Pagrindinis puslapis Naujienos Roko Dovydėno skulptūrėlės „Sraigės“ ir diplomai iškeliaus į vienuolikos lietuvių kalbai nusipelniusių žmonių rankas

Roko Dovydėno skulptūrėlės „Sraigės“ ir diplomai iškeliaus į vienuolikos lietuvių kalbai nusipelniusių žmonių rankas

Roko Dovydėno skulptūrėlės „Sraigės“ ir diplomai iškeliaus į vienuolikos lietuvių kalbai nusipelniusių žmonių rankas

www.voruta.lt

Šiandien, vasario 28 d., Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje Kalbos komisija jau šeštą kartą įteiks apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Šiais metais dailininko Roko Dovydėno skulptūrėlės „Sraigės“ ir diplomai iškeliaus į vienuolikos lietuvių kalbai nusipelniusių žmonių rankas.

Net aštuoni iš jų – pirmojo daugiakalbio mechanikos žodyno „Mechanikos terminų žodynas“ autoriai, aukščiausius mokslo laipsnius įgiję technikos ir mechanikos inžinieriai, Kauno technologijos universiteto dėstytojai. Pernai metais dienos šviesą išvydęs mechanikos žodynas yra išsamus jų ilgamečio kruopštaus darbo vaisius. Žodyne pateikiama beveik 50 tūkst. lietuviškų terminų su jų atitikmenimis vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbomis.

Apdovanojimas už lietuvių kalbos puoselėjimą, tautinių mažumų kalbinį švietimą šiemet bus įteiktas Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos įkūrėjui ir buvusiam direktoriui Mišai Jakobui. Jo įkurta žydų mokykla buvo pirmoji iš tautinių mažumų mokyklų, kurioje moksleiviai mokėsi lietuviškai.

Dar dvi „Sraigės“ iškeliaus į Lietuvių kalbos draugijos narės, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorės bei organizatorės jurbarkiškės Aldonos Pauliukaitienės ir kultūros ir visuomenės veikėjo, leidėjo, poeto, „užkietėjusio“ dzūko Juozo Žitkausko namus.

Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.

Skulptūrėlės „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai šiemet bus įteikti už šiuos nuopelnus:

  • prof. habil. dr. Antanui Žiliukui, doc. dr. Antanui Juozas Bražiūnui, prof. dr. Alvydui Kondratui, doc. dr. Donatui Markšaičiui, prof. habil. dr. Vytautui Ostaševičiui, doc. dr. Albinui Palioniui, prof. dr. Rymantui Tadui Toločkai, prof. dr. Pranui Žiliukui – už „Mechanikos terminų žodyno“ sudarymą;
  • Juozui Žitkauskui – už gimtosios kalbos ir gimtosios tarmės puoselėjimą, aktyvią edukacinę ir šviečiamąją veiklą;
  • Aldonai Pauliukaitienei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, kalbos populiarinamąją veiklą, telkiančią ir vienijančią Jurbarko krašto žmones;
  • Mišai Jakobui – už lietuvių kalbos puoselėjimą, tautinių mažumų kalbinį švietimą.

Antanas Žiliukas – mechanikos inžinierius, Kauno technologijos universiteto Deformuojamų kūnų mechanikos katedros profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, Lietuvos mokslo tarybos narys. Antanas Žiliukas yra „Mechanikos terminų žodyno“ autorių grupės vadovas, 5 monografijų, 6 vadovėlių autorius, be to, yra paskelbęs per 200 mokslinių straipsnių įvairių šalių mokslo žurnaluose. Antanas Žiliukas yra Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys, prozos kūrinių ir poezijos rinkinių – „Saulė virš miško“, „Žalia spalva“, „Laikas būti žmogumi“ – autorius.

Antanas Juozas Bražiūnas – mechanikos inžinierius, technikos mokslų daktaras, docentas. Jis yra vienas iš „Mechanikos terminų žodyno“ bendraautorių, be to, monografijos ir 2 vadovėlių autorius, yra paskelbęs per 100 kitų mokslinių darbų.

Alvydas Kondratas – mechanikos inžinierius, technikos mokslų daktaras, profesorius, skaitantis paskaitas ne tik gimtąja, bet ir anglų, prancūzų, rusų kalbomis. Alvydas Kondratas yra vienas iš „Mechanikos terminų žodyno“ bendraautorių, 70 mokslinių publikacijų autorius.

Donatas Markšaitis – mechanikos inžinerijos mokslų daktaras, docentas, vienas iš „Mechanikos terminų žodyno“ bendraautorių. Su bendraautoriais yra parengęs ir paskelbęs per 100 mokslinių ir metodinių darbų, keliolika išradimų.

Vytautas Ostaševičius – mechanikos inžinierius, Kauno technologijos universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, narys ekspertas, prezidiumo narys, Technikos mokslų skyriaus pirmininkas, Švedijos karališkosios inžinerinių mokslų akademijos užsienio narys. Profesorius yra daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių, 45 išradimų ir patentų, 3 vadovėlių autorius, vienas iš „Mechanikos terminų žodyno“ bendraautorių.

Albinas Palionis – mechanikos inžinierius, technikos mokslų daktaras, docentas. Jis yra vienas iš „Mechanikos terminų žodyno“ bendraautorių, be to, yra paskelbęs 38 mokslinius straipsnius Lietuvos ir užsienio leidiniuose, parengęs 18 mokymo metodinių priemonių, iš jų – 3 vadovėlius.

Rymantas Tadas Toločka – mechanikos inžinierius, technikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos nusipelnęs biomechanikas, Lietuvos biomechanikų sąjungos viceprezidentas. Jis yra vienas iš „Mechanikos terminų žodyno“ bendraautorių, be to, 154 mokslinių straipsnių, 22 mokomųjų knygų autorius, vienas iš mechatronikos žinynų, mašinų ir mechanizmų mokslo terminologijos žodyno anglų kalba bendraautorių.

Pranas Žiliukas – mechanikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas. Jis yra vienas iš mokslo slėnių projektų kūrėjų, daugelio aukštojo mokslo sistemos teisės aktų rengėjas, Lietuvos bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas sistemos kūrėjas. Pranas Žiliukas yra vienas iš „Mechanikos terminų žodyno“ bendraautorių, taip pat 4 vadovėlių bedraautorius, kelių dešimčių Lietuvos ir užsienio ūkio subjektų užsakomųjų darbų, įvairių valstybinės svarbos projektų vadovas arba valdymo grupių narys, tarptautinių organizacijų SEFI, EAIE, ENAEE narys.

Juozas Žitkauskas yra kultūros ir visuomenės veikėjas, leidėjas, poetas, kuris, kaip pats yra ne kartą sakęs „daug dyrba dėl’ dzūkų ir dzūkiškos kultūros“. Įvairiuose Dzūkijos ir kitų regionų kultūros renginiuose jis visada pabrėžia gimtosios kalbos, dzūkų tarmės grožį ir skatina jas branginti ir puoselėti. 2016–2018 m., vykdydamas projektą „Integruotos literatūros pamokos Pietryčių Lietuvoje“, kartu su rašytojais lankė atokias Vilniaus, Širvintų, Šalčininkų, Švenčionių ir kitų rajonų mokyklas, skatino mokinius skaityti literatūrą, lavinti savo kalbą ir iškalbą. Į minėtas veiklas Juozas Žitkauskas įtraukia ir lietuvių kalbos tarmes tiriančius kalbininkus, propaguoja ir padeda pristatyti jų atliktus ar dirbamus darbus įvairių Lietuvos vietovių bendruomenėse. Dzūkijos regionui reikšmingas pastarųjų trejų metų jo darbas – „Dzūkų kalendorius“, kuriuo skatinama nepamiršti savo gimtosios tarmės ir kultūros.

Aldona Pauliukaitienė yra Lietuvių kalbos draugijos tarybos narė, buvusi ilgametė Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus, telkiančio įvairių profesijų atstovus, pirmininkė, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorė ir organizatorė. Vienas iš didžiausių jos inicijuotų renginių – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos minėjimas – tapo kasmetine tradicine Jurbarko rajono švente, į kurią įsitraukia daug švietimo ir kultūros įstaigų. Aldona Pauliukaitienė kartu su Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriumi kasmet organizuoja ir daug Lietuvių kalbos dienų renginių, aktyviai juose dalyvauja.

Miša Jakobas – Lietuvos pedagogas, buvęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius. Per visą savo pedagoginę veiklą jis nenuilstamai gynė, puoselėjo ir aukštino lietuvių kalbą. Mišą Jakobą galima vadinti tikru lietuvių kalbos patriotu. Jo įkurta žydų mokykla buvo pirmoji iš tautinių mažumų mokyklų, kurioje moksleiviai mokėsi lietuviškai. Per visus savo vadovavimo mokyklai metus laikėsi tvirtos nuostatos: „Mūsų unikalumas – pas mus nėra valstybinės lietuvių kalbos – pas mus lietuvių gimtoji kalba. Vaikai lietuvių kalbos mokosi kaip gimtosios, mums nedaromos jokios išimtys kaip kitų tautinių mažumų mokykloms.“ Mokiniams jis nuolat kartojo, kaip „svarbu ir garbinga kalbėti lietuviškai, gražiai lietuviškai“. Lietuvių kalbos puoselėjimą jis suvokia kaip savo – Lietuvos piliečio ir mokytojo – pareigą.

Naujienos iš interneto