Reikšmingas NATO partnerystės pavyzdys: Vokietijos investicijos į karinę infrastruktūrą Lietuvoje

Autorius: Data: 2021-07-22 , 14:27 Spausdinti

Reikšmingas NATO partnerystės pavyzdys: Vokietijos investicijos į karinę infrastruktūrą Lietuvoje

Alfredo Pliadžio KAM nuotr.

www.voruta.lt

Praėjusią savaitę Pabradėje prasidėjo Vokietijos kariuomenės Lietuvoje organizuojamos pratybos „Schneller Degen“ (liet. Greitas kardas), kurių metu pirmą kartą Lietuvoje realiai dislokuotas divizijos štabas su jai pavaldžių brigadų štabais hibridinėms ir aukšto intensyvumo grėsmėms atremti.

Pratybų metu kariai treniruojasi kuo greičiau perdislokuoti štabus ir vadovavimo elementus į NATO priešakinį regioną, siekiant stiprinti sąjungininkų tarpusavio sąveiką ir gebėjimą veikti kartu jungtinėse gynybos operacijose. Liepos 21 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys dalyvavo pratybų svečių dienoje.

 

Pasak ministro A. Anušausko, šiame kontekste ypač svarbus Vokietijos įsitraukimas į NATO ir mūsų šalies gynybos stiprinimą bei ilgalaikį požiūrį, kurį ir rodo ir Vokietijos investicijos į mūsų karinę infrastruktūrą, skirtą Lietuvos ir sąjungininkų kariams.

 

„Vokietija, kaip NATO gynybos garantas, lieka ilgam – tai rodo ne tik besitreniruojančių Vokietijos karių skaičius Lietuvoje, lyderystė Rukloje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, bet ir investicijos į karinę plėtrą“, – teigia krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

 

Į infrastruktūros stiprinimą Lietuvoje Vokietija investuoja nuo 2018 m., po to, kai regiono saugumui iškilus grėsmei, 2017 m. buvo dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Per šį laikotarpį Vokietijos gynybos ministerijos dalinai arba pilnai buvo finansuoti ir įgyvendinti tokie projektai, kaip karių gerbūvio ir laisvalaikio zona, laikinojo apgyvendinimo infrastruktūra, medicininis punktas, laikinos logistinės aikštelės plėtra Rukloje, amunicijos aikštelė Pabradėje, skirta parama taikinių kėliklių įsigijimui.

 

„Lietuvoje Vokietija ir priimančioji šalis kartu vykdo tai, kas yra NATO solidarumo pagrindas – Aljanso gynybą. Tuo misija Lietuvoje skiriasi nuo visų kitų mūsų Bundesvero operacijų užsienyje. Tai reiškia, kad mūsų kariai čia, Lietuvoje, galiausiai gina mūsų pačių laisvę ir demokratiją. Todėl investuodama į Lietuvos karinę infrastruktūrą Vokietija atliepia ir savo, o taip pat ir Lietuvos bei viso aljanso interesą. Mūsų šūkis: mes kuriame saugumą. Kartu. Kaip NATO“, – tvirtina Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonn.

 

Vienas didžiausių numatomų iki 2023 m. įgyvendinti projektų – apie 40 mln. eurų investicijos Rukloje dislokuotos kovinės grupės reikmėms – technikai ir įrangai, remontui ir sandėliavimui skirta infrastruktūra. Bus įkurtas naujas apsaugos postas, administracinis pastatas, įvairios paskirties sandėliai, remonto dirbtuvės ir kita.

 

„Šiai dienai Vokietija į karinės infrastruktūros plėtrą Lietuvoje jau yra investavusi tikrai nemažą sumą. Tačiau tai yra nuolatinis procesas ir investicijos tęsis. Vokietijos ilgalaikį požiūrį į krašto gynybos stiprinimą rodo ir dar pavasarį ratifikuotas Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo, kuris taip pat siunčia tvirto bendradarbiavimo ir atgrasymo žinutes“, – sako A. Anušauskas.

 

Šių metų birželio mėnesį Vokietijos gynybos ministerija patvirtino, kad kartu su Lietuvos kariuomene bus investuojama į bendrą infrastruktūrą Rukloje. 2022 m. prasidės kareivinių, multifunkcinio centro, valgyklos, mokymo patalpų, sporto aikštynų ir kitos infrastuktūros projektavimo darbai. Tam Vokietija pažadėjo skirti apie 150 mln. eurų.

A.Pliadžio KAM nuotr.

Kariuomenė Lietuva , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra