Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt 2015 m. Klaipėdoje išleista vertinga Juliaus Žuko monografija apie to miesto ir regiono ekonominę istoriją XIII – XVI amžiais. Knygoje profesionaliai apibūdinama viduramžių Klaipėda, nagrinėjama miesto ir regiono ūkinė raida nurodytu laikotarpiu. Veikalas kartu ir nuliūdins vyresnės kartos žmones – jame bene pirmą kartą Lietuvoje nuodugniau aptarinėjami dar XIX a. Vakaruose...
Autoriai
Įrašas
Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo atradėjo L.Mažylio sutikimo šventė
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Balandžio 5 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių salėje Kaune įvyko atviras TS-LKD Centro skyriaus pirmininko dr. Martyno Ubarto iniciatyva sušauktas posėdis, kuriame įvyko šventinis susitikimas su Vasario 16 Akto originalo atradėju profesoriumi Liudu Mažyliu. Profesorius išsamiai papasakojo kaip buvo surastas svarbiausias mūsų valstybės gimimo dokumentas, pagrindė savo samprotavimus, kad Aktas...
Įrašas
Prof. Antanas Tyla. Lietuvių konferencija, jos reikšmė, anykštėnų indėlis
Profesorius Antanas Tyla. lma.lt nuotr. www.voruta.lt Pranešimas, skaitytas 2017 02 11 Signatarų namuose Vilniaus anykštėnų sambūryje, minint Vasario 16-ją. Svarbiausi Lietuvių tautos XX a. darbai yra Lietuvos suverenios valstybės atkūrimas, jos plėtojimas ir lietuvių tautos egzistencijos užtikrinimas, po to nepriklausomybės atkūrimas ir jos 27 metų turininga ir permaininga tąsa, kurioje būdami mes susirinkome šiame...
Įrašas
Knygnešystės minėjimas
Pranešėjas Zigmas Tamakauskas Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, Laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Kovo mėnesį kasmet pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku...
Įrašas
Prof. dr. Alvydas Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai
Prof. Alvydas Butkus. A. Virvičienės nuotr. Prof. dr. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai. Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio...
Įrašas
Karaimų leksikografijos istorija ir dabartis
V. Radlovo žodynas Doc. dr. Halina KOBECKAITĖ, www.traku-zeme.lt Praėjusių metų gruodžio mėnesį Lietuvių kalbos ir tautosakos institute Vilniuje vyko mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“. Konferencijos prelegentai labai įdomiai diskutavo apie kintančias įvairiakalbių žodynų formas, apie tai, kaip laikmetis ir socialinės realijos sąlygoja vartojamos kalbos leksiką ir kaip tai atsispindi žodynuose, kiek...
Įrašas
Vytautas Valentinas Česnulis. Redaktorė Jadvyga Šablinskaitė
Vytautas Valentinas ČESNULIS, www.voruta.lt Dienraštis „Express Wileński“ 1933 m. vasario 2 d. (laikraštis nenumeruotas!) informacijų rinkinėlyje „Atsitikimai ir įvykiai“ parašė: „33 metų Jadvyga Šablinskaitė (Szablińska) (Didžioji g-vė 2) prie Vilniaus gatvės namo Nr. 8, norėdama nusižudyti, išgėrė acto esencijos. Greitosios pagalbos gydytojas suteikė apsinuodijusiajai pirmąją pagalbą, paskui nuvežė ją į Žydų ligoninę. Ligoninėje Šablinskaitė mirė.“...
Įrašas
Seime įkurta parlamentinė grupė „Už tautų Europą“
Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Šių metų sausio 18 dieną LR Seime buvo įkurta parlamentinė grupė „Už tautų Europą“. Grupės pirmininku išrinktas žinomas politologas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, pavaduotoju – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Prie šios grupės prisijungė Seimo nariai Irena Degutienė, Paulius Saudargas, Vida Ačienė, Audronius Ažubalis, Rimantas...
Įrašas
XXI – ojo amžiaus Lietuva. Norime mokytis lietuvių kalba. Ar galima?
Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių pradinio ugdymo skyrius. A.Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilniaus rajonas, www.voruta.lt Vilniaus rajonas, Buivydiškės. Prieš 21-erius metus buvusi Vilniaus apskrities administracija Buivydiškių dvare, kuris minimas dar XVI a., įsteigė pagrindinę mokyklą. Nors dvaro rūmai metus skaičiuoja šimtmečiais ir jiems būtinas rimtas remontas, net ir 21-ajame amžiuje vis dar geba teikti pastogę ribotam skaičiui...
Įrašas
Algimantas Mišeikis, Zigmas Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“?
Algimantas MIŠEIKIS – chorų kūrėjas ir dirigentas, docentas, Zigmas TAMAKAUSKAS – Kauno savivaldybės Švietimo tarybos narys, LS Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas 2016-12-01, „VARPAS“ Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko...
Įrašas
Prof. habil. dr. Alvydui Butkui įteikta Vasario 16-osios akto signataro D. Malinausko premija
Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premiją prof. dr. Alvydui Butkui įteikė Donato Malinausko giminaitis, vienas premijos steigėjų, gydytojas Viktoras Jencius-Butautas. Aušros Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Jau septynerius metus, nuo 2012 – ųjų, kasmet kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Vilniuje, Signatarų namuose, yra teikiama Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros...
Įrašas
Prof. Alvydas Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“
Šv. Brunonas pamokslauja pagonių karaliui. Freska Pažaislyje. Prof. dr. Alvydas BUTKUS, Kaunas, www.voruta.lt Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar...
Įrašas
Viktoras Jencius-Butautas. Kas 1918 metais nuvežė Nepriklausomybės Aktą į Berlyną
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt Svarbiausią XX ir XXI amžių Lietuvos valstybės dokumentą, 1918 metų Nepriklausomybės Aktą, iki šiol gaubia paslaptys. Nenorima žinoti, kas jį atspausdino su klaidomis, tiksliai nežinoma, kiek Akto egzempliorių pasirašyta, visuomenei nežinoma nei vieno Nepriklausomybės akto egzemplioriaus buvimo vieta. Paslaptys gaubia ir Akto (galbūt originalo) nuotraukų su nutrupėjusiais dokumento kraštais paplitimą Atgimimo pradžioje...
Įrašas
Dr. Martynas Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? II dalis
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą ,,mokslinės” prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada...
Įrašas
Dr. Martynas Purvinas. Reikšmingas veikalas apie Mažosios (Prūsų) Lietuvos istoriją
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Žinomas Rytprūsių ir Mažosios Lietuvos praeities tyrėjas V. Rotė (Wolfgang Rothe) su D. Vymer (Daniela Wiemer) 2016 m. išleido fundamentalų dvitomį veikalą apie Prūsų Lietuvos gyvenviečių istorinę raidą, paremtą Tolminkiemio parapijos ir jos aplinkos istorine analize. Tas reikšmingas leidinys jau sulaukė Vokietijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities specialistų palankių atsiliepimų. Šis...
Įrašas
Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje?
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.voruta.lt Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius… O juk yra svarbesnių dalykų… Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio...
Įrašas
Kai kontekstai tampa iškalbingesni už faktus: knygos apie Nepriklausomybės Akto signatarą prelatą Kazimierą Steponą Šaulį sutiktuvės
Onos Gaidamavičiūtės nuotr. Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt Šių metų sausį Vilniuje, Signatarų namuose, vyko ką tik išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“ sutiktuvės. Ši knyga pasakoja apie Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Valstybės Tarybos, Steigiamojo Seimo nario prelato Kazimiero Stepono Šaulio (1872–1964) gyvenimą ir veiklą. Jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius (1922–1944),...
Įrašas
Antanas Tyla. Trijų Anykščių krašto moterų žmogiškos brungenybės ir lemtis
Geležinkelis ties Vorkuta, G. Aleknos nuotr. Antanas TYLA, www.voruta.lt Gyvenimas ošia, banguoja, kaip vandenynas. Ant jo bangų mūsų rūpesčiai, pergyvenimai, drąsa, narsa, ryžtas, meilė, pasiaukojimas, nepastovumas, išmintis, skurdas…Viskas, viskas. Tos bangos ritasi ir krantą pasiekę susigeria į jo smėlį, kaip į žemės smegenis. Kartais tų bangų nešamam žmogui kelią pastoja netikėta kliūtis, reikalaujanti pasiaukojimo, dėl...
Įrašas
Viktoras Jencius – Butautas. Kodėl slepiama Vytauto palaikų paieška nuo visuomenės ir prof. Alfredo Bumblausko rūpesčiai dėl sovietinių simbolių depolitizacijos
Vilniaus katedros požemiai. www.bpmuziejus.lt nuotr. Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt Lietuvos televizijos (LRT) laidoje Dėmesio centre 2017 01 31, švelniai tariant kiek pavėluotai, du profesoriai Raimundas Lopata, pagarsėjęs nepagarbiais pasisakymais apie signatarą Donatą Malinauską ir tuo pačiu pasėjęs abejones dėl Nepriklausomybės Akto, bei Alfredas Bumblauskas, žinomas visuomenėje savo kontraversiškais pasisakymais, už tai pagerbtas Lenkijos ordinais, staiga susirūpino Valstybės...
Įrašas
Alfonsas Kairys. Donelaičio įamžinimo Gumbinėje istorija
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.mazoji-lietuva.lt Lazdynėliai….. Būtų ir nežinomi, jeigu juose nebūtų gimęs lietuvių grožinės literatūros pradininkas literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, kurio poema „Metai“ tapo pasauliniu grožinės literatūros kūriniu, 1977 m. UNESCO nutarimu įtrauktu į Europos literatūros šedevrų sąrašą. Lankantis Guseve (Gumbinėje) tuometis aktyvus Kaliningrado srities regioninės lietuvių tautinės – kultūrinės autonomijos narys Algirdas...
Įrašas
K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas
2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo...
Įrašas
Kęstutis Petkūnas: laikraščių reporteris, ekologas ir sąjūdininkas
Kęstutis Petkūnas Kęstutis Petkūnas daugiau kaip keturis dešimtmečius yra aktyvus Lietuvos periodinės spaudos žurnalistas, reporteris, rašantis apie viską, dažniausiai apie gamtą. „Trakų žemei“ rašo nuo pat jos įsteigimo, aktyviai bendradarbiavo su laikraščiais „Lietuvos rytas“ ir „Voruta“. Jo reportažai „Lietuvos ryte“ buvo skaitomi ir plačiai žinomi. Daug metų praleido dirbdamas Lentvario kilimų fabrike, buvo aktyvus Sąjūdžio...
Įrašas
Identitetas, istorija ir politika
Lietuvos ir Vokietijos sieną žymintys herbai ant Širvintos upės tilto, Kudirkos Naumiestis, iki 1938 m. Prof. dr. Alvydas BUTKUS, Kaunas Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio identiteto interpretacijų, kurias ėmė populiarinti kai kurie Lietuvos istorikai. Jos buvo ištrauktos iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų interpretacijų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek...
Įrašas
Trakų krašto leidėjas, redaktorius, žurnalistas
Juozo Vercinkevičiaus knygos „Laisvi su laisvais, lygūs su lygiais“ pristatymo Trakų viešojoje bibliotekoje dalyviai (iš kairės): Irma Stadalnykaitė, mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, habil. dr. Kazimieras Garšva, Juozas Vercinkevičius. Jolantos Zakarevičiūtės nuotr. Nuostabus tas mūsų Trakų kraštas, ne tik ežerais, puikia gamta, šimtmečius skaičiuojančia Lietuvos istorija, bet ir darbščiais, savo Tėvynę mylinčiais ir garsinančiais, garbingus...
Įrašas
Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis
Skaisgirių, Pakalnės apskr. (dab. Bolšakovas, Slavsko r.), gyvenvietės turgus, iki 1938 m. Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės. Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas...
Įrašas
Martyno Liuterio tezių paskelbimui kitąmet – 500
Krikščionių bažnyčių Lietuvoje vadovai, pasirašę memorandumą Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Protestantai. Krikščionys būna katalikai, protestantai, pravoslavai. Tai trys pagrindinės krikščioniškosios Bažnyčios. Paskutinės dvi dar turi įvairių atšakų. Visos šios bažnyčios sutaria dėl Krikšto Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios, dėl Trejybės. Bėgant amžiams tarp krikščionių vyko skilimas. 1054 m. vyko skilimas tarp Rytų ir Vakarų...
Įrašas
Bibliofilas iš Mielagėnų parapijos
Edmundas Černiauskas. Alfredo Girdziušo nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, Mielagėnai, www.voruta.lt Įdomiai formuojasi atskirų vietovių sociokultūrinės patirtys. Dauguma Lietuvos vietovių savo istorijose randa įdomių senosios kultūros pėdsakų. Rytų Lietuvos pakraščiai dar gana gyvai mena buvusių dvarų istorijas, lenkmečio, sovietinių represijų padarinius. Vienos bendruomenės po istorinio svorio našta sugniūžta, kitos randa jėgų į palikimą pažvelgti nauju žvilgsniu, bando...
Įrašas
Vytauto Landsbergio fondo įkūrimo 25-mečiui. Vytauto Landsbergio fondo parama Pietryčių Lietuvos mokykloms
www.voruta.lt Nuo pat Lietuvos valstybės atkūrimo 1990 m. lietuvių visuomenė yra ypač susirūpinusi Pietryčių Lietuvos mokyklomis. Siekiama, kad Lietuvos piliečių, gyvenančių Rytų Lietuvoje, pradedant Ignalinos ir baigiant Varėnos r., pasienyje su dabartinėje Baltarusijoje esančiomis Lietuvos etninėmis žemėmis, vaikai galėtų mokytis valstybine kalba. Pirmąsias mokyklas 1991–1992 m. Vilniaus ir Šalčininkų r. steigė Vilniaus apskrities viršininko administracija....
Įrašas
Viktoras Jencius-Butautas. Nuo kavinės iki Gedimino kalno keltuvo
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt 1911 12 01 (14) Vilniaus miesto valdybos[1] posėdyje buvo priimtas sprendimas pastatyti vandentiekio rezervuarą ant Gedimino pilies kalno pagal inžinieriaus Eduardo Šenfeldo, kurio padėjejas buvo Gabrielis Sokolovskis[2], sumanymą. Nuo šio įvykio praėjus 100 metų, o Gedimino kalnas ir Pilis vėl jaudina Lietuvos visuomenę. 1912 -1913 metais buvo paskaičiuota vandentiekio įrengimo...
Įrašas
Likimo padabintas ilgu žydėjimu apsilankantiems Palūšėje
Dalia SAVICKAITĖ, Palūšė, www.voruta.lt Kuo gilyn į žiemą, tuo vasariškesni prisiminimai… Net kelios Utenos apskrities gyventojų ir jų svečių kartos, prisimindamos keliones po Aukštaitijos nacionalinį parką, geru žodžiu pamini ir legendinį, bene pirmąjį, bet tikrai ilgiausiai (kitąmet minės 80-ą gyvenimo ir 55-ą turizmo veikėjo jubiliejus) turistų grupes šiame regione lydintį Albertą Umbražiūną. Impozantiškos išvaizdos, plataus...