www.voruta.lt Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija Laura Miknevičiūtė, IE klasė LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Kvirevičienė Istorijos mokytoja Virginija Venckūnienė Prisiminimų takais Esu Kristel (Kristina), gimiau Rytų Prūsijoje (dab. Kaliningrado srityje) Girdavoje tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeštais metais balandžio dvidešimt ketvirtą (tarybiniais laikais sakydavo, kad mano...
Fabijono ir Onos Cibų šeima 1948 metų pradžioje savo namuose Biliakiemio kaime. Irena Cibaitė – Kudžmienė stovi tarp mamos ir tėvelio. Jai aštuoneri metai. Nuotraukos autorius nežinomas Rokas Antanas Čivilis, 14 m., 8 kl. Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos“. Lietuvos pokario istorija liudija apie sunkią ir nuožmią...
Matilda Olkinaitė www.voruta.lt Prieš 80 metų Lietuva jau buvo įsukta į Antrojo pasaulinio karo verpetus – birželio pabaigoje į šalį įžengia nacistinės Vokietijos kariuomenė, chaotiškai iš Lietuvos teritorijos traukiasi Raudonoji armija. Liepą mūšių ir sprogimų garsai jau turi būti nutilę, frontas pasislinkęs toli į rytus. Tačiau pamiškėse šaudo – tą girdi Babtų, Vandžiogalos, Gargždų, Palangos...
8diena.lt 1944 m. liepos 1 d. Lietuvos laisvės armija (įkurta 1941 m. gruodį) paskelbė karo padėtį, išleido įsakymą dislokuoti savo padalinius miškuose ir ruoštis partizaniniam karui prieš sovietinę okupaciją, už Lietuvos nepriklausomybę. LLA deklaravo, kad neturi nei mažiausio pasitikėjimo kuria nors kaimynine valstybe, Lietuvos likimą siejo ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su didžiausiomis...
www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato Hanso Grafo von Lehndorffo (1910–1987) knygą „Rytų Prūsijos dienoraštis. Gydytojo užrašai 1945–1947 m.“, kuri mus nukelia į Antrojo pasaulinio karo pabaigą ir anstyvąjį pokarį. Vokiečių kariuomenę stumianti Raudonoji armija įsiveržia į Rytų Prūsiją – „fašistinio žvėries irštvą“, kaip skelbė Stalino propagandininkai. Kaimas po kaimo, miestelis po miestelio niokojami ne tik įnirtingų...
Lietuvių sukilėliai 1941-07-06. LGGRTC nuotr. Dr. Vytautas Sinica, www.propatria.lt Tekstas anglų kalba Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Pasauliui gal ir nesvarbu, bet Lietuvai – labai. Mūsų šalyje minima ypatinga sukaktis. Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22-28 dienomis Lietuvoje įvyko sukilimas prieš sovietinę okupaciją. Laikas jam specialiai parinktas sulaukus karo tarp...
Červenės kalėjimas www.voruta.lt Pirmąją karo tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos dieną, 1941 m. birželio 22-ą, SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Lietuvos teritorijoje buvo paskelbta karo padėtis. Tai reiškė, kad iš čia turėjo būti evakuoti politiniai kaliniai. Pagal pirmąjį kalinių evakavimo planą iš Lietuvos turėjo būti išvežti visi 5900 kalinių, bet Sovietų Sąjungos kariniai pralaimėjimai vertė...
Paskutinę birželio savaitę sukanka 80 metų nuo pačių žiauriausių sovietų okupantų egzekucijų, įvykdytų Lietuvoje 1941 metų birželio pabaigoje. 1941 m. birželio 22 d. kilęs Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas sutrukdė sovietų okupantų pradėtam lietuvių naikinimui. Tačiau net ir bėgdami iš Lietuvos komunistai paliko bene kruviniausią savo pirmos okupacijos žymę: 1941 m. birželio 22–28 d. beveik 1 tūkst....
Vežime sėdi Kunigas Jonas Petrika. Data nežinoma. Nuotrauka iš Vinco Kudirkos muziejaus bibliotekos fondo Vida Endriukaitytė, Vinco Kudirkos muziejaus vedėja ir muziejininkė Danguolė Dabrišienė, www.voruta.lt Šiemet sukanka 80 metų, kai Vilkaviškio rajone, netoli Bartninkų miestelio esančiame Budavonės miške, 1941 m. birželio 22 d. ankstų rytą sovietų kareiviai itin žiauriai nukankino tris kunigus: Lankeliškių parapijos kleboną...
Gedimino Karpavičiaus vokas, iliustruotas autentiška A. Naruševičiaus degančio Kauno nuotrauka “Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, www.voruta.lt Šiemet minime 80 metų, kaip Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) sudaryta Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, visame krašte vadovavusi pieš sovietinius okupantus organizuotam sukilimui, prasidėjusiam 1941 m. birželio 22 d., nacistinei Vokietijai paskelbus savigynos karą Sovietų sąjungai, ir įvykdžiusi sau keltą uždavinį...
Knygos viršelis. amazon.de nuotr. Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Jetta Schapiro-Rosenzweig. Sag niemals, das ist dein letzter Weg. Flucht aus Ponar – eine Mutter und ihre kleine Tochter kämpfen ums Überleben. Rhein-Mosel-Verlag. 2018 Antrasis pasaulinis karas tapo ne vieno tuo metu gyvenusio žmogaus ryškiu gyvenimo epizodu. Daug gyvenimų sugriauta. Tai liudija apie tų metų išgyvenimus rašiusių žmonių...
www.voruta.lt „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos bei Centrinės Europos valstybėms, neatnešė taikos, tik dar daugiau teroro ir aukų. Šio karo politiniai padariniai faktiškai buvo likviduoti tik 1990-1993 metais, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę ir iš jos teritorijos buvo išvesti paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, padėjęs gėlių...
Pirmasis JAV ginkluotųjų pajėgų laikraščio „Žvaigždės ir juostos“ puslapis 1945 m. gegužės 2 d. en.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Prieš 76-rius metus, balandžio 30-ąją, nusižudė viena prieštaringiausių pasaulio asmenybių – Adolfas Hitleris. Iki šiol jis turi ir šalininkų, ir priešininkų. Apie šį tironą, kai kas sako – vis dėl to neprilygusį žiaurumu Josifui Stalinui –...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Violeta Rutkauskienė, Čikaga (JAV), www.voruta.lt Prireikė daugelio dešimtmečių metų, kol apie žydus gelbėjusius žmonės pradėta viešai kalbėti ir pasakoti jų istorijas, kilnius darbus bei jų žiaurius likimus. Tik dabar apie tai pradedame žinoti daugiau, o jų atliktus žygdarbius gelbėjant nelaimės ištiktus bendrapiliečius pripažinti ir įvertinti. Nacistinės Vokietijos okupuotame Kaune 1941-1944 m....
Dr. Vladas Terleckas. MELC archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, www.voruta.lt Trumpa Lenkijos karininkų sunaikinimo istorija Net pats sau negaliu paaiškinti, kodėl ėmiausi šios temos. Jau kuris laikas pasąmonėje pastoviai aidi enkavedistų šūviai Katynės miške ir nužudytųjų aimanos. Pradėjus domėtis šia istorija ėmė aiškėti, kad mes, lietuviai, kaip ir mūsų istorikai nesidomime Katynės...
1940 m. gruodžio 19 d. Hitleris susitinka su naujai paskirtu SSRS pasiuntiniu Vladimiru Dekanozovu. www.hitler-archive.com nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Hitlerio planas pulti Sovietų Sąjungą, dar nebaigus karinei kampanijai prieš britus, subrendo prieš pat 1940-ųjų Kalėdas. Gruodžio 18 d. jis išleido griežtai slaptą direktyvą Nr. 21, kuri reiškė įsakymą pradėti vykdyti „Barbarosos“ planą. Tiesa, konkrečios...
Molotovo-Ribentropo paktas. Vikipedijos nuotr. Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Kalba konferencijoje-diskusijoje „Molotovo-Ribbentropo paktas 1939-1989-2020“ Vilnius, 2020-12-15 Gerbiami klausytojai ir žiūrovai, Paktą sudaro dvi sutartys ir šūsnis papildomųjų slaptųjų protokolų. Impulsą 1939 m. Maskvos paktui davė J. Stalinas savo kalboje VKP(b) konferencijoje, kai pasakė, kad dabartinėje situacijoje santykiai su Vokietija (ligtoliniai įtempti konkurenciniai) gali būti...
Prof. dr. Juozas Skirius Prof. dr. Juozas Skirius, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, www.voruta.lt 2020 metai JAV lietuviams svarbūs dėl kelių jubiliejinių įvykių, kuriuose betarpiškai dalyvavo išeivija. Prieš 80 metų prasidėjo išeivijos kova už Lietuvos nepriklausomybės, sunaikintos bolševikų, atstatymą. Prieš 40 metų JAV LB veikėjai išreikalavo Lietuvos diplomatinėms atstovybėms tęstinumą – JAV administracija jau neprieštaravo atstovybių...
Lenkijos geležinkelininkų poilsio nameliai ant ežero kranto, kur buvo įsteigtas Trakų žydų getas. Nuotr. iš Leonardo Madevičiaus asmeninio archyvo Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ, Juozas VERCINKEVIČIUS, www.voruta.lt Apie Trakų žydų geto, dabar esančio Žemaitės g. (Trakuose), istoriją šiemet jau rašėme laikraštyje „Trakų žemė“ (Jolanta Zakarevičiūtė, Irma Stadalnykaitė, Juozas Vercinkevičius, „Trakų žydų getas“, 2020 m. vasario 7...
Mes be Vilniaus nenurimsim. 1918-1928 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejus, limis.lt nuotr. Algirdas Grigaravičius, Vilnius, www.voruta.lt Užimtame Raudonosios armijos dalinių mieste Vilniaus lietuvių komitetas 1920 m. liepos 18 d. sukvietė vokiečių, lenkų, žydų ir profesinių sąjungų atstovus aptarti savivaldos įstaigų sudarymo klausimų.[1] Visuomeninė iniciatyva žvalgytuvėmis ir baigėsi, o spalio 6 d. steigiamajame Vilniaus aps. Krašto gynimo...
Šaltinis: sirvinta.net Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija, spaudžiama Raudonosios armijos (RA), buvo priversta šauktis Vakarų valstybių pagalbos. Aplinkybių verčiama pagaliau liepos 4 d. pripažino Lietuvą de facto. Spa konferencijoje (ji vyko 1920 07 05–16 Belgijoje) Lenkijos premjeras Vladislovas Grabskis (Władysław Grabski) santarvininkų spaudžiamas už žadamą paramą prieš bolševikus pasižadėjo perduoti Vilnių Lietuvai iki tol, kol jo priklausomybė...
www.voruta.lt LGGRTC anglų ir lenkų kalbomis išleido knygą „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941-1944 m“. Lietuvių kalba ši knyga buvo išleista pernai, knygos sudarytojas – Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys. Knygoje pristatoma liūdnai pagarsėjusio vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingojo būrio istorija, uždaviniai, veiklos metodika, formavimo aplinkybės,...
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys 4 kilometrų nuotoliu nuo mano gimtųjų Svylionių kaimo (žr. Alfonsas Kairys. Svylionys – mano ir mūsų vaikystės kaimas, Lietuvos aidas, Voruta, lzs.lt, 2018-2019 m.) yra vienas šiaurryčiausių Lietuvos miestelių Adutiškis. Manoma, vardas kilęs nuo asmenvardžio Aduta (ar Adutis). Nuodugniau pasidomėti juo padėjo visažinanti Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vikipedija ir ypač palyginti neseniai...
www.voruta.lt „Hitlerio karas Rytuose. I dalis. Barbarosa“ – pirmoji lietuviškai išleista vokiečių autoriaus Paulo Carello (tikrasis vardas ir pavardė – Paulas Karlas Schmidtas) knyga iš serijos „Hitlerio karas Rytuose“. Joje aprašytas pirmasis Trečiojo reicho karo prieš SSRS etapas, trukęs nuo 1941 m. birželio 22 d. – operacijos „Barbarosa“ pradžios – iki tų pačių metų pabaigos....
Arvydas ANUŠAUSKAS, www.voruta.lt Prieš 75 metus, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto slaptasis protokolas nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. Tai ir sukūrė Antrojo pasaulinio karo prielaidas, ir nulėmė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybių likimus bei pasirinkimus. 1979 m. rugpjūčio 23 d. keturiasdešimt penki pabaltijiečiai pasirašė atsišaukimą, kuriuo...
Generalinio tarėjo P. Kubiliūno 1943 04 08 potvarkis dėl darbo prievolės kuro gamybai kertant mišką ir kasant durpes visiems 18-50 metų Lietuvos generalinės srities vyrams ir 18 – 40 metų moterims, išskyrus potvarkyje nustatytas išimtis. Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt TARP PRIEŠPRIEŠINIŲ UGNIŲ (1942 05 28 -1944 06 29 laikotarpis rytų Lietuvos urėdijose) Rašydamas apie Lietuvos miškininkus...
www.voruta.lt Istorikas ir visame pasaulyje pripažintas molekulinės genetikos mokslų daktaras Vadimas Biršteinas, rašydamas knygą „SMERŠ: slaptas Stalino ginklas“, tam tikru požiūriu nuo savo pagrindinės genetiko specialybės nenutolo. Tik šįkart tyrimo objektas buvo ne žmogaus, organizmo DNR, o šalies genetinio kodo šifravimas. Maskvoje gimęs, baigęs Maskvos universitetą ir čia apsigynęs daktaro disertaciją V. Biršteinas iki pat...
Vincas Mickevičius Kapsukas. 1933 m. Lietuvos Ypatingojo archyvo nuotr. www.voruta.lt Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos...
Marija ir Juozas Urbšiai 1956 m. Dukterėčios Marijos Urbšytės archyvo nuotr. Dr. Audronė VEILENTIENĖ, Kaunas, www.voruta.lt Tyrinėjant Lietuvos istoriją, kyla daug klausimų, į kuriuos sunku rasti atsakymą. Vienas iš jų: ar galima išmatuoti mažos tautos ar valstybės įtaką pasauliui arba vieno žmogaus įtaką valstybei? Iškiliems žmonėms niekados nestinga dėmesio, tačiau istorijoje dažniau vertinamas valstybės veikėjo...
www.voruta.lt Išleistas antrasis, pataisytas knygos „Macikai House of Death. The WWII prisoner of war and Gulag camps 1939-1955 in the environs of Šilutė“ leidimas (anglų kalba). Macikuose veikė nacistinės Vokietijos (1941-1944), Sovietų Sąjungos (1945-1948) karo belaisvių ir GULAG’o (1945-1955) lageriai. Šioje mokslinėje studijoje, remdamiesi archyviniais dokumentais, istorikai nagrinėja, kaip šie lageriai veikė: kas į juos patekdavo, kokios...