Mina Kacew su sūnumi Romanu, 1925 m. Nuotrauka iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Šiemet minimas Lietuvoje gimusio prancūzų rašytojo Romain Gary 100-metis. Remdamasi Lietuvos centriniame valstybiniame archyve saugomais dokumentais, straipsnio autorė Elžbeta Šimelevičienė klajoja po rašytojo Romaino Gary gyvenimą ir bando įminti mįsles apie jo gimimo vietą, kilmę, tėvus ir kt.

Antrame ir trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Romain Gary gyveno Vilniuje, todėl nemažai informacijos apie jį ir jo šeimą galima rasti mūsų šalies archyvuose.

Lietuvos centriniame valstybės archyve buvo rasti ir peržiūrėti 1913–1940 m. dokumentai, susiję su Romainu Gary bei jo gimine. Dokumentuose rasta daug vertingos informacijos apie patį rašytoją, jo motiną, tėvą ir jo verslą, gyvenamąsias vietas bei kitus giminaičius, taip pat rastos rašytojo ir jo šeimos narių nuotraukos. Iki šiol apie šiuos dokumentus buvo mažai žinoma, jie nebuvo skelbti ir rodyti visuomenei.

Šiame straipsnyje pateikiama tik dalis visos Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomuose fonduose surinktos informacijos apie Romainą Gary ir jo šeimą. Remiantis archyviniais dokumentais pabandysime atkurti rašytojo bei jo tėvų: motinos Minos Kacevos ir tėvo Leibos Kacevo svarbiausius gyvenimo įvykius.

* * *

Tikras Romaino Gary vardas – Roman Kacev (Kacew). Archyve rasta Vilniaus apygardos rabinato vyriausiojo rabino 1925 m. rugsėjo 25 d. išduota ir 1925 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto archyvo Vilniuje bei Vilniaus miesto magistrato patvirtinta ištrauka iš Vilniaus miesto žydų bendruomenės metrikų knygos apie žydus, gimusius 1914 m. Joje nurodyta, kad 1914 m. gegužės 8 d., Vilniuje, Trakų antrosios gildijos pirklys Leiba (Lejba) Kacev (Kacew), Faivišo Davido (Fajwisza Dawida) sūnus ir Mina, Joselio dukra susilaukė sūnaus vardu Roman. (1)

Rašytojo tėvai susituokė 1912 m. rugpjūčio 28 dieną. Tai liudija vyriausiojo rabino išduotas dokumentas iš Vilniaus miesto žydų bendruomenės metrikų knygos. 1924 m. liepos 1 d. išduotame ir 1924 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto archyvo Vilniuje patvirtintame dokumente nurodyta, kad Leiba (Lejba) Kacev (Kacew), Vilniaus antrosios gildijos pirklio Faivišo Davido (Fajwisza Dawida) sūnus, 29 metų, nevedęs, susituokė su Mina Bregštein (Bregsztejn), Joselio dukra, išsiskyrusia Varšuvos miestelėne, mergautinė pavardė Ovčynska (Owczynska), 33 metų amžiaus. (2)

Vilniaus miesto seniūnijos archyviniame fonde rastos kelios Minos Kacevos (Kacev) asmens dokumentų bylos. Vienoje iš jų yra išlikęs retas ir unikalus dokumentas – Rusijos valdžios išduotas pasas, su kuriuo paso savininkė vyko į Rusiją. (3) Pasas išduotas Vilniaus miesto policijos nuovadoje 1913 m. sausio 7 dieną. Jame įrašyta, kad 33 metų žydė Kaceva Mina Joselevna yra Vilniaus antrosios gildijos pirklio sūnaus žmona. Puslapiuose, kur nurodoma gyvenamosios vietos registracija yra nemažai įrašų. Pirmas įrašas – 1915 m. birželio 6 d. registracija Vilniuje – Verkių dvare, antras įrašas, taip pat padarytas Vilniuje – 1915 m. rugpjūčio 1 d. paso savininkė įregistruota Sirotskaja g., Nr. 6a (dabar Subačiaus g., Nr. 8), šiuo adresu tuo metu gyveno rašytojo tėvo Leibos Kacevo šeima.

Roman Kacew, 1928 m. Nuotrauka iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Iš sunkiai įskaitomo antspaudo galima manyti, kad 1915 m. rugpjūčio 6 d. Mina Kaceva išsiregistravo iš šio namo ir ruošėsi vykti į Rusiją, kadangi kitas įrašas pase jau padarytas Maskvoje, 1915 m. rugsėjo 11 d. ji įregistruota Rusijos sostinėje. Pagal paso įrašus, galima atkurti visus Minos Kacevos kelionių po Maskvą ir jos apylinkes maršrutus. 1916–1919 m. ji keliavo po Maskvos guberniją, buvo registruota Bronicų (Бронницы) valsčiuje, po to Maskvos centre – Prečistenskajos (Пречистенская) ir Piatnickajos (Пятницкая) policijos nuovadų teritorijose, vėliau Maskvos valsčiaus Liubereckio (Люберецкий) rajono Malachovkos (Малаховка) kaime, po to –vėl Maskvos centre. 1917 m. gegužės 16 d. pase yra įdomus įrašas – ji įgijo batus garsėjančioje parduotuvių ir krautuvių gausa Stolešnikų (Столешников пер.) gatvelėje, name Nr. 9, F. Mader (Ф. Мадеръ) įmonėje.

Pagal 1903 m. Pasų statuto 10 ir 11 straipsnius į paso 10 punktą buvo įrašomi: žmona, jeigu gyvena „prie vyro“, kartu gyvenantis nepilnamečiai vyriškos lyties sūnūs arba globotiniai, netekėjusios dukros iki 21 metų amžiaus, kiti moteriškos lyties giminaičiai bei globojami asmenys.

Palyginus šį pasą su analogiškais tuo pačiu laikotarpiu išduotais pasais, kituose dokumentuose buvo rasti įrašai apie vaikus, nurodomi vaikų vardai, jų gimimo datos arba amžius.

Minos Kacevos pase, 10 punkte, jokių įrašų nėra, puslapiuose per visą plotą padaryti perbraukimai.

Išnagrinėjus paskutinį Minos Kacevos paso antspaudą rusų kalba, galima teigti, kad iš Rusijos ji išvyko 1919 m. kovo mėnesį. 1921 m. rugsėjo 21 d. įrašas jau padarytas lenkų kalba, rašytojo motina įregistruota Vilniuje, Didžiosios Pohulankos (W. Pohulanka) g., Nr. 16 name (dabar J. Basanavičiaus g., Nr. 18).

Minos Kacevos asmens bylose yra žinių, patvirtinančių, kad ji dažnai kreipėsi į valdžios įstaigas dėl asmens liudijimų, vidaus ir užsienio pasų išdavimo ar pakeitimo.

Prašymuose į valdžios institucijas bei asmens dokumentuose nurodyta, kad Mina Kaceva (Kacewa, Kacew) Joselio ir Gitlios iš Kovarskių (z Kowarskich) dukra gimė 1879 m. gruodžio 27 d., Švenčionyse, buvo žydų tautybės, Mozės tikėjimo, mokanti lenkų, žydų, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbas. Jos dokumentuose taip pat įrašytas vaikas – sūnus Romanas, gimęs 1914 m. gegužės 8 d. 1922 m. prašyme dėl asmens liudijimo išdavimo Mina pažymi, kad Vilniuje gyvena nuo 1919 m. Skiltyje „Atvykau iš Rusijos į Vilnių“ įrašyta „iš Rusijos“, tačiau žodis „Rusijos“ perbrauktas ir įrašyta „Kauno“. Kituose dokumentuose nurodyta, kad Mina 1919 m. atvyko iš Rusijos į Vilnių, Kaunas nepaminėtas. (4)

Prieš išvykstant į Prancūziją Romanas su motina gyveno Vilniuje, Didžiosios Pohulankos (W. Pohulanka) g., Nr. 16 namo 4 bute. Motina buvo „Madų salono savininkė“, „Moteriškų skrybėlaičių modeliuotoja“, „Pirklė“, turėjo moteriškų drabužių parduotuvę „Maison Nouvelle“. (5)

Mina Kacew, 1923 m.. Nuotrauka iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Įrašus apie Romano ir jo motinos įregistravimą šiuo adresu galima rasti Vilniaus miesto magistrato archyviniamefonde esančiose V. Pohulanka (W. Pohulanka) g. namo Nr. 16 1919–1926 m. namų knygose. (6) Pirmą kartą šiuo adresu Mina Kaceva ir jos sūnus Roman įregistruoti 1921 m. rugsėjo 21 d. Tokia pat registracijos data Vilniuje įrašyta ir Minai 1913 m. išduotame pase. Namų knygoje nurodyta, kad Mina gimė Kurske ir atvyko į Vilnių iš Varšuvos. Vėlesnėse įrašuose Minos gimimo vieta – Švenčionys. Kartu su Mina ir Romanu tame pačiame bute Nr. 4 buvo įregistruota Voiciechovič (Wojciechowicz) Anielia (Aniela), auklė, 33 metų amžiaus, atvykusi tuo pat metu iš Varšuvos.

Atliekant archyvinę dokumentų paiešką, atradome dar vieną įdomų faktą apie rašytojo motiną. Mina Kaceva turėjo dar vieną sūnų Juzefą, kuris buvo vyresnis už Romaną 12 metų ir mirė užsienyje dar jaunystėje. Jo tėvas buvo Minos pirmas vyras – Bregštein. Ši pavardė įrašyta Minos santuokos liudijime su Leiba Kacevu. Tokia pat pavarde buvo ir jos vyresnysis sūnus atvykęs į Vilnių 1922 m.

1922 m. kovo 13 d. Didžiosios Pohulankos (W. Pohulanka) g. Nr. 16 namo bute Nr. 4 įregistruotas Bregštein Juzef (Bregsztejn Józef), Arono ir Minos sūnus, gimęs 1902 m. balandžio 30 d., Varšuvoje, žydas, mokinys atvykęs iš užsienio. 1923 m. balandžio 18 d. jis išsiregistravo iš šio buto ir išvyko, tačiau kur išvyko – nenurodyta. (7)

1923 m. balandžio 30 d. Mina Kaceva kreipėsi į Vilniaus miesto komisarą su prašymu kuo greičiau išduoti jai užsienio pasą vykti pas sunkiai sergantį sūnų Juzefą (Józef) į Vokietiją, Vysbadeno (Wiesbaden) miestą. Apie sūnų jai pranešė brolis savo laiške, todėl ji prašanti „pono komisaro suteikti galimybę pamatyti sūnų prieš jo mirtį…“. Į Vokietiją Mina atvyko 1923 m. gegužės 20 d., išvyko 1923 m. birželio 1 d. (8) 1924 m. rugpjūčio 19 d. prašyme, adresuotame Vilniaus miesto komisaro įstaigai, ji prašė pakeisti anksčiau išduotą užsienio pasą vidaus pasu, kadangi „nedelsiant turi vykti į Gdanską pasiimti atgabentus mirusio sūnaus daiktus“. (9)

Po vyresniojo sūnaus netekties, 1925 m., susirgo Romanas. Mina Kaceva prašė Vilniaus miesto komisaro leidimo kartu su 10 metų sūnumi Romanu vykti į Italiją. Kelionės tikslas buvo sergančio sūnaus gydymas. 1925 m. vasario 2 d. ji gavo užsienio pasą, į kurį buvo įrašytas ir Romanas. Į Italiją jie vyko per Austriją ir Čekoslovakiją, jie taip pat apsilankė Prancūzijoje. (10)

1925 m. balandžio 28 d. Romanas su motina grįžo iš Italijos. Dieną vėliau V. Pohulanka (W. Pohulanka) g., Nr. 16-4 įregistruota Krejer Teklia (Tekla), 26 metų amžiaus, tarnaitė iš kaimo. Romanas su tarnaitėmis Anielia ir Teklia gyveno šiame bute iki 1925 m. gegužės 28 d. Kur išvyko Romanas ir Anielia, namų knygoje nenurodyta.

Mina Kaceva 1925 m. gegužės mėn. buvo dar kartą nuvykusi į Italiją, rugpjūtį – į Švenčionis. Vilniaus miesto valstybinės policijos I komisariato 1925 m. rugsėjo 8 d. raporte nurodyta, kad Mina Kaceva V. Pohulanka (W. Pohulanka) g., Nr. 16 name „negyvena du mėnesius, išvyko į Varšuvą ir niekas iš šio namo gyventojų jos tikslaus adreso nežino“. (11)

Varšuvoje Mina su sūnumi Romanu gyveno Poznanska (Poznańska) g. Nr. 22, nuomojo vieną kambarį pas Kovalskius. 1928 m. rugpjūčio 23 d. Mina Kaceva su sūnumi išvyko į Prancūziją ir įsikūrė Nicoje. (12)

* * *

Lejba Kacew, 1922 m. Nuotrauka iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Romaino tėvas – Leiba (Lejba, Leon, Leibas, Leib) Kacev (Kacew, Kacevas) gimė 1883 m. birželio 24 d. Vilniuje, Vilniaus miestelėno Faivušo (Fajwusz), Morducho-Šliomos (Szlomy) sūnaus ir Ryvkos-Zlatos (Rywka-Złata), Borucho-Fišelio (Borucha-Fiszela) dukters šeimoje. (13)

Kacevų šeima buvo priskirta prie Vilniaus pirklių sluoksnio. Tai liudija VyriausybėskomisaroVilniausmiestuiįstaigos archyviniame fonde rasta 1924 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto archyvo Vilniuje išduota knygos apie 1899 metų Vilniaus miesto gyventojus (pirklius) ištrauka. Dokumente įrašyti Faiviš (Fajwisz)-David (Dawid) Kacev (Kacew), Morducho-Šliomos (Szloma) sūnus, 47 metų amžiaus, jo žmona Ryva (Rywa), mirusi 1909 m. bei jų vaikai: sūnus Lejba, g. 1883 m., sūnus Jakub (Jakób), g. 1885 m., sūnus Boruch, g. 1888 m. bei dukros: Ita, 16 metų ir Berta, 12 metų. Pastabose pažymėta, kad Lejba Kacev 1913 m. vasario 16 d. buvo išbrauktas iš Vilniaus miesto pirklių sluoksnio ir priskirtas Trakų miesto pirkliams. Jo sesuo Ita buvo išbraukta iš pirklių sąrašo 1906 m. liepos 28 d., kadangi jai suteiktas gydytojo dantisto mokslinis laipsnis. (14)

Leibos Kacevo motinos vardas ir mergautinė pavardė dokumentuose dažnai įvairuoja. Vilniaus miesto magistrato archyviniamefonde esančioje J. Pilsudskio (dabar Algirdo) g. namo Nr. 6 1922–1926 m. namų knygoje, kur buvo įregistruotas Leiba Kacev, nurodomas vardas – Pesia. Greičiausiai tuose dokumentuose padaryta klaida, kadangi daugumoje jų įrašyta Ryva, Ryvka arba Ryva-Zlata. Mergautinė motinos pavardė tiksliai nėra žinoma. Dokumentuose ji įrašyta retai, kitur įvairuoja, nurodoma – Trabun arba Fišel (Fiszel), nors Fišel buvo antras jos tėvo vardas. Jaunesniojo Leibos brolio Jakubo dokumentuose nurodyti tėvų vardai – Faivuš ir Riva Trabun. (15)

Rašytojo tėvų santuoka nebuvo sėkminga. Nors jie buvo susituokę, ilgą laiką gyveno atskirai, tėvas – J. Pilsudskio (dabar Algirdo) g., name Nr. 6, motina su Romanu Didžiosios Pohulankos (W. Pohulanka) g., Nr. 16. 1926 m. archyviniuose dokumentuose yra įrašų apie tėvo „nesantuokinę žmoną“ – artistę Frydą Bojarską, su kuria rašytojo tėvas susituokė po skyrybų su motina, 1929 metų pabaigoje ir susilaukė dviejų vaikų: dukters Valentinos, g. 1925 m. ir sūnaus Povilo, g. 1926 m. (16)

Tėvo asmens dokumentuose sūnus Romanas pirmą kartą paminėtas 1922 m. birželio 7 d., Vilniaus miesto seniūnijoje gautame prašyme dėl asmens liudijimo Leibui Kacevui išdavimo. Skiltyje „Šeimyninė padėtis ir vaikai iki 14 metų“ įrašyta „Vedęs, vienas sūnus, Roman, 8 metų.“ (17)

Kacevų šeima vertėsi kailinių prekyba. Turėjo įmonę „F. Kacev ir sūnūs (F. Kacew i synowie)“, kuri veikė nuo 1873 m. Parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Niemiecka (dabar Vokiečių) g., Nr. 31 jie prekiavo kailiniais ir galvos apdangalais. 1915–1918 m. Faivišas (Faivušas) su sūnumi Leiba gyveno Rusijoje. Grįžę į Vilnių jie atgabeno didžiulį kiekį prekių: karakulių, muskusinių kabargų, triušių, oposumų, ūdrų, nutrijų, šeškų, miegapelių, šermuonėlių ir kitų gyvūnų kailių ir kailinių dirbinių. Prekės buvo vertinamos 207 800 zlotų. Vyriausias sūnus Leiba dažnai keliavo į užsienį verslo reikalais, lankėsi Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, JAV, Latvijoje, Estijoje. 1922 m. tėvas Faivišas Kacevas mirė, jo verslą perėmė sūnus Leiba. Vėliau įmonėje reikalai klostėsi ne itin sėkmingai, todėl 1925 m. įmonė „F. Kacev ir sūnūs“, kuriai vadovavo Leiba Kacev, buvo likviduota. Tais pačiais metais savo įmonę įsteigė Leibos jaunesnysis brolis Boruchas. Įmonė buvo pavadinta „Kacew Boruch“, ji veikė tose pačiose patalpose Niemiecka (Vokiečių) g. Nr. 31. Brolio verslo reikalai tai pat nebuvo sėkmingi. Įmonę slėgė skolos, kilo konfliktas su buvusio patalpų savininko paveldėtojais. Leiba bandė padėti broliui. Atstovavo jo įmonės interesams teismuose, nuo atvykusių teismo vykdytojų bandė net slėpti parduotuvėje buvusias prekes. 1930 m. neatsiskaitęs su kreditoriais, Leiba Kacev pabėgo į Varšuvą. (18)

Varšuvoje Leiba Kacev gyveno Šv. Jurgio (S-to Jerska) g. Nr. 11a-11 ir Trembacka (Trębacka) g. Nr. 10, turėjo kailių apdirbimo įmonę. (19)

Roman Kacew, 1938 m. Nuotrauka iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

1940 m. Leiba Kacevas su šeima grįžo į Vilnių. Vilniaus miesto savivaldybės archyviniamefonde, gyventojų surašymo 1941–1944 m. kartotekoje rasta 1940 m. balandžio 16 d. surašyta Leibo Kacevo, Faivušo sūnaus kortelė. Leiba atvyko į Vilnių iš Kauno, apsistojo Europos viešbutyje, Vokiečių g., Nr. 2. Kortelėje įrašyti jo vaikai: Povilas ir Valentina. Toje pačioje kartotekoje rasta atskira Povilo Kacevo registracijos kortelė. Kortelėje nurodytos trys gyvenamosios vietos Vilniuje: Subačiaus g., Nr. 7–7, Savičiaus g., Nr. 3–3 ir Valakampiai, Kompieliova (Kąpielowa) g., Nr. 2. Paskutiniu adresu Povilas įregistruotas 1940 m. rugpjūčio 6 d. (20)

Paskutiniai dokumentai apie Romano tėvo šeimą rasti tame pačiame Vilniaus miesto savivaldybės archyviniamefonde. Žydų piliečių, Vilniaus geto gyventojų, 1941–1944 m. sąraše įrašyti Šiaulių g., Nr. 3/5-10 gyventojai: Kacev (Kacew) Leib, g. 1893 m., tarnautojas; Kacev (Kacew) Frida, g. 1896 m.; Kacev (Kacew) Valentina (Walentina), g. 1926 m. ir Kacev (Kacew) Pavel (Paweł), g. 1926 m. (21) Duomenų apie jų likimą archyve nerasta.

* * *

Visa iki šiol pateikta informacija apie rašytojo gimimą ir gyvenimą Vilniuje 1921–1925 m. buvo rasta jo motinos ir tėvo asmens dokumentų bylose. Atliekant archyvinę Romano Kacevo dokumentų paiešką, Vilniaus miesto seniūnijos archyviniame fonde rasta rašytojo 1928–1939 m. asmens dokumentų byla dėl Lenkijos pilietybės atsisakymo. (22) Byloje yra vertingų žinių apie jo gyvenimą Varšuvoje ir Nicoje, dokumentai apie Prancūzijos pilietybės suteikimą ir Lenkijos pilietybės atsisakymą. Kai kurie dokumentai, kuriuos valdžios įstaigoms teikė pats rašytojas, yra jo surašyti ir pasirašyti.

1928 m. rugpjūčio 6 d. Romanas Kacevas, mokinys, gyvenantis „prie motinos“ pateikė Varšuvos miesto komisarui prašymą vykti į Prancūziją, Italiją, Vokietiją ir Šveicariją. Kelionės tikslas buvo gydymas ir mokslas. 1928 m. rugpjūčio 14 d. jis gavo užsienio pasą ir 1928 m. rugpjūčio 23 d. su motina išvyko į Prancūziją. Šią datą galima laikyti oficialia rašytojo ir jo motinos emigracijos į Prancūziją data.

Romanas Kacevas su motina atvyko į Nicą 1928 m. rugpjūčio pabaigoje, jie gyveno Šekspyro (Chaksspeare) g., Nr. 15. Nuo 1928 m. rugsėjo 1 d. motina įsidarbino pardavėja M. Treguer baldų įmonėje, 1928 m. spalio 1 d. Romanas pradėjo lankyti Nicos berniukų licėjų. 1929 m. liepos mėnesį, vasaros atostogų metu Romanas atvyko į Varšuvą pratęsti savo užsienio paso galiojimo. Varšuvos miesto komisaro įstaigai jis pateikė prašymą dėl paso pratęsimo, kartu su prašymu buvo pridėti keli dokumentai, kuriuose yra įdomių žinių apie rašytojo ir jo motinos gyvenimą Nicoje 1928–1929 m.

15-metis Roman savo paaiškinime Varšuvos miesto komisarui dėl savo atvykimo į Lenkijos sostinę rašė, kad „motina dirba, nes turi išlaikyti save ir mane, pati dėl darbo atvykti į Lenkiją negali. Aš atvykau į šalį paimti Varšuvoje likusius motinos daiktus, dabar grįžtu pas motiną į Prancūziją, prašau pratęsti užsienio paso galiojimą“. Kitame dokumente Mina Kaceva nurodo savo išvykimo į Prancūziją priežastį. Rašytojo motina rašė, kad „palikta savo vyro Leono Kacevo ir negalinti išsilaikyti iš jo mokamų alimentų – 250 zlotų per mėnesį buvo priversta išvykti uždarbiauti į užsienį. Ji įsidarbinusi baldų įmonėje, o nepilnametis sūnus Romanas lanko valstybinę mokyklą“. Dar vienas dokumentas – 1928 m. lapkričio 2 d. Varšuvos miesto policijos išduotas Minos Kacevos neturto liudijimo nuorašas. Dokumente nurodoma, kad ją išlaiko vyras, gyvenantis Vilniuje, Niemiecka (Vokiečių) g., Nr. 31, tačiau ji su vyro bendro ūkio neturi. Dokumentas išduotas Minos broliui Ovčynskiui Boruchui-Abramui pristatyti Lenkijos konsulatui Nicoje.

1929 m. spalio 21 d. Romanui buvo išduotas užsienio pasas, ir jis išvyko atgal į Nicą. Už paso atsiėmimą pasirašė Mina Kacev.

1935 m. Romanu Kacevu dėl tarnybos lenkų kariuomenėje domėjosi Karinis skyrius. Buvo nagrinėjami jo asmens dokumentai. Vilniaus miesto seniūnijos šauktinių sąrašo ištraukoje nurodyta, kad šauktinis Romanas Kacevas gyvena Paryžiuje, adresu – „14 rue Rollin Paris V“. Lenkijos Respublikos generalinio konsulato 1935 m. balandžio 11 d. raštu jis buvo įtrauktas į šauktinių sąrašą, tačiau atvykimo atlikti karinę tarnybą terminas buvo atidėtas.

1935 m. liepos 5 d. Pajūrio Alpių departamento Nicos gyventojui Romanui Kacevui natūralizacijos tvarka buvo suteikta Prancūzijos pilietybė.

1938 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto seniūnijoje gautas Lenkijos Respublikos konsulato Marselyje raštas su Romano Kacevo 1938 m. balandžio 1 d. prašymu atsisakyti Lenkijos pilietybės. Prie prašymo pridėti labai vertingi dokumentai: Romano Kacevo asmens žinios su nuotrauka ir Prancūzijos pilietybės suteikimo dekreto nuorašas.

Rašytojui įgijus Prancūzijos pilietybę, 1938 m. pabaigoje pradėtas dokumentų tvarkymas dėl Lenkijos pilietybės atėmimo. Pilietybės atėmimo procedūra vyko Vilniaus ir Varšuvos miestų seniūnijose, nes prieš išvykstant Romanas su motina šiuose miestuose gyveno. Buvo tikrinama, ar jis tikrai buvo šios šalies pilietis, kokie asmens dokumentai jam buvo išduoti prieš įgyjant kitos šalies pilietybę, taip pat buvo renkama informacija apie jo gyvenamąsias vietas bei apie šalyje likusį jo tėvą ir jo pilietybę. 1939 m. kovo mėnesį dėl sūnaus Romano pilietybės reikalų į Varšuvos miesto seniūniją buvo iškviestas Varšuvoje gyvenantis Leonas Kacevas. Pilietybės atėmimo procedūra vyko iki 1939 m. rugpjūčio 11 d., tokia data pažymėti paskutiniai Romano Kacevo byloje esantys dokumentai.

* * *

Remiantis Lietuvos centriniame valstybės archyve rastais dokumentais patvirtinti svarbūs Romaino Gary (Romano Kacevo) biografijos faktai – jo gimimo vieta, kilmė, gyvenimo Lietuvoje ir Lenkijoje laikotarpiai, emigracija į Prancūziją bei šios šalies pilietybės suteikimas. Archyviniuose šaltiniuose rasta, kad rašytojas gimė Vilniuje 1914 m. Kacevų Leibos ir Minos šeimoje, buvo žydų kilmės, Vilniuje gyveno 1921–1925 m., 1925–1928 m. gyveno Varšuvoje, 1928 m. išvyko su motina į Prancūziją, 1935 m. gavo šios šalies pilietybę.

Iki šiol nėra aišku, kur rašytojas buvo 1915–1921 m., ar jis galėjo keliauti kartu su motina po Rusiją. Motinos pase jis įrašytas nebuvo, tačiau yra tikimybė, kad galėjo būti įrašytas į tėvo pasą. Šis rašytojo gyvenimo laikotarpis iki šiol nėra ištirtas, nerasti jokie archyviniai dokumentai, patvirtinantys Romaino Gary gyvenamąją vietą XX amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje.

1Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. 53, ap. 24, b. 1049, l. 4.

2LCVA. F. 53, ap. 12, b. 5351, l. 13.

3LCVA. F. 53, ap. 12, b. 5351, l. 2–11.

4LCVA. F. 53, ap. 12, b. 5351, l. 12–12 a. p; b. 14261, l. 1–1 a. p. Kai kuriuose dokumentuose Mina Kaceva nurodo, kad yra lenkų tautybės.

5LCVA. F. 53, ap. 12, b. 5351, l. 12–12 a. p; b. 14261, l. 1–1 a. p.; ap. 7, b. 4608, l. 1, 17.

6LCVA. F. 64, ap. 6, b. 8107, l. 9 a. p.–10; b. 8108, l. 5 a. p. –6, 17 a. p.–19.

7LCVA. F. 64, ap. 6, b. 8107, l. 14 a. p.–15.

8LCVA. F. 53, ap. 7, b. 1796, l. 10, 6 a. p., 8.

9LCVA. F. 53, ap. 12, b. 5351, l. 15–15 a. p.

10LCVA. F. 53, ap. 7, b. 4608, l. 1, 2, 9 a. p.–13.

11LCVA. F. 64, ap. 6, b. 8108, l. 17 a. p.–19; F. 53, ap. 7, b. 4608, l. 23.

12LCVA. F. 53, ap. 24, b. 1049, l. 7 a. p., 19.

13LCVA. F. 53, ap. 10, b. 7960, l. 2.

14LCVA. F. 15, ap. 2, b. 1020, l. 118.

15LCVA. F. 64, ap. 6, b. 7763, l. 7 a. p.–9; F. 15, ap. 2, b. 1020, l. 119, 90 a. p.; F. 53, ap. 24, b. 1049, l. 32.

16Vilniaus miesto valstybinės policijos I komisariato 1926-06-23 raporte nurodyta, kad Fryda Bojarska yra Leibos Kacevo nesantuokinė žmona. LCVA. F. 53, ap. 8, b. 2323, l. 64 a. p., 92–96.

17LCVA. F. 53, ap. 10, b. 7960, l. 1–1 a. p.

18LCVA. F. 15, ap. 2, b. 1020, l. 111–113; F. 129, ap. 236c, b. 1860, l. 1, 5–6; ap. 245c, b. 335, l. 2 a. p.–3; F. 53, ap. 8, b. 2323, l. 53; F. 129, ap. 247c, b. 43, l. 7–8; ap. 236c, b. 2322, l. 10–11, 23.

19LCVA. F. 53, ap. 24, l. 33, 37–38.

20LCVA. F. R-643, ap. 6, b. 58366, b. 58369.

21LCVA. F. R-643, ap. 5, b. 156, l. 7–7 a. p.

22LCVA. F. 53, ap. 24, b. 1049, l. 1–51.

Bernardinai.lt