Rozalime – paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pakruojo rajono Rozalimo miestelyje, Laisvės aikštėje, prie Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios šventoriaus, pastatytas ir saulėtą vasaros sekmadienį pašventintas ąžuolo paminklas. Jame iškaltas užrašas – „Daugyvenės krašto kovotojams už Lietuvos laisvę“. Daugyvenė – tai Radviliškio bei Pakruojo rajonų upė, ištekanti 7 km į pietvakarius nuo Šeduvos iš Vėriškių Žirnio ežerėlio ir įtekanti į Mūšą ties Rimšoniais, 6 km į pietus nuo Linkuvos. Istorija liudija šiame karšte amžiais gyvavusią laisvės dvasią. Paminklu, skirtu Lietuvos tūkstantmečiui, pagerbiami tų Aukštaitijos vietų 1831, 1863 metų sukilėliai, knygnešiai, Nepriklausomybės kovų, pasipriešinimo okupantams dalyviai, partizanai, rezistentai, tremčių kankiniai, tėvynės laisvės puoselėtojai nuo Mindaugo iki naujausių laikų.
Statyti paminklą sumanė habilituotas daktaras profesorius Vytautas Šernas. Jis 1927 m. gimė ir augo Rozalimo valsčiaus (dabar seniūnija) Birjagalos kaime, jau šešetą dešimtmečių gyvena Vilniuje, nuolat būdamas kartu su tėviške, mylėdamas ją dideliais darbais. 1998 m. išleista monografija „Daugyvenės kraštas“. Prof. V.Šernas – jos sudarytojas, atsakingasis redaktorius, daugelio skyrių autorius, leidybos organizatorius. 632 puslapių knygoje apžvelgiama Daugyvenės regiono istorija nuo giliausios senovės iki dabarties, aprašoma dešimtys gyvenviečių, išnykusių ir esamų kaimų, miesteliai, dvarai, bažnyčios, mokyklos, pasakojama apie tūkstančių žmonių likimus. Ir štai naujas paminklas Daugyvenės kraštui, jo žmonėms.
Sumanymui įgyvendinti prireikė keleto metų. Prof. V.Šernui, „Žiemgalos“ draugijos Vilniaus skyriaus vicepirmininkui, talkon atėjo vienas šios draugijos kūrėjų bei vadovų dr. Kazimieras Garšva („Vorutos“ skaitytojai jį turbūt geriau pažįsta kaip „Vilnijos“ pirmininką), sostinėje gyvenantys kraštiečiai dr. Povilas Skrolis, Nijolė Gasilionytė , kiti. Daug širdies įdėjo medžio drožybos menininkas rozalimietis mokytojas Egidijus Impolis, labai svarbi buvo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagalba. Paminklo postamente įvardyta, kieno pastangos, lėšos ypač reikšmingos, kad Rozalime atsirado toks istorinis atminimo statinys. Skulptorius Jonas Jagėla. Architektas Algis Vyšniūnas. Statybos iniciatoriai – Vytautas Šernas, Rozalimo seniūnijos bendruomenė. Mecenatai – Povilas, Saulius ir Arūnas Skroliai, Nijolė ir Algimantas Gasilioniai, Vygintas Davidonis, Jonas Jurgeliūnas, Algirdas Misiūnas, Povilas Liaudanskis. Rėmėjai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Pakruojo rajono savivaldybė ir Žvirblonių žemės ūkio bendrovė. Tarp žmonių, prisidėjusių dosniomis aukomis prie paminklo statymo, – Arūnas Rupšlaukis, Daugyvenės krašte veikusios partizanų Žaliosios rinktinės vado pavaduotojo leitenanto Zenono Rupšlaukio – Perkūno sūnus. Jo tėvas buvo NKVD nukautas Rozalime 1945 m. liepos 8 d.
 Paminklą šventinęs Rozalimo parapijos klebonas Anicetas Kisielius, šias dvasininko pareigas čia einantis jau 40 metų, kvietė nepamiršti praeities, priminė, jog miestelis turi patriotų , šviesuolių, laisvės kovotojų atminimo įamžinimo ženklą. Kapinėse yra paminklas Lietuvos kariams savanoriams iš 4 – ojo pėstininkų pulko, 1919 m. žuvusiems Meškuičių kovose su bermontininkais. Ten pat paminklinių kryžių ansamblis perlaidotiems partizanams. Rozalimo centre – dukart atgimęs Laisvės Angelas. Šis paminklas, pastatytas Lietuvos nepriklausomybės ir savivaldybių dešimtmečio proga bei pagerbiant žuvusius už tėvynės laisvę rozalimiečius, atidengtas 1928 m. vasario 16 – ąją. Pokariu suniokotas, sudaužytas, užkastas žemėn. 1990 – ųjų vasario 16 – ąją šventintas jau atstatytas, o naktį buvo piktadariškai nuverstas. Bet tuoj vėl prisikėlė gyventi – visiškai toks pat kaip pirmykštis.
Lietuvos tūkstantmečiui skirtas paminklas, pasak technikos mokslų daktaro P.Skrolio, ypatingos konstrukcijos, jam galima garantuoti bent 200 metų amžių. Klijuoto ąžuolo viduje – nerūdijančio plieno „gyslos“, jos ir paminklo viršūnėje – kryžių kryžiuje. Padaryta taip, kad medis neskilinėtų, kuo mažiau kenktų orų permainos.
„Tai puiki dovana ateinančioms kartoms“, – sakė paminklo šventinimo iškilmėms vadovavusi Rozalimo bendruomenės pirmininkė, gydytoja Virginija Kazlauskienė. Į ateities kartas kreipiamasi ir tekstu, įdėtu į hermetiškai uždarytą voką, patikėtą saugoti Rozalimo bažnyčiai, įteiktą klebonui A.Kisieliui. Voke, kurį bus galima atplėšti ir turinį paskelbti po 50 metų, taip pat šimtai… stop, paslaptis taps vieša tik 2056 – ųjų vasarą. Nors jau dabar atskleistas paslapties kodas. Tai priesako būsimoms kartoms žodžiai – mylėti Lietuvą. Mylėti kaip tie, kuriems pastatytas paminklas.
Prof. V.Šernas kalbą apie juos pradėjo iš tolo, nuo tų laikų, kai formavosi baltų gentys, radosi lietuvių tauta. Jos tūkstančio metų istorijoje buvo ir aukso amžius, bet nepalyginamai daugiau – sunkių išmėginimų laikotarpių. Žmonių, pasiryžusių gintis nuo kėsinimųsi pavergti, atėjūnų priespaudos, kovoti dėl išlikimo, lietuvybės išsaugojimo, savo valstybės, kartą po kartos augino ir Daugyvenės žemė.
Klovainiai, Laipuškiai, Padubysys, Prastavoniai, Šeduva, Šileikoniai – 1863 – 1864 m. sukilėlių susitelkimo ir mūšių su Rusijos caro kariuomene vietos. Šviesaus atminimo padubysiečio Juozo Čybo sukauptame ir įrengtame muziejuje galima pamatyti sukilėlių ginklų – šakių, pistoletą, kardą, šautuvų, užtaisomų iš vamzdžių galo. Šeduvoje sukilėliai sunaikino rusų įstaigų bylas. Už tai nemaža šeduvių atsidūrė Sibire. Ten, apie 650 km nuo Tomsko, jie įkūrė lietuvišką kaimą ir pavadino jį Naująja Šeduva.
Daugyvenės kraštas išvaikščiotas, išvažinėtas knygnešių. Meldinių apylinkėje (Rozalimo s.) iš Rytprūsių atsigabentas knygas platindavo Pranciškus Kasperavičius. Nuvežęs Tilžėn nuo tarnybos rusų kariuomenėje bėgančius jaunuolius, iš ten parveždavo lietuviškų knygų, laikraščių, visa tai paslėpęs dvidugniame vežime. 5 gimnazijos klases baigęs Ignas Bitaitis iš Lumbelių kaimo (Klovainių s.) pėsčias nukakdavo į Prūsiją knygų, buvo ir vaikų mokytojas, rašė eiles, apysakas, dramas. 1898 m. žandarai jo namuose rado rankraščių ir 52 knygas, tarp jų ypač „pavojingų“ Vinco Kudirkos raštų. Dažnas svečias Rozalimo, Klovaičių, Linkuvos, Šeduvos apylinkėse būdavo legendinis knygnešys Jurgis Bielinis (Bieliakas), vaikų bei vyresnių vadintas Seniu Dėde. Jo atgabentą literatūrą išplatindavo vietiniai knygnešiai. J.Bielinį apsistoti, nakvoti priimdavę žmonės prisimena, kad jis mėgdavo kartoti: „Nemirsiu, kol caro nenugalėsiu. Turi vieną sykį baigtis ta begalinė tamsa ir nelygybė“. Mirė istoriniais 1918 – aisiais savo tėviškėje, Purviniškių kaime, Biržų rajone, daug nusipelnęs Daugyvenės kraštui, likęs jame nepamirštamas, savas.
Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. Dvi dešimtys laisvos, suverenios valstybės metų. Ir 1940 – ieji, prasideda, anot. Prof. V.Šerno, turbūt pats baisiausias šio krašto laikotarpis. Plūsta į Lietuvą iš Rytų kariuomenė, o anon pusėn, sukilėliams prieš caro valdžią pažįstamais maršrutais, rieda gyvulinių vagonų ešelonai, prigrūsti „savanoriškai“ didžiosios sovietų šeimos nariais tapusių piliečių. Karas. Keičiasi okupantai. Vėl grįžus sovietiniams – naujos trėmimų bangos. Vien tik iš Rozalimo ir Klovainių apylinkių 1941 – 1952 m. ištremta apie 800 žmonių.
Birjagalietis Povilas Ferensas buvo kalinys tremtyje. Žaliosios rinktinės partizanas po kautynių Litkūnų kaime 1946 m. vasarį suimtas neginkluotas Juozo Rymo ūkyje ir nuteistas 10 m. kalėti. Senokai jo nebėra tarp gyvųjų. Duktė Jūratė Ferensaitė – Skorupskienė, Rozalimo vidurinės mokyklos muzikos mokytoja, vadovauja moksleivių, pedagogų, taip pat bažnyčios chorui. Šis choras, pati jo vadovė giedojo ir per paminklo laisvės kovotojams šventinimo ceremoniją.
Istorijos laikraščiui rašančiam autoriui turbūt reikėtų į įvykius žiūrėti nešališko stebėtojo akimis, tačiau ką darysi, jeigu eidavai mokyklon pro tą vietą, kur dabar paminklas, ir matydavai numestus apnuogintus kūnus, girdėdavai jų atpažinti atvykusių artimųjų kūkčiojimą. Gačionių kaimo partizano Stasio Simonaičio – Gorkio, žuvusio 1947 m. liepą, kūnas buvo velkamas per Rozalimą prikabintas prie vežimo ir miestelyje išgulėjo šešias paras. Atpažinti lavono iš tremties Rusijos šiaurėje buvo atvežta ir vėl grąžinta atgal partizano sesuo Eugenija. Brolio kūnas įmestas į bombos išraustą duobę pelkėtame miškelyje, Kanapinėje.
„Išniekintas Rozalime“ – šie žodžiai daug sykių įrašyti prof. V.Šerno parengtoje Daugyvenės partizanų kartotekoje. Toks įrašas ir tarp Lietuvos kariuomenės kapitono, 1941 m. sukilimo Daugyvenės krašte organizatoriaus, partizanų Žaliosios rinktinės įkūrėjo bei vado Izidoriaus Pucevičiaus – Radvilos biografijos duomenų. Jis auštant 1945 m. rugpjūčio 26 – osios rytui buvo iš pasalų nušautas prie Mediniškių kaimo (netoli žūties vietos 1997 m. pastatytas atminimo paminklas). Kaip prisimenama partizanų talkininkė Rūtelė (paties I.Pucevičiaus suteiktas slapyvardis Apolonijai Šernaitei – Gaidamauskienei), atvežtą į Rozalimą vadą žmonės matė ant grindinio prieš NKVD būstinę vienmarškinį, basą, aplink vaikščiojo stribai, kurių ne vienam gal teko skaityti kapitono Radvilos žodžius, išsakytus pogrindžio spaudoje: „Kam pardavėt Lietuvą, jos vaikus vargui, kančioms ir mirčiai?“. Kitas 1941 m. sukilimo dalyvis, Žaliosios rinktinės vadas nuo 1946 m. pavasario iki 1947 – ųjų liepos, tų metų spalį žuvęs Juozas Skačkauskas – Strausas buvo nublokštas Rozalimo (kilęs iš šio valsčiaus Maldžiūnų kaimo) gatvėje su Lietuvos karininko uniforma.
Prie naujojo paminklo minėta visas būrys karininkų partizanų, tokio pat likimo bendražygių – Steponas Girdžiūnas – Gegužis, Petras Masilaitis – Virpša, Giria, Vytautas Česnakavičius – Valas, Daujotas, Ignas Daukša – Šipulskis, Maratonas, Zenonas Rupšlauskis – Perkūnas, Pranas Paluckas – Kadagys, Antanas Vitkus – Smidra bei kiti. Prisimintos Rozalimo (1945 m. liepa), Liaudiškių (taip pat 1945 m. vasara), Litkūnų (1946 m. vasaris) kautynės, kai partizanų narsos, pasiaukojimo, jėgos, sumanumo per susirėmimus su čekistais, okupacine kariuomene negalėjo nepripažinti net aukščiausioji baudėjų vadovybė.
Prisimintas ir jau Nepriklausomybę 1990 – aisiais atkūrusios Lietuvos pasienietis Gintaras Žagunis, 1991 m. gegužės 19 – ąją nužudytas Krakūnų poste ( Šalčininkų r.), prie sienos su Baltarusija, iš tikrųjų – SSRS. Autoriui vėl nelengva žvelgti iš šalies. Gintaras 1957 m. birželio 20 d. gimė Rozaline. Čia jo motina Aldona Žagunienė buvo mūsų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Trečioji abiturientų laida atsisveikinome su Rozalimo mokykla Gintaro gimimo vasarą, o jis mokslo kelią 1964 m. pradėjo Trakuose, kur persikėlė šeima. Motina Trakuose tęsė mokytojos lituanistės darbą.
„Dar mokyklos suole daug skaitė. Slapta keisdavosi su draugais tarpukario Lietuvos knygomis, domėjosi karo vadais ir lietuvių kovomis dėl Nepriklausomybės. Šiandien kaip relikviją vartau jo užrašų knygeles, kuriose matau – 19 metų sūnus svajoja apie Lietuvos laisvę. 1976 metai. „Lietuva, Lietuva! Tu per amžius laisva!“
Motina brangina sūnų primenančias relikvijas, buvęs jos mokinys kaip relikviją saugo pluoštelį mokytojos ranka rašytų prisiminimų, iš kurių ką tik pacituotos eilutės. Pažįstamos rašysenos tekste yra ir sakinys: „Jo vaikystė prabėgo gražiose Rozalimo apylinkėse“.
33-ejų metų žuvęs Gintaras Žagunis amžinai miega Vilniaus Antakalnio kapinėse, šalia Sausio 13 – osios ir Medininkų aukų. Pasieniečių Vilniaus rinktinės užkardai  Paškonių kaime suteiktas Gintaro Žagunio vardas. Žūties vietoje, Krakūnuose, jo atminimui buvo pastatytas koplytstulpis, 2004 m. atidengtas paminklas. Dabar jam kartu su kitais – ir paminklas Rozalime, kur Lietuvos nepriklausomybės, laisvės gynėjas pradėjo gyvenimą.Algio PADOROS nuotr.
Lietuvos tūkstantmečiui skirtas paminklas įamžino visų laikų Daugyvenės krašto kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą.
Ąžuolu įprasminta laisvės kovotojų tvirtybė ir pagarba jiems.
Į paminklo šventinimo iškilmes Rozalime susirinko daug vietos gyventojų ir kraštiečių iš visos Lietuvos. Iš dešinės: Vilniuje gyvenantys Daugyvenės krašto žmonės – paminklo iniciatorius prof. Vytautas Šernas, aktyvus jo talkininkas dr. Povilas Skrolis, žurnalistas Leonardas Aleksiejūnas.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra