Europa

Įrašas

Gegužės 3 d. konstitucija – viena pirmųjų pasaulyje ir Europoje

Doc. dr. Liudas GLEMŽA, Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros dėstytojas Prieš 225 metus, 1791 m. gegužės 3 d., Abiejų Tautų Respublikos (ATR) seimas balsų dauguma priėmė dokumentą, kuris savo forma ir turiniu atitinka konstitucijos sampratą. Tikrasis dokumento pavadinimas „Valdymo įstatymas“ jau netrukus pačių amžininkų pagal jo priėmimo datą imtas vadinti Gegužės 3 d. konstitucija. Šis...

Įrašas

Seinų „Šaltinio“ spaustuvė. Pradžių pradžia

Šiame pastate buvo „Šaltinio“ spaustuvė S. Birgelio nuotr. Sigitas BIRGELIS, punskas.pl “Šaltinio vanduo visuomet būna skaidrus. Jis trykšta ir neišdžiūva nei žiemą, nei vasarą.” Jonas Juravičius  Nenumaldomai bėga laikas. Ne per seniausiai minėjome 100-ąsias Seinų „Šaltinio“ spaustuvės įsteigimo metines. Šiemet minime 110-ąsias. Kaip prieš 10 metų, taip ir dabar Lietuvos žiniasklaidoje nedaug rašoma apie savotišką...

Įrašas

Apie poetą Albiną Žukauską

Eugenija PAKUTKIENĖ, punskas.pl Privalome prisiminti garbius mūsų krašto ir Lietuvos žmones, taip pat savo senelius, prosenelius, kovojusius dėl lietuvybės išlikimo, gimtojo žodžio išsaugojimo ir jo perdavimo būsimoms kartoms, mylėjusius žemę ir ne savo valia išvykusius iš savų sodybų Lietuvon ar kitur. Poeto Albino Žukausko krikštasūnis Genius Latvys sako: – Pamenu, kaip sesers Česės vyras a....

Įrašas

Ch. Schiller: „Apie pusės milijono Vokietijos gyventojų pavardės yra lietuvių kilmės“

bernardinai.lt Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus kalbamės su Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininke, Humboldtų universiteto habilituota daktare, XVII tarptautinės Vilniaus knygų mugės viešnia Christiane Schiller. Esate baltistikos tyrėja. Kodėl Jūsų dėmesį patraukė būtent šis mokslas? Iš pradžių susidomėjau mažomis, egzotiškomis kalbomis – taip patekau į savo lietuvių kalbos mokytojos,...

Vienas iškiliausių ir labiausiai užmirštų Punsko lietuvių kunigų
Įrašas

Vienas iškiliausių ir labiausiai užmirštų Punsko lietuvių kunigų

Seinai Sigitas BIRGELIS, punskas.pl Geri darbai nenueina veltui. Jie sugrįžta įvairiomis formomis, įvairiu laiku ir aplinkybėmis. Seinų kunigų seminarijos auklėtinis, ilgametis Punsko parapijos klebonas kun. Antanas Žievys buvo vienas iškiliausių Punsko krašte gyvenusių ir dirbusių lietuvių kunigų. Šiandien nedaug kas žino, kad šio kilnaus dvasininko ryžto, drąsos ir užsispyrimo dėka po Antrojo pasaulinio karo Punsko...

Įrašas

VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.

                        Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...

Įrašas

Holodomoro aukų paminėjimas Kaune

2015-11-28 Kauno sąjūdiečiai dalyvavo Holodomoro aukų atminimo dienos paminėjime Nemuno krantinėje. Iš degančių žvakių dėliojo Tridantį (Trizub) ir Gediminaičių stulpus, o vėliau Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje dalyvavo Šv. Mišiose, kurias už holodomoro aukas aukojo Romos ir graikų apeigų katalikų kunigai. Paminėjimo renginį organizavo Tatjana Narkevičienė iš LŽTGA. “Holodomoras“ – mirtis nuo...

Įrašas

Gudų kultūros draugija Lietuvoje, asociacija „Kryvija“ ir „Vilnijos“draugija kviečia pažymėti Slucko sukilimo 95-ąsias metines

Slucko Šv. Mykolo cerkvė XVIII a. II pusė. lt.wikipedia.org nuotr. Таварыства беларускай культуры ў Літве Асацыяцыя “Крывія” Таварыства “Vilnija“   Запрашаюць Адзначыць 95-ыяўгодкі Слуцкага Збройнага Чыну.   У праграме: –          беларускія і літоўскія выступоўцы распавядуць аб гісторыі змагання за незалежнасць сваіх краін; –          канцэрт барда А. Галіча. Дата: 29 лістапада 2015 г. Пачатак а 14.00....

Įrašas

Paulina Ciucka: Baltų kultūros pasaulis ir jų kalbos – tai gryna mistika

Sigitas Birgelis, punskas.pl Varšuvos universitete baltistiką studijuojančią lietuvių literatūros vertėją, varšuvietę Pauliną Ciucką kalbina Sigitas Birgelis. Sigitas Birgelis: Studijuoji baltistiką Varšuvos universitete. Šiuo metu stažuoji Vilniaus universitete, kur tobulini lietuvių kalbą. Kokiomis aplinkybėmis, kaip ir kodėl susidomėjai lietuvių kalba ir literatūra? Kokia buvo pradžia? Kas paskatino?   Paulina Ciucka: Į šitą klausimą, paprastai užduodamą man kaip pirmą,...

Įrašas

„Esame sukrėsti pamišėliško smurto ir neapykantos“

„Popiežių Pranciškų pribloškė žinia apie teroristų išpuolius Paryžiuje, kur žuvo ne mažiau kaip 120 žmonių“, – sakoma Šventojo Sosto spaudos salės direktoriaus t. Federico Lombardi SJ paskelbtame pareiškime. „Vatikane su liūdesiu sekame tragiškas žinias. Esame sukrėsti šių naujų pamišėliško teroristų smurto ir neapykantos proveržių. Kartu su popiežiumi ir su visais taiką mylinčiais žmonėmis juos smerkiame...

Įrašas

Ž. Makauskienė: Paritetas tarp Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių – netinkama formulė

Živilė Makauskienė | propatria.lt nuotr. www.propatria.lt Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje daug kalbama ir žinoma apie Lietuvos lenkų tautinę bendruomenę, jos problemas ir aktualijas. To negalima pasakyti apie kitapus sienos, daugiausiai etninėse žemėse Seinų-Punsko krašte gyvenančius Lenkijos lietuvius. Lietuvos politikai ir žiniasklaida juos prisimena dažniausiai tik kai prireikia palyginti jiems ir Lietuvos lenkams suteiktas kalbines teises....

Įrašas

Punsko lietuviškoms mokykloms perduotas naujas mokyklinis autobusas

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai Punsko (Lenkija) krašto mokykloms perdavė naują 19 vietų mokyklinį autobusą „Iveco Daily“, susitiko su Punsko S. Dariaus ir S. Girėno mokyklos, Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus ir Vidugirių pagrindinės mokyklos vadovais, pedagogais bei mokiniais. Nauju mokykliniu autobusu vaikai iš apylinkių vyks į pamokas, o laisvu nuo mokinių pavėžėjimo laiku ar...

Įrašas

Barbarai Toruńczyk įteiktas Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ spalio 24 dieną įteiktas lenkų eseistei, publicistei, literatūros istorikei, leidėjai Barbarai Toruńczyk. Aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą  Krokuvoje įteikė kultūros viceministras Romas Jarockis. B. Toruńczyk apdovanota už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui (už ilgametį darbą pristatant Lietuvos kultūrą ir literatūrą lenkų skaitytojams), už...

Įrašas

Sigitas Birgelis. Apsaugoti nuo užmaršties

Nuotraukoje – Juozas Jakimavičius Bėga laikas. Į Anapilį viens po kito iškeliauja žmonės. Išeina, pasiimdami į nežinomybę savo jausmus, išgyvenimus, gyvenimo patirtį, nuveiktus gerus ir blogus darbus, tai, ką pavyko padaryti ir ko nesuspėjo baigti. Žmonių darbai pasilieka – vieni ilgiau, kiti trumpiau, išlieka net žmogaus nesant. Jie gali būti perduodami kaip atsiminimai kitoms kartoms,...

Įrašas

Krokuvoje – Lietuvos garsai ir spalvos

Krokuvoje – Lietuvos garsai ir spalvos Rugsėjo pabaigoje Galicijos žydų muziejuje atidaryta paroda „YIVO Vilniuje: legendos pradžia“ pradėjo turtingą renginiais Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje pristatymą „Litwa w Krakowie: sezon kultury 2015”. Šią savaitę – net penki įspūdingi lietuvių menininkus, jų kūrybą ir talentą pristatantys renginiai. Kamerinės ir simfoninės muzikos koncertai Penktadienį ir šeštadienį, spalio 16-17...

Įrašas

Liudyti reikia dorai

Darius PECKUS, Teatrologijos magistras www.voruta.lt Pasibaigė neapsakomai turtinga ir įvairi Lietuvos liaudinio vaidinimo vasara. Kiekvieną savaitgalį net keliuose regionuose vykdavo kaimų ir miestelių teatrų suvažiavimai, festivaliai, krivūlės: Rietavas, Girdžiai, Paragiai, Leliūnai, Marcinkonys, Pasvalys, Kretinga, Panoteris, Tautkaičiai, Šakiai, Ožkabaliai, Ukmergė, Molėtai, Žagarė, Rokiškis, Laukuva, Anykščiai… Visų neišvardinsi, bet reiškinio mastą rodo regionų visuotinumas. Kalbame ne apie...

Įrašas

Lietuvos kultūros sezonas Lenkijoje – „Litwa w Krakowie: sezon kultury 2015″

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penkmečio proga Krokuvoje, Lenkijoje bus pristatytas kompleksinis Lietuvos kultūros instituto koordinuojamas projektas „Litwa w Krakowie: sezon kultury 2015″, kurio metu, bendradarbiaujant su gausybe Lietuvos ir Lenkijos partnerių, nuo spalio iki 2016 m. sausio pabaigos Krokuvos gyventojams ir miesto svečiams bus pristatyta Čiurlionio kūryba, šiuolaikinio meno atstovų darbai, teatras, klasikinės muzikos koncertai,...

Įrašas

Ministrė A. Pitrėnienė atsakė į Lenkijos nacionalinio švietimo ministrės laišką

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė atsakė į Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministrės Joannos Kluzik-Rostkowskos laišką, kuriame ji reiškė susirūpinimą dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimo. Ministrė A. Pitrėnienė paaiškino priežastis, kurios lemia mažėjantį mokyklų tinklą visose šalies savivaldybėse ir priminė, kad panašios tendencijos pastebimos ir Lenkijoje. „Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje beveik 40 proc....

Įrašas

Latvijoje atidengiamas paminklas karaliui Mindaugui

Didžiausioje Latvijoje Agluonos bazilikoje šį sekmadienį – rugsėjo 20 d. – bus atidengtas paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Jis žymės Lietuvos karaliaus mirties vietą. Mindaugas su latgalių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. Paminklo atidengimas – tai vienas iš Baltų vienybės dienos (rugsėjo 22-osios), kuriai bus skirtas šis...

Įrašas

Punsko licėjaus absolventai. Darius Zimnickas

punskas.lt 2016 metais Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjus švęs 60-metį. Vienas iš licėjaus absolventų, kuriais galime didžiuotis, yra kelių Varšuvos chorų dirigentas dr. Darius Zimnickas. Muzika jis „užsidegė“ dar jaunystėje. Besimokydamas licėjuje įkūrė ansamblį „Šešupė“, kurį jo kraštiečiai maloniai prisimena iki šių dienų. Baigęs Punsko vidurinę mokyklą įstojo į Vilniaus konservatoriją, kurioje trejus metus mokėsi...

Įrašas

Kas sieja Punską ir Bartninkus?

Kas sieja Punską ir Bartninkus? Gal daug kas, gal niekas? Gal bitės, bitininkystė, medus? Punsko krašte gerų, pasižymėjusių ne tik šiame regione bitininkų yra nemažai. Bartninkai šioje srityje irgi, atrodo, ne iš kelmo spirti, nes savo vardą nuo drevinės bitininkystės yra gavę. Be abejo, pirmieji šios vietos gyventojai bitininkyste vertėsi, iš miško medžių drevių medų...

Įrašas

Istorinėse Carinės Rusijos žemėse lietuviai pastatė Tremtinių Rūpintojėlį

Trečiojo pagal dydį Rusijos miesto Novosibirsko centre vakar rinkosi lietuvių ir kitų bendruomenių tremtiniai. Jie pašventino Tremtinių Rūpintojėlį, skulptoriaus tautodailininko Adolfo Teresiaus drožtą pastarąsias dvi savaites. Kedro skulptūrą lietuviai pastatė Novosibirsko katalikų bažnyčios katedros šventoriuje, varpinės nišoje. „Trijų metrų aukščio tremtinių rūpintojėlis išdrožtas iš Sibiro medžio – kedro. Jis ateinančius du ar tris šimtmečius galvos apie tremtį...

Įrašas

Paskaita „Ostrogiškiai: Vilniaus ir Kijevo likimo jungtis“ ─ Ukrainos Nepriklausomybės dienai

Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos rugpjūčio 24 d. 17.30 val. organizuoja dr. Genutės Kirkienės paskaitą „Ostrogiškiai: Vilniaus ir Kijevo likimo jungtis“. Paskaita vyks Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčioje (Aušros g. 7B, Vilnius), 1514 m. funduotoje Vilniaus kašteliono ir LDK etmono Konstantino Ostrogiškio. Svarbiausi pergalės laurai tiek tais laikais,...

Įrašas

Totorių tradicijos atgimė Trakuose

2015 m. liepos 28 d. kempinge „Slėnis“ įvyko Totorių kūrybinės vasaros mokyklos, trukusios 9 dienas, baigiamasis vakaras Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV amžiuje, to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovams palaikant glaudžius ryšius su Aukso Orda. Šiuo metu Lietuvoje gyvena kiek mažiau nei 4000 totorių. Tankiausiai gyvenamos vietos – Alytaus, Kauno ir...

Įrašas

Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai

2015 m. liepos 14 d., antradienio, pavakarę Milano Sforcų pilyje (Castello Sforcesco), greta Mikelandželo skulptūros Pietà Rondanini ekspozicijos, atidaroma Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“. Paroda veiks iki rugpjūčio 2 dienos. Parodą atidaro Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ceremonijoje taip pat dalyvauja Italijos,...

Įrašas

Svarbiausiame pasaulyje fotografijos festivalyje – įvertinimas Lietuvai

Monika Petrulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seniausiame ir svarbiausiame pasaulyje – Arlio fotografijos festivalyje, Prancūzijoje, pirmą kartą apdovanota Lietuvos fotografijos knyga. Vito Luckaus monografija „Vitas Luckus. Kūryba/biografija“ paskelbta geriausia metų istorinės fotografijos knyga. Monografijos sudarytojos – Margarita Matulytė ir Tatjana Luckienė-Aldag. Aštuonių ekspertų komisija už V. Luckaus monografiją balsavo vienbalsiai. Iš viso festivalio konkursui...

Įrašas

Lietuvą pasieks dokumentų, susijusių su Oginskių veikla, kopijos iš Rusijos archyvo

2015 m. birželio 15–19 d. Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve (Maskva) dirbę Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos darbuotojai atrinko dokumentus, susijusius su kunigaikščiais Oginskiais. Keli šimtai šių dokumentų skaitmeninių kopijų netrukus pasieks Lietuvos valstybės istorijos archyvą.  Informacijos ir dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Ūllė Damasickienė ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Tamulynas. Buvo peržiūrėtos...

Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas
Įrašas

Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas

Povilas GYLYS, Vilnius Daug lietuvių mano, jog mes neturime išmintingo, patriotiško elito. Ne tik politikų, bet ir žurnalistų, analitikų. Daugelio iš jų mentalitetas yra tarniškas. Galią turintys ir mus valdantys turi stiprų tarno instinktą. Tačiau tai ne tarnystės savo šaliai ar tautai instinktas. Mus valdantieji dairosi ne tiek į tai, ką galvoja ir ko nori Lietuvos...

Įrašas

Antanas Guoga: nuo „profkės“ iki modernios specialistų praktikų kalvės

„Profkė“ – gana neigiama etiketė, nuo seno prilipdyta amato vaikus mokančioms mokykloms. Per daugybę metų nusistovėjo toks keistas požiūris, jei jau vaikui nesiseka mokslai, tai tada – nors į „profkę“. Ir dažnai Lietuvoje nesi rimtai vertinamas, jei neturi „aukštojo“. Na tai kas, kad tas tavo aukštasis iš kažkelinto šalies universiteto vadybos krypties. Svarbu universiteto išduotas...