Reikšmingiausios 2003 metų Mažosios Lietuvos sukaktys

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvių tautinis atgimimas XIX-XX amžių sandūroje rėmėsi Mažojoje Lietuvoje per kelis šimtmečius autochtonų išlaikyta, jos šviesuolių išpuoselėta lietuvių kalba, joje spausdinamomis lietuviškomis knygomis. Kažin, ar be čia iškilusių M. Mažvydo, J. Bretkūno, K. Donelaičio Didžiojoje Lietuvoje būtume sulaukę S. Daukanto ir M. Valančiaus, Maironio? O be jų visų – kažin ar būtume dvasiškai pasiruošę 1918 m. Lietuvos, kaip tautinės valstybės, atkūrimui? Taigi, Mažajai Lietuvai reikšmingos datos yra svarbios ir atmintinos visai šių dienių lietuvių tautai.

2003 m. sausio 15 dieną minėjome Klaipėdos sukilimo 80-ties metų sukaktį. Be šio sukilimo neturėtume nei Kuršių nerijos, nei Klaipėdos uosto.

Sausio 28 d. sukako 590 metų Vytauto pareiškimui dėl Rytprūsių teritorijos: „Prūsai taip pat yra mano protėvių žemė, ir aš jų reikalausiu iki pat Osos, nes ji yra mano tėvų palikimas“. Taip buvo pasakyta Vokiečių ordino maršalui Michaeliui Kiuchenmeisteriui fon Šternbergui, atvykusiam į Salyno derybas derėtis dėl belaisvių, paimtų per Žalgirio mūšį.

Vasario 11 d. minėjome kalbininko, Vydūno talkininko, J. Bretkūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojo Viktoro Falkenhano gimimo šimtmetį (su juo man teko ir asmeniškai bendrauti).

Vasario 20 d. suėjo 50 metų nuo gyvenimiškosios filosofijos praktiko, chorvedžio ir dramaturgo Vydūno mirties Detmolde (Vakarų Vokietijoje). Beje, kovo 22 d. sueina 135 metai nuo jo gimimo Jonaičiuose, Šilutės apskrityje.

Kovo mėn. pabaigoje sukanka 120 metų „Aušrai“ – pirmajam Didžiosios Lietuvos lietuviams skirtam spausdintam lietuviškam laikraščiui. Carinio lietuviškos spaudos draudimo laikmečiu 1883-1886 m., talkinant mažlietuviams, jis iš pradžių ėjo Ragainėje, po to – Tilžėje.

Balandžio mėn. reikėtų prisiminti Liubavos mūšio 740 metų sukaktį. 1263 m. pavasarį (manoma, kad balandžio mėn.) Didžiojo prūsų sukilimo (1260-1274) prieš kryžiuočius vadas Herkus Mantas su didele kariuomene pasiekęs Kulmą, sudegino jos pilį, o grįždamas, pusiaukelėje į Karaliaučių, susikovė su jį pasivijusia kryžiuočių kariuomene. Pasak kryžiuočių metraštininko Petro Duisburgiečio, Vokiečių ordinas tuomet patyrė net didesnius nuostolius, negu garsiajame Durbės (1260 m.) mūšyje.

Beje, 1938 m. (nežinau tikslios datos) Klaipėdos prekybos institute įsisteigė lietuvių studentų tautininkų korporacija “Herkus Montė”, kuri pasišventė vykdyti Mažosios Lietuvos atlietuvinimo darbą. Taigi, šiai tautininkų korporacijai šiemet sukanka 65 metai.

Gegužės mėn. galėtume paminėti pirmosios spausdintos Tilžės lietuvių klebono Danielio Kleino (1609-1666) parašytos lietuvių kalbos gramatikos 350 m. sukaktį. J.Roisnerio spaustuvei Karaliaučiuje D. Kleinas gramatikos rankraštį įteikė dar 1652 m. lapkričio mėn., tačiau tas nesiskubino jos spausdinti. Po dviejų peržiūrėtų korektūrų Roisneriui teko perlieti kai kurias raides. Darbas, atrodo, turėjo būti baigtas iki Karaliaučiaus universiteto mokslo metų pabaigos, išeitų, kad gramatika pasirodė, greičiausia, gegužį.

Gegužės 21 d. minėsime 440 metų pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Ragainės klebono Martyno Mažvydo (~1510-1563) mirties sukaktį. Ragainėje, ten kur jis klebonavo, didelių pastangų dėka pavyko 1998 m. atidengti atminimo lentą.

Birželio 30 d. sukaks 250 metų, kai Narkyčiuose gimė tautosakininkas, Valtarkiemio kunigas, Kristijono Donelaičio kūrybinio palikimo perėmėjas, Liudviko Gedimino Rėzos talkininkas Jonas Jordanas.

Liepos 1 d. kviečiame tautiškai nusiteikusius lietuvius pasveikinti Karaliaučiaus miesto lietuvių kleboną Anuprą Gauronską su jo65-mečiu (gimė 1938 07 01 Purviuose, Šiaulių apskr.). A.Gauronskas Karaliaučiaus krašte atlieka didžiulį lietuvių bendruomenės dvasinio ir tautinio švietimo darbą.

Prieš 765 metus, 1238 m. vasarą, gal būt, liepos mėnesį, Kryžiuočių ordinas pirmą kartą išsirengė į karą prieš varmius ir notangus. Aistmarėmis atplaukę prie pakrantėje stovinčios prūsų Honedos pilies, kryžiuočiai su išdaviko pagalba ją užėmė ir kitais metais pasistatė savo – Balgos – pilį, puolimo prieš Mažąją Lietuvą placdarmą.

Rugpjūčio 7 d. minėsime 145-jį draudžiamosios lietuviškos spaudos spausdintojo ir platintojo, Tilžės akto signataro ir Vyriausiojo Mažosios Lietuvos išlaisvinimo komiteto vado Martyno Jankaus gimtadienį (gimė 1858 08 07 Bitėnų kaime, prie Rambyno).

Rugpjūčio 13 d. sueis 115 metų nuo senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojo, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus ir rektoriaus (1934-1937) Jurgio Gerulio gimtadienio (gimė Vilniškių seniūnijos Jogaudų kaime).

Rugpjūčio 27 d. sueitų 110 metų (mr. 1956) tilžiškiui teisininkui, Tilžės akto signatarui, Lietuvos diplomatui, pirmajam po Klaipėdos sukilimo Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkui, paskutiniajam jo gubernatoriui VLIK“o nariui Viktorui Gailiui.

Rugpjūčio pabaigoje prieš 730 metų prie Narkyčių (lietuvių ir prūsų genčių žemių paribyje) tragiškai žuvo Didžiojo prūsų sukilimo prieš Kryžiuočių ordino jungą (1260-1274) vyriausiasis vadas, didžiavyris notangas Herkus Mantas. 1994 m. prosovietinė Karaliaučiaus srities administracija nugriovė 1993 m. jam pastatytą antkapinį paminklą – sukapotą pagonišką žaltį ir paminklinę lentą su keturkalbiu užrašu (prūsų, lietuvių, vokiečių ir rusų kalbomis).

Rugsėjį prieš 730 metų prie Brandenburgo (rus. Ušakovo), Aistmarių pakrantėje kryžiuočiams į nelaisvę pateko vienas iš Didžiojo prūsų sukilimo vadovų ir nužudytas Karaliaučiuje varmių genties vadas Glapas.
Prieš 280 metų, t. y. 1723 m., greičiausiai rugsėjo mėn., Karaliaučiaus universitete ėmė veikti dar 1718 m. įsteigtas lietuvių kalbos seminaras, skirtas Teologijos fakulteto studentams, turėjusiems dirbti evangelikų liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje.

1243 m. spalio 9 d. popiežius Inocentas IV paskelbė Vokiečių ordino talkai Kryžiaus žygį, nes kryžiuočiai kitaip negalėjo įveikti prūsų priešinimosi Mažojoje Lietuvoje – 760 metų Mažosios Lietuvos gyventojų genocidui!

Spalio 30 d. sueis 15 metų nuo Erdmono Simonaičio, Tilžės lietuvių klubo pirmininko, Prūsų Lietuvos tautinės tarybos ir Klaipėdos sukilimo iniciatoriaus „gimtadienio (gimė 1888 10 30 Spečiuos, Tilžės apskr.).

Prieš 340 metų (gal spalį, o gal lapkritį) Vartankiemyje gimė talentingas lietuvių poetas Merkelis Švoba, daugelio lietuviškų giesmių autorius.

1918 m. lapkričio 16 d., prieš 85 metus, Tilžėje E. Simonaičio, J. Vanagaičio, M. Jankaus ir E. Jagomasto pastangomis buvo išrinkta Prūsų Lietuvos tautinė taryba, neužilgo pervadinta į Mažosios Lietuvos Tautinę Tarybą.

Lapkričio 30 d. sukanka 85 metai Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos paskelbtam Tilžės aktui apie būtinybę įjungti Mažąją Lietuvą į atkuriamą Lietuvos valstybę.

Minėdami lietuvių tautai svarbias Mažosios Lietuvos sukaktis, prisimindami jos iškilias asmenybes, ne tik patvirtinsime jos buvimą, bet sustiprinsime savo pačių patriotizmą.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra