Rengiamasi S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 80-mečiui
Autorius: Voruta Data: 2013-01-30 , 16:46 Spausdinti
Šiais metais liepos mėnesį minėsime S. Dariaus ir S. Girėno legendinio skrydžio 80-metį. Šia proga Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome vyks didžiulė aviacijos šventė.
2013-ieji LR Seimo nutarimu paskelbti S. Dariaus ir S. Girėno metais. Lietuvos Vyriausybė didvyriams pagerbti ir legendiniam skrydžiui atminti parengė programą. Renginiai vyks visoje Lietuvoje. Į juos atvyks apie 50 Pasaulio lietuvių bendruomenių kraštų pirmininkų. Žinoma, atvyks ir daugiau lietuvių, gyvenančių užsienio šalyse.
Antradienį, 2013 m. sausio 29 d., Kauno miesto mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko priėmė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkę Danguolę Navickienę ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovę Lietuvoje Vidą Bandis. Pasitarimo metu buvo kalbėta apie svečių apgyvendinimą, ekskursijas, transportą, tuo metu vyksiančius renginius. Viešnios domėjosi, kada, kur ir kokie renginiai, skirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti, vyks Lietuvoje ir konkrečiai Kaune.
„Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus mielai sutiksime Kaune. Stengsimės atsižvelgti į visus jūsų pageidavimus“, – sakė V. Vasilenko.
Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome liepos 15-16 dienomis vyks aviacijos šventė. Liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena, todėl ta proga Kaune susitiks lietuviai, gyvenantys svetur.
Renginiai vyks ir Lenkijoje, Soldine. Lietuvos atstovai šiame renginyje, kuris vyksta „Lituanicos“ sudužimo ir didvyrių žuvimo vietoje, dalyvauja kasmet. Vicemeras V. Vasilenko išklausė viešnių pageidavimus. Jie bus sukonkretinti tuomet, kai bus gautos žinios iš Pasaulio lietuvių bendruomenių kraštų pirmininkų.
Trumpai apie S. Dariaus ir S. Girėno skrydį
Prieš 80 metų, t. y. 1933 m. liepos 15 dieną, legendiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas iš Beneto oro uosto Niujorke per Atlanto vandenyną išskrido į Lietuvą. Tai buvo naujos trasos išbandymas ir žygdarbis.
Pasaulinėje aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad lietuviai lakūnai su lėktuvu „Lituanica“ nenusileidę ore išbuvo 37 valandas 11 minučių. Iki katastrofos vietos nuskrido 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje.
Lakūnai turėjo nusileisti Kaune, Aleksote, dabartiniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Čia jų laukė minios žmonių. Deja, lakūnai Kauno nepasiekė. Telikus tokiam mažam atstumui Lenkijos teritorijoje „Lituanica“ patyrė avariją. S. Darius ir S. Girėnas žuvo. Tikslios katastrofos aplinkybės iki šiol nėra žinomos.
Šis skrydis – vienas tiksliausių aviacijos istorijoje. Be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų, blogomis oro sąlygomis S. Darius ir S. Girėnas skrido tiksliau negu lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu.
Danutė Marcinkevičienė, Kauno m. savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė
Komentarai
Naujienos
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
~ Istorija, Lietuva, Sausio 13-oji
2021-01-13, 10:52
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
~ Istorija, Lietuva - Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-11, 16:02
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
~ Katalikų (arki)vyskupai, Lietuva, Religija, Rusijos okupacija
2021-01-11, 10:20
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
~ Istorija, Kultūra, Rusijos okupacija
2021-01-10, 15:55
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
~ Istorija, Katalikų kunigai, Kultūra
2021-01-10, 08:04