Lietuvos...

Įrašas

Išsiaiškino, kad nacių lyderis palaidotas žydų kapinėse

Algirdas ACUS, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijos istorikas sako atskleidęs paslaptį, kur dingo nacių slaptosios policijos Gestapo vadas Heinrichas Muelleris, pranykęs be žinios Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tiesa, vargu ar atsakymas patiks nuo nacių nukentėjusiems žydams – Muellerio palaikai esą ilsisi žydų kapinėse Berlyno centre. Policijos pareigūnas H. Muelleris į valdžią atėjus naciams tarnavo...

Įrašas

Hitlerio ir Stalino paktas – balta dėmė

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...

Įrašas

Klastotės anatomija

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

Įrašas

Prisiminimai apie Lietuvoje internuotus lenkus

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. lapkričio 22 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje iškilmingai atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Kilnojamąją parodą parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodoje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų,...

Įrašas

Dr. A. Bubnio kalba, minint Ukrainos badmečio aukų atminimą

Penktadienį, 2012 m. lapkričio 23 d., prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė Vilniaus ukrainiečių bendrijos, Ukrainos ambasados bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) rengiama akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje (holodomoro) aukų atminimas. Renginį vedė Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus...

Įrašas

A. Maksimavičienė: Apie partizanus, karą, tarpukarį ir pokarį

Iš ciklo „Gyvoji istorija“ 98-uosius einanti Ožkinių kaimo gyventoja Anelė Maksimavičienė yra nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Kitados ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių mūsų krašto liaudies dainininkių. Dabar ji vertingos informacijos apie Punsko krašto istoriją šaltinis. Nors jau ne visada gali atminti, kuriuo laiku buvo vienas ar kitas labai...

Įrašas

Prof. V. Landsbergio knygos sutiktuvės

2012 m. rugsėjo 11 d., antradienį, 18 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) maloniai kviečiame į Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio knygos „Rezistencijos pradžia 1941-ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“ sutiktuves. Dalyvaus: prof. Vytautas Landsbergis, dr. Kęstutis Girnius, dr. Mindaugas Tamošaitis, politikos ir kultūros apžvalgininkas, publicistas Vidmantas Valiušaitis

Įrašas

1941 m. birželio 26–27 d. sovietų nužudytų aukų atminimas

2012 m. birželio 30 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir politinių kalinių bei tremtinių atstovai vyko į Červenę (Baltarusija) pagerbti ten 1941 m. birželio 26–27 d. sovietų nužudytų aukų atminimo. Svečius Minske pasitikęs Konservatorių krikščionių partijos-Baltarusijos liaudies fronto narys Valerijus Buivalas palydėjo juos prie buvusio NKVD kalėjimo ir į Kuropatus – vietą...

Įrašas

Lenkijoje palaidotiems lietuviams – Raudonosios armijos talkininkų „titulas“

Lenkijos Berznyko kapinėse palaidoti 1920 m. žuvę Lietuvos kariai staiga tapo Raudonosios armijos kolaborantais. Kaip praneša Punskas.pl, tokį titulą jiems suteikė vietos lenkų valdžia, nutarusi gana dviprasmiškai įamžinti lietuvių atminimą. Anot Punskas.pl, Berznyko kapinėse rugsėjo pabaigoje, 25-ąją, iškilo obeliskas, turėjęs įamžinti 1920 m. Lietuvos-Lenkijos konflikte žuvusių karių atminimą. Tačiau paminkle išraižytame tekste vietos užteko ir lietuviams,...

Įrašas

Įdomiausias XX a. politinis pokeris 2 d.

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Vengrų istoriko Krisztiano Ungvary straipsnių serijos apie SSRS ir Trečiojo Reicho karo išvakares ir jo pradžią apžvalga. Stalinas nebuvo numatęs, kad vokiečiams žaibo karo pradžia bus tokia sėkminga. Vokietijos stiprėjimas daugelį metų jį nelabai jaudino. Rimta grėsme jis laikė tik galimą bendrą Vokietijos ir Japonijos karą prieš Sovietų Sąjungą. To buvo galima...

Įrašas

Šalčininkų krašto Eišiškių valsčiaus lietuviškos mokyklos (1939-1944 m.)

Eišiškių apskritis ir Eišiškių valsčius   Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 gyventojų (1942 m.), centras Eišiškės. Apskritis buvo sudaryta 1791 metais iš dalies Lydos apskrities žemių. Iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vilniaus vaivadijai, 1795 metais prijungta prie Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos Lydos...

Įrašas

Atsiminimai apie Ažagų kautynes (1945 m. kovo 27 d.)

Pasakoja Bronius Urbonas, buvęs slapyvardis Uranas, Laimėjimų būrio partizanas Miškas, kuriame 1944-1945 metais būrėsi partizanai, yra tarp buvusių Pušaloto, Smilgių ir Panevėžio valsčių. Šis miškas iš šiaurės į pietus driekiasi apie 20 km. Plotis labai nevienodas – nuo 8-9 iki 2 km. Šis nemažas miškas neturi vardo (arba aš jo nežinau), žmonių vadinamas arčiausiai esančių...

Įrašas

Pokaris Sūduvoje

Šiandien džiaugdamiesi, kad Lietuva ir Lenkija yra nepriklausomų valstybių šeimoje, kad abi žengia geros kaimynystės ir bičiulystės link, prisiminkime nors prabėgomis, kaip dar neseniai teko verstis mūsų tėvams ir seneliams, kai po Antrojo pasaulinio karo audros jie rinkosi po gimtinės stogu mieloje Sūduvoje, kaip jiems teko vargti nesuprastiems galingesnio kaimyno, kurį taip pat slėgė sovietinio...

Įrašas

Habil. dr. J. Šyvokienės pranešimas Seime, minint partizano A. Kraujelio žūties 45-metį

Habil. dr. Janinos Šyvokienės pranešimas Seime (2010-02-23) minint partizano Antano Kraujelio žūties 45-metį   Dar tie miškai rytais teberasoja Stambiais, skardžiais, kaip krištolas lašais. Ir kaip vaikystėj rasos gelia kojas – Juk čia širdies dalelę palikai.   Jo kraują žemė tėviškės sugėrė. Šermukšni, čia dar klaidžioja tava kančia. Kai draskė kūną žmonės sužvėrėję, Ir kaulus...

Įrašas

Iš Trakų karaimų gyvenimo tarpukariu

Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...