Antrasis pasaulinis karas

Pagrindinis puslapis Istorija Antrasis pasaulinis karas
Ernestas Lukoševičius: pagerbkime ir dr. A. Trimaką bei jo bendražygius, gelbėjusius karo pabėgėlius
Įrašas

Ernestas Lukoševičius: pagerbkime ir dr. A. Trimaką bei jo bendražygius, gelbėjusius karo pabėgėlius

Atminimo lenta Vilniuje, Gedimino prospekte, ant buvusio Šv. Jurgio viešbučio sienos, kur 1939 m. veikė LR Generalinis konsulatas. Čia istorikų manymu buvo išduota apie 1000 gyvybės vizų. Ernestas Lukoševičius, JAV, www.voruta.lt Šiandien Lietuva pagerbia žydų gelbėtojus. Siūlau Jums stabtelėti Vilniuje, Gedimino prospekte ir pagerbti dr. A. Trimaką ir jo bendražygius, kurie,  prasidėjus II pasauliniam karui,...

Vašingtone atidaryta paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 kovos už laisvę metų“
Įrašas

Vašingtone atidaryta paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 kovos už laisvę metų“

  Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga 2024 m. kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 kovos už laisvę metų“. „Pirmą kartą Lietuva turi galimybę globaliu mastu papasakoti visą kovos už laisvę istoriją...

Jono Arbačiausko knyga „Nepriklausomybės kovų drama“
Įrašas

Jono Arbačiausko knyga „Nepriklausomybės kovų drama“

Nuotraukoje: Skaidra Grabauskienė, Jonas Arbačiauskas, dr. Raimundas Kaminskas Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt Šią savaitę Kaune, Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje vyko Jono Arbačiausko knygos NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ DRAMA pristatymas. Renginyje dalyvavo  knygos autorius, Lietuvos partizanų ryšininkas, šaulys Jonas Arbačiauskas bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, šaulys, dr. Raimundas Kaminskas. Renginį vedė Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos...

Putinas pats susitapatino su Hitleriu
Įrašas

Putinas pats susitapatino su Hitleriu

Socialinio tinklo X maketas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Per savo interviu į Maskvą atvykusiam amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui Putinas mėgavosi istorijos žiniomis, bet dažnai klydo arba nusišnekėdavo. Buvo akivaizdu, kaip nevykusiai emocingais dirbtiniais pasažais jis mėgina pateisinti savo karą prieš Ukrainą. Istorikus galėjo papiktinti Putino manevras, kuriuo jis galų gale apkaltino Lenkiją išprovokavus Hitlerį...

Minaičiuose paminėtos  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos  1949 m.  Vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 75-osios metinės
Įrašas

Minaičiuose paminėtos  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos  1949 m.  Vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 75-osios metinės

2024 m. vasario  15 d. Lietuvos partizanų memoriale, Radviliškio rajone, Minaičių kaime, vyko iškilmingas Valstybės atkūrimo dienos ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 75-ųjų metinių minėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir  LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas...

Palikimas ateities kartoms: Tremtinių ir politinių kalinių albumas „Ištremti iš Tėvynės“
Įrašas

Palikimas ateities kartoms: Tremtinių ir politinių kalinių albumas „Ištremti iš Tėvynės“

Stanislavos Žilinskaitės-Prusak ir Isako Prusako tremtyje gimę vaikai prie savo namo. Oliokminskas, Oliokminsko r., Jakutija, 1957 m. Iš kairės: Vladimiras Prusakas, Eduardas Prusakas ir Silvija Prus genocid.lt 2023 m. pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido Tremtinių ir politinių kalinių albumą „Ištremti iš Tėvynės / Deported From Their Homeland“. Leidinį rengė...

Vladas Terleckas. Daug nusipelnęs, labiausiai apšmeižtas signataras Jonas Vailokaitis
Įrašas

Vladas Terleckas. Daug nusipelnęs, labiausiai apšmeižtas signataras Jonas Vailokaitis

J.Vailokaitis – Ūkio banko valdybos pirmininkas. Vilkaviškio krašto muziejaus nuotr. Doc. dr. Vladas Terleckas, Kultūros barai 2008 m. NR.3 Straipsniu siekiama papildyti skurdžią, įvairiais pramanais apipintą aktyvaus Lietuvos valstybės kūrėjo, bankininko, pramonininko biografiją, paneigti įsisenėjusius kaltinimus, šmeižtus, atskleisti jų nepagrįstumą. Beje, Jono Vailokaičio veiklos tiesiog neįmanoma atskirti nuo vyriausiojo brolio – kunigo Juozo darbų. Gyvenimas...

Sovietų nukankintas sušaudytas legendinis Lietuvos karininkas Teodoras Balnas
Įrašas

Sovietų nukankintas sušaudytas legendinis Lietuvos karininkas Teodoras Balnas

Teodoras Balnas. [1919–1926 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20159 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos...

Sovietinė imperija: kaip buvo uždėtos grandinės?
Įrašas

Sovietinė imperija: kaip buvo uždėtos grandinės?

Vaikų darželyje auklėtoja pasakoja apie Stalino gyvenimą ir veiklą. 1950 m., Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šiais metais numatome skelbti straipsnių ciklą pagal Seimo 2023 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. XIV-1859 „Dėl 2024 m. paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei diplomatų Lozoraičių atminimo metais“. Kas mėnesį bus atskleidžiama...

Lietuvių kančios Štuthofe– ši istorija sugulė į knygą ir parodą
Įrašas

Lietuvių kančios Štuthofe– ši istorija sugulė į knygą ir parodą

2024 m. sausio 26 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Dievų miške. 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“ ir dr. Arūno Bubnio knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“. Tai pirmosios šios knygos sutiktuvės. Renginyje dalyvavęs Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius padėkojo LGGRTC...

Vytautas Sinica. Skandalas, kad nėra skandalo
Įrašas

Vytautas Sinica. Skandalas, kad nėra skandalo

Vytautas Sinica, www.pozicija.org Sekmadienį keli Seimo atstovai ir patriotiški piliečiai, tarp jų ir Nacionalinio susivienijimo atstovai, paminėjo Kaniūkų kaimo žudynes, prieš 80 metų įvykdytas raudonųjų sovietinių partizanų. Vos po kelių valandų lietuviška simbolika ir net Seimo paliktas vainikas dingo, o atminimo kryžius jau papuoštas Lenkijos vėliava ir lenkiškais vainikais. Kas vyksta? Ir kodėl didžiojoje žiniasklaidoje...

Holokausto atminimo diena Europos Parlamente: „Hitleris nelaimėjo!“
Įrašas

Holokausto atminimo diena Europos Parlamente: „Hitleris nelaimėjo!“

Tarptautinės Holokausto atminimo dienos minėjimas Europos Parlamente. Photographer: Philippe BUISSIN. © European Union 2024 – Source: EP Ketvirtadienį Europos Parlamente minint Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, apie savo išgyvenimus pasakojo Varšuvos geto įvykių liudininkė Irene Shashar. Atminimo ceremoniją pradėjusi EP pirmininkė Roberta Metsola teigė, kad „šiandien prisimename Holokausto aukas ir patvirtiname savo nepajudinamą įsipareigojimą kovoti su...

Kodėl mums toli iki suomių ar latvių?
Įrašas

Kodėl mums toli iki suomių ar latvių?

Žiemos karas. Suomijos sargybinis netoli Kemijärvi. 1940 m. vasario 11 d. Finnish Wartime Photograph Archive (sa-kuva.fi) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Nuo Helsinkio iki Varšuvos, matuojant automobilių kelius, yra daugiau kaip tūkstantis kilometrų. Trijų Baltijos šalių sienos su Rusija ilgis – beveik 900 km, o jeigu pridėtume Latvijos ir Lietuvos sieną su Baltarusija –...

„Gyvųjų miestas/Mirusiųjų miestas“
Įrašas

„Gyvųjų miestas/Mirusiųjų miestas“

Fotomenininkas Robert Wilczyński. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. sausio 16 d.  Sugiharos namuose (Vaižganto g. 30, Kaunas) vyko parodos „Gyvųjų miestas / Mirusiųjų miestas“ atidarymas, kuriame dalyvavo jos autorius Robert Wilczyński. Robert Wilczyński – lenkų fotomenininkas, fotoreporteris. Gyvena ir kuria Varšuvoje. Vienas mėgstamiausių jo kūrybos išraiškos būdų...

Česlovas Iškauskas. Tylioji rezistencija, arba Išdidžiai apie savo Tėvą
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Tylioji rezistencija, arba Išdidžiai apie savo Tėvą

Tėvas – Lietuvos kareivis, 1938 m. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sunku paaiškinti, kodėl prieš pustrečių metų, artėjant Tėvo dienai, atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kad vienoje „Facebook“ paskyroje perskaičiau, kokia kone visa lietuvių tauta buvo arši kovotoja su sovietija, beveik disidentė, o gal Tėvą paprasčiausiai susapnavau...

Lemtingos 1940-ųjų birželio okupacijos akimirkos, sugriovusios ne tik valstybių, bet jų vadovų likimus
Įrašas

Lemtingos 1940-ųjų birželio okupacijos akimirkos, sugriovusios ne tik valstybių, bet jų vadovų likimus

LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Egidijus Stancikas ir istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė. R. Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt Istorinėje prezidentūroje Kaune vyko renginys „Atminties dedamoji: nusilenkimas mirusiam“, kuriame buvo pristatytas  dokumentinis filmas „Prezidentų likimai“ (2006 m., trukmė 46 min.). Filme atkuriamos lemtingos 1940-ųjų birželio okupacijos akimirkos, sugriovusios ne tik valstybių,...

„Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ – istoriko dr. Arūno Bubnio knyga
Įrašas

„Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ – istoriko dr. Arūno Bubnio knyga

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato naują leidinį – dr. Arūno Bubnio knygą „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ 2023 m. buvo minimos 46 lietuvių inteligentų įkalinimo Štuthofo konclageryje 80-osios metinės. Tebūnie ši knygelė Štuthofe kalėjusių ir žuvusių lietuvių atminimo ir pagarbos ženklas. dr. Arūnas Bubnys „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ –...

Vienas pagrindinių Klaipėdos sukilimo vadų liko užmarštyje
Įrašas

Vienas pagrindinių Klaipėdos sukilimo vadų liko užmarštyje

Klaipėdos krašto prijungimo operacijos herojus J. Tomkus yra palaidotas Kaune Šančių kapinėse, tačiau tiksli jo amžinojo poilsio vieta čia nėra žinoma. E. Lukoševičiaus archyvo nuotr. Asta Dykovienė, klaipeda.diena.lt Baigiantis Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo metams, užmarštyje liko vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus-Oksas – tragiško likimo asmenybė. Kažkada Sibire pagailėjęs...

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizacijos 80-mečio paminėjimas
Įrašas

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizacijos 80-mečio paminėjimas

Dr. Ramundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. lapkričio 24 d.  Kaune vyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK’as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio paminėjimas. Minėjimo dalyviai  prie Stepono Kairio biusto Aukštaičių g. padėjo gėlių ir uždegė simbolinę žvakutę. VLIK’o steigėjo sūnus Arvydas Brunius dalijosi prisiminimais apie savo tėvą  Klemensą Brunių...

Nauja knyga apie vieną iš žymiausių Lietuvos partizanų K.Pyplį- Mažytį
Įrašas

Nauja knyga apie vieną iš žymiausių Lietuvos partizanų K.Pyplį- Mažytį

K. Pyplys – Mažytis (antras iš dešinės) 1948 metais Stokholme kartu su kitais rezistentais K. Pyplys- Mažytis tituluojamas etaloniniu partizanu. 2023-iaisiais minimos vieno žymiausių Lietuvos partizanų – Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-osios gimimo metinės. Jis išgarsėjo kaip ypatingas kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų operacijų, aštuoniolikoje kautynių prieš okupantus, buvo keturis kartus sužeistas, puikiai valdė ginklą, dalyvavo misijoje į...

GULAG‘o-teroro geografija
Įrašas

GULAG‘o-teroro geografija

Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotr. 2023 m. lapkričio 17 d. 13.00 val. Laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) pristatoma Europos atminties ir sąžinės platformos suburtos tarptautinės ekspertų komandos, tarp kurių ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai, parengta paroda, atskleidžianti sovietinės struktūros – GULAG‘o – teroro geografiją. Paroda „Europos Gulagas“ per skirtingų...

Rimantas Jokimaitis. Komisaro Geweckės byla ir Lietuvos istorija
Įrašas

Rimantas Jokimaitis. Komisaro Geweckės byla ir Lietuvos istorija

Hans Gewecke. www.vle.lt Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Tirdami karo meto nusikaltimus Šiauliuose vokiečių tyrėjai keletą metų rinko įvairią medžiagą, studijavo nacių dokumentus, įvykių dalyvių prisiminimus, dienoraščius, jau įvykusių karo nusikaltėlių teismų medžiagą. Daug įvairios informacijos gauta iš Izraelio. Apklausti 123 liudininkai, dauguma – Šiaulių žydai. Iš jų JAV – 41, 6 –Kanadoje, 20 – Izraelyje, keletas...

N. Kairiūkštytė. Vilniaus krašto gyventojai 1942 m. surašymo duomenimis
Įrašas

N. Kairiūkštytė. Vilniaus krašto gyventojai 1942 m. surašymo duomenimis

Nastazija Kairiūkštytė, www.alkas.lt Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė neobjektyvi statistika, ypač Lenkijos valdžios. Pagal 1931 m. gruodžio 9 d. gyventojų surašymą Vilniaus mieste tik apie 1 % gyventojų buvo lietuviai, o visame Vilniaus krašte lietuviai sudarė 25 %, lenkai –...

Lietuvos didvyrio kapas,  prabilęs  mums  Maironio žodžiais…
Įrašas

Lietuvos didvyrio kapas,  prabilęs  mums  Maironio žodžiais…

Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Prieš keletą dienų Lietuva palaidojo, o ne perlaidojo, kaip skelbė kai kuri žiniasklaida, savo tautos didvyrio – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko Juozo  Vitkaus  – Kazimieraičio surastus palaikus, kurie  gražiame karste buvo pašarvoti   Šv. Jonų bažnyčioje  Didžiojo altoriaus  papėdėje. Bažnyčioje sklandė ne liūdesio, o kažkokia kita –...

Bronius Makauskas. M. Romeris apie žygį į Vilnių 1939 m. spalio 28 d.
Įrašas

Bronius Makauskas. M. Romeris apie žygį į Vilnių 1939 m. spalio 28 d.

Dr. Bronius Makauskas, punskas.pl 1939–1940 m. Lietuvos tarptautinė padėtis pasikeitė diametraliai. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, tačiau nenorėdama rizikuoti ultimatumo atmetimo, Vilniaus klausimo nepalietė. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija, ir Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Lenkijos draugystė su Vokietija baigėsi pastarosios kariniu įsiveržimu ir drauge su SSRS invazija, Lenkijos...

Karaliaučiaus krašte sovietinės valdžios nurodymu buvo žudomi vietos gyventojai
Įrašas

Karaliaučiaus krašte sovietinės valdžios nurodymu buvo žudomi vietos gyventojai

Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. spalio 16 d. Kaune,  Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje,  vyko   Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos minėjimas. Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį, prasidėjo vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 m. pagrindinėje Mažosios Lietuvos...

Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai-nacių ir sovietų represijų aukos
Įrašas

Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai-nacių ir sovietų represijų aukos

Valteris Didžys su dukrele Rūta, Melnaragėje, 1933 m.Iš Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus Valterio Didžio fondo 2023 m. spalio 16 d., pirmadienį, 9.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai nacių ir sovietų represijų aukos“. 2023-siais...

Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena: prisimenant Reizgių giminės istoriją
Įrašas

Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena: prisimenant Reizgių giminės istoriją

Sunykusi santariečio Kristupo Reizgio šeimos nuotrauka, apie 1933 m. / Iš Inos Editos Brinkytės-Kuzmienės šeimos albumo Artėjant Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai, spalio 14 d. 12 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys šiai progai pažymėti. Susitikimo metu pranešimą skaitys istorikas, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narys Benas Volodzka, kuris...

Samuelis Bakas: „Mano kūryba kelia klausimus apie žmonijos likimą.  Paprastų atsakymų nėra. Bet yra daug pamokų, kurias reikia išmokti“
Įrašas

Samuelis Bakas: „Mano kūryba kelia klausimus apie žmonijos likimą. Paprastų atsakymų nėra. Bet yra daug pamokų, kurias reikia išmokti“

Vilniuje gimusio ir holokaustą išgyvenusio žydų kilmės dailininko ir rašytojo Samuelio Bako kalba Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių paminėjime. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiami svečiai, Esu dėkingas už kvietimą kreiptis į jus šiame iškilmingame renginyje. Dėkoju už suteiktą garbę. Man tai labai daug reiškia. Vilnius, kaip dauguma žinote, yra mano gimtasis miestas. Vilnius...

Argentinoje pristatyta autorių Roko M. Tracevskio ir Dalios Kuodytės knyga  „Nežinomas karas (Antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953  m.)“
Įrašas

Argentinoje pristatyta autorių Roko M. Tracevskio ir Dalios Kuodytės knyga „Nežinomas karas (Antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 m.)“

Argentinoje, Lietuvių „Nemuno“ draugijoje, buvo pristatyta autorių Roko M. Tracevskio ir Dalios Kuodytės knyga „Nežinomas karas (Antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 m.)“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta ir Kubos rašytojo Omaro Lópezo Montenegro į ispanų kalbą išversta knyga buvo pristatyta neatlygintinai. Pristatymo metu buvo rodomi vaizdo įrašai apie antisovietinį pasipriešinimą Lietuvoje. Vėliau sveikinimo...