Rengiamasi S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 80-mečiui

Autorius: Voruta Data: 2013-01-30 , 16:46 Spausdinti

Šiais metais liepos mėnesį minėsime S. Dariaus ir S. Girėno legendinio skrydžio 80-metį. Šia proga Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome vyks didžiulė aviacijos šventė.

2013-ieji LR Seimo nutarimu paskelbti S. Dariaus ir S. Girėno metais. Lietuvos Vyriausybė didvyriams pagerbti ir legendiniam skrydžiui atminti parengė programą. Renginiai vyks visoje Lietuvoje. Į juos atvyks apie 50 Pasaulio lietuvių bendruomenių kraštų pirmininkų. Žinoma, atvyks ir daugiau lietuvių, gyvenančių užsienio šalyse.

Antradienį, 2013 m. sausio 29 d., Kauno miesto mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko priėmė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkę Danguolę Navickienę ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovę Lietuvoje Vidą Bandis. Pasitarimo metu buvo kalbėta apie svečių apgyvendinimą, ekskursijas, transportą, tuo metu vyksiančius renginius. Viešnios domėjosi, kada, kur ir kokie renginiai, skirti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti, vyks Lietuvoje ir konkrečiai Kaune.

„Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus mielai sutiksime Kaune. Stengsimės atsižvelgti į visus jūsų pageidavimus“, – sakė V. Vasilenko.

Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome liepos 15-16 dienomis vyks aviacijos šventė. Liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena, todėl ta proga Kaune susitiks lietuviai, gyvenantys svetur.

Renginiai vyks ir Lenkijoje, Soldine. Lietuvos atstovai šiame renginyje, kuris vyksta „Lituanicos“ sudužimo ir didvyrių žuvimo vietoje, dalyvauja kasmet. Vicemeras V. Vasilenko išklausė viešnių pageidavimus. Jie bus sukonkretinti tuomet, kai bus gautos žinios iš Pasaulio lietuvių bendruomenių kraštų pirmininkų.

Trumpai apie S. Dariaus ir S. Girėno skrydį

Prieš 80 metų, t. y. 1933 m. liepos 15 dieną, legendiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas iš Beneto oro uosto Niujorke per Atlanto vandenyną išskrido į Lietuvą. Tai buvo naujos trasos išbandymas ir žygdarbis.

Pasaulinėje aviacijos istorijoje S. Dariaus ir S. Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad lietuviai lakūnai su lėktuvu „Lituanica“ nenusileidę ore išbuvo 37 valandas 11 minučių. Iki katastrofos vietos nuskrido 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje.

Lakūnai turėjo nusileisti Kaune, Aleksote, dabartiniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Čia jų laukė minios žmonių. Deja, lakūnai Kauno nepasiekė. Telikus tokiam mažam atstumui Lenkijos teritorijoje „Lituanica“ patyrė avariją. S. Darius ir S. Girėnas žuvo. Tikslios katastrofos aplinkybės iki šiol nėra žinomos.

Šis skrydis – vienas tiksliausių aviacijos istorijoje. Be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų, blogomis oro sąlygomis S. Darius ir S. Girėnas skrido tiksliau negu lakūnai, aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu.

Danutė Marcinkevičienė, Kauno m. savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė 

Istorija 2013 - S.Dariaus ir S.Girėno metai, 80-osios skrydžio per Atlantą ir žūties metinės, Aviacija, Danguolė Navickienė, Kaunas, S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 80-metis, Stasys Girėnas, Steponas Darius, Vytautas Vasilenko