Per beveik du šimtmečius Koplyčia labai nukentėjo nuo laiko, aplinkos ir drėgmės poveikio, vandalizmo. Daug kur nukritęs tinkas, eroduotas plytų mūras, vietomis jį vagoja gilūs plyšiai, trūksta puošybos elementų. Tragiškos būklės yra supuvę ir surūdiję pastato langai ir durys, dingusios arba sueižėjusios piliastrų ir karnizų čerpės. Užmūryta rytiniame fasade buvusi durų anga.

Ne vienerius metus truksiančių darbų metu bus remontuojama stogo konstrukcija, pats stogas perdengiamas keraminėmis čerpėmis. Bus restauruojamos sienos ir atkuriami trūkstami dekoro elementai. Koplyčia bus dažoma tyrimų metu nustatyta autentiška spalva. Įrengus nuogrindą ir lauko akmenų dangą ant jos bus eksponuojami dabar prie Koplyčios sustatyti seni antkapiniai paminklai. Galiausiai bus restauruojama terasa ir į ją vedantys laiptai, restauruojami ir pagal išlikusius gaminami nauji langų rėmai ir durys, nauja medinė baliustrada. Žemės judinimo darbų vietose bus atliekami ir archeologiniai tyrimai.

Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) šiemet skyrė 150 tūkst. litų iš Paveldotvarkos 2014 metų programos. Dar tiek pat skyrė Vilniaus m. savivaldybė. Koplyčios restauravimo projekto vadovė – architektė Marija Nemunienė.

Departamento direktorė Diana Varnaitė teigia, kad Koplyčios eksterjero restauravimas yra gera prieš keletą metų kapinėse vykdytų darbų tąsa: „Išvaizdus sakralus objektas neabejotinai prisidės prie senųjų Vilniaus kapinių istorinio pavidalo sugrąžinimo, o į jas užsukę vilniečiai ir miesto svečiai galės grožėtis juos supančia istorija, iš antkapinių paminklų pasimokyti apie ilgaamžės Lietuvos sostinės praeitį ir žinomus to laikotarpio vilniečius. Istorinių paminklų išsaugojimas prisideda ir prie prasmingų tradicijų atgaivinimo: kiekvienais metais Vėlinių dieną iškilminga procesija keliauja nuo Bernardinų bažnyčios iki Bernardinų kapinių, kur vyksta gedulinių Mišių liturgija. Santykis su apčiuopiamais gyvos atminties liudijimais stiprinį ryšį su praeitimi ir tradicija“ – pasakoja D. Varnaitė. „Nors kapinėse naujai beveik nebelaidojama, nuostabioje vietoje įsikūrusios ir Vilnios slėnio vaizdus atveriančios kapinės išlieka verta aplankyti vieta. Tam progą turėsime ir šį savaitgalį, lankydami artimųjų kapus. Užsukime į Bernardinų kapines, pasivaikščiokime, uždekime žvakutes ant labiausiai apleistų kapelių“, – kviečia Departamento vadovė.

Bernardinų kapinės įsteigtos 1810 metais, kai Vilniaus m. taryba Bernardinų vienuolynui čia paskyrė plotą kapinėms. Manoma, kad nors Koplyčia pastatyta 1825-1827 metais vienuolyno ir labdaringomis lėšomis, ji numatyta buvo jau įrengiant kapines. Ši klasicistinė Koplyčia dominuoja kapinių panoramoje ir dalija kapinių sienoje esantį kolumbariumą į dvi dalis. Per du šimtus metų Bernardinų kapinės tapo ypatinga Vilniaus vieta: jos yra pakankamai nedidelės, todėl čia palaidota sąlyginai daug žmonių, iš kurių – daug to meto šviesuolių. Tarp jų gausu universiteto profesorių, mokslininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų: dailininkai K. ir B. Ruseckai, A. ir V. Slendzinskiai, mokslininkai L. Borovskis, Z. Nemčevskis ir kiti.

Kontaktinis asmuo:
Bronislava Raupėnienė
brone@heritage.lt

P.Bartkaus nuotr.