Reikalavimas švęsti tai, ko nebuvo
Autorius: Voruta Data: 2012-09-05 , 16:51 Spausdinti

Algimantas ZOLUBAS, Vilnius
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2012 07 04 pareiškimu pakartotinai kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininkę, Ministrą pirmininką, Istorijos instituto direktorių, Seimo narius, žiniasklaidą dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo. Taryba priekaištauja, kad ignoruojama istorija, kad neįvardijama ir nešvenčiama Lietuvos vardo paminėjimo konkreti data, o pareiškimo pabaiga jau kategoriška: Mes klausiame ir visą laiką klausime – kas daroma, kad Lietuvos gimimo data būtų įvardinta ir švenčiama?!
Kadangi pareiškimą rašė vilniečiams žinoma visuomeninė organizacija, po pareiškimu išvardinamos tarybos narių pavardės, kai kurios žiniasklaidos priemonės, nepasigilinę į pareiškimo turinį, jį paviešino, o pradžioje minimos institucijos, prisidėję prie tūkstantmečio burbulo pūtimo, tikriausiai, ir norėdamos, neturės ką atsakyti.
Iš tikrųjų, minint Šv. Brunono Kverfurtiečio, kuris krikštijo kunigaikštį ar karalių Netimerą, mirtį 1009 metais, Kvedlinburgo metraštyje ir buvo užsiminta apie Lietuvą. Ši užuomina ir laikoma seniausiu rašytiniu Lietuvos vardo paminėjimu. Tai, be abejo, suteikia romantišką atspalvį Kvedlinburgo – Lietuvai priešiškos šalies – metraščiui, tačiau toje kronikoje nieko nekalbama nei apie Lietuvos valstybės susikūrimą, nei apie vardo tautai suteikimą.
Lietuvos tapimo karalyste, nepriklausoma respublika datos žinomos, tačiau lietuvių tautos gimimas yra istorijos gelmių slėpinys, siekiąs tūkstantmečius. Todėl reikalavimas įvardinti ir švęsti Lietuvos gimimo datą, laikytinas visiško nesusivokimo išdava. Lietuvių tauta buvo iki jos paminėjimo istoriniuose šaltiniuose, ją buvus liudija išlikusi seniausia turtinga kalba, kultūra, tradicijos. Kita vertus, Lietuvos valstybingumo užuomazgų, ką liudija Netimero krikštas, būta, tačiau jų raidą atskleisti net regimoj ateity neįmanoma.
Nesusipratimu laikytinas milijonus litų kainavęs, priešiškos šalies kronikose paminėto Lietuvos vardo minėjimas. Juk Lietuvos vardo paminėjimas tėra pasekmė krikšto akto paminėjimo, t. y. tautos krikšto ar evangelizacijos pradžios. Tai ir reikėjo minėti, žinoma, ne valstybiniu lygmeniu. Tačiau kažkas aptiko būdą valstybiniu lygiu pompastiškais renginiais pinigėlius milijonais plauti. Dėl to, kad buvo švaistomos lėšos mūsų priešų rašytoms kronikoms pagerbti, o ne tautos krikštą, krikšto arba tautos evangelizacijos pradžią paminėti, verta piktintis. Negalima sutikti ir dėl akcento „krikštas“ nukėlimo ant „vardo paminėjimas“, nes pastarasis nėra nei koks oficialus tautos ir jos valstybės pripažinimo aktas, nei dabar, nei ateityje minėtina šventė.
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-19, 09:52
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
~ Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-13, 21:16
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Sausio 13-oji
2021-01-13, 17:22
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
~ Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-12, 11:05
-
Napaleonas Kitkauskas: "Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą"
~ Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-07, 16:48