Autorius: Voruta Data: 2012-07-10 , 15:45 Spausdinti

Petras IVANOVAS, Zarasai

2012 m. birželio 30 d. Salako miestelyje įvyko smagi miestelio šventė. Jos svarbiausias akcentas buvo ir naujos knygos „Salako kraštas“ pristatymas, kurią dar kvepiančią spaustuvės dažais atvežė „Versmės“ leidyklos darbuotojai.

Neatsitiktiniai per knygos pristatymą puvo prisimintas šio krašto švietėjas Antanas Poderys. Šis žmogus siejamas su šio krašto ryškiais pokyčiais. Antanas Poderys 1906 m. buvo paskirtas Salako mokyklos vedėju.

Gimė šis salakiečių gerbiamas žmogus Marijampolės apskrityje. 1881 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją ir buvo išsiųstas mokytojauti į Lenkiją. Carinės valdžios vietininkai tikėjosi, kad jis nutautės. Tačiau taip neįvyko. Dirbo Lenkijoje daugiau kaip du dešimtmečius. Tačiau nepamiršo savo gimtosios kalbos. Aktyviai bendradarbiavo „Aušroje“, kurį leido Jonas Basanavičius. Jo straipsniai, žinutės, korespondencijos buvo spausdinami leidiniuose „Varpas“, „Skardas“, „Vilniaus aidas”, „Lietuvos žinios”. Atostogaudamas tėviškėje Antanas susitikdavo su daktaru Vincu Kudirka, kitais žinomas to meto šviesuoliais. Tai davė jam daug dvasinės stiprybės, stiprino tautinę savimonę.

Po lietuviškos spaudos atgavimo Antanas sugrįžta į Lietuvą. Tampa Salako mokyklos vedėju. Salake tuomet vaikai visų dalykų buvo mokomi rusų kalba. A. Poderys jaunuosius salakiečius pradėjo mokyti kai kurių dalykų lietuviškai. Jis padėjo tėvams ir vaikams apsispręsti, mylėti ir puoselėti savo gimtąją kalbą. Mokytojas ir įsteigė Salako krašte pirmą lietuvišką mokyklą. Tėvams jis duodavo lietuviškos spaudos, vaikai ėmė mokytis iš lietuviškų elementorių. Tada gerokai padidėjo vaikų skaičius mokykloje. Kaimo šviesulys ypač pagyvino Salako valsčiaus kultūrinį gyvenimą. Salake vyko vieši vakarai. 1910 m. Salake šio krašto žmonės pastatė lietuvišką spektaklį „Genovaitė“. Žiūrovus dramos mylėtojai kvietė į spektaklius „Amerika pirtyje“. A. Poderys Salako mokykloje dirbo 26 metus. O iš viso pedagoginiam darbui jis paskyrė net 54 metus. Mirė kaimo šviesuolis 1941 m. rudenį, palaidotas Salako kapinėse. Jau ketverius metus seniūnijoje veikia šio krašto švietėjo Antano Poderio fondas. Dabar vadovauja jam Salako seniūnas Renius Kisielius. Šio švietėjo dukra Gražina Poderytė paaukojo Fondui Salake priklausančius pastatus. Jame numatoma įrengti Antano Poderio muziejų ir Salako mokyklos raidos istorinę ekspoziciją. Jau remontuojamas pastatas. Šalia numatoma pasodinti parką.

Unikaliu Salako kraštu, jo istorija, gamta, žmonėmis Vilniaus pedagoginis universitetas (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) domėjosi jau senokai, buvo mintis apie nuostabų šį kraštą išleisti knygą. 2007 m. vasarą universiteto mokslininkai, studentai surengė čia didelę ekspediciją. Per ją ir buvo surinkta neįkainojamos medžiagos apie šį nuostabų kraštą.

2010 m. Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius Algirdas Gaižutis ir Antano Poderio paramos fondo pirmininkas, Salako seniūnas Renius Kisielius pasirašė knygos leidybos jungtinės veiklos sutartį. Vėliau knygos leidybos darbo ėmėsi „Versmės“ leidykla. Šio leidinio vyriausiąja redaktore tapo Vida Girininkienė. Ji redagavo šios leidyklos išleistas valsčių monografijas.

Per knygos pristatymą V. Girininkienė prisiminė sudėtingą šios knygos rašymą. Juk daugelis atvykusių žmonių nedaug žinojo apie šį kraštą. Pažintis su salakiete kraštotyrininke Jadvyga Vida Žilinskiene buvo stebuklinga. Surasti tokios enciklopedinės atminties senolę buvo tikras stebuklas. V. Girininkienė tada pasakė, kad penkiasdešimt procentų knygos sėkmės jau garantuota. Daug padėjo seniūnas R. Kisielius, klebonas Kęstutis Palepšys, žinomas salakiečių kraštietis Algirdas Vapšys, kiti šio krašto žmonės.

Knygoje „Salako kraštas“ yra 22 straipsniai, trečdalis jų yra moksliniai. Knygos straipsniuose atsispindi krašto gamta, praeitis.

Garsi yra Salako bažnyčia. Jos statyba idėja priklauso klebonui Antanui Kryžanauskui. 1905 m. jis parašė Telšių vyskupystei raštą, kuriame prašė išreikalauti iš carinės administracijos leidimą statyti Salake bažnyčią. Buvo pateiktas architekto Ignatijaus Morgulco projektas ir sąmata – 49 736,91 rublio. Sudėtingai vyko lėšų rinkimas bažnyčiai. Bažnyčios originalumą demonstruoja retai bažnyčios naudojama statybinė medžiaga – akmenys. Akmenis vežė valstiečiai iš šio krašto laukų. Tvirtinamoji medžiaga buvo kalkių ir kiaušinių mišinys. Kiaušinius pateikė irgi parapijos valstiečiai. Kalbama, kad bažnyčios statybai reikėjo milijonų kiaušinių. 1911 m. bažnyčios statyba buvo baigta. Tada ir buvo įkelti varpai ir tų metų rugpjūčio 14 dieną buvo pradėtos laikyti pamaldos. Sudėtinga statyba atskleidė klebono Antano Kryžanausko organizacinius sugebėjimus, parapijiečių siekį turėti savo maldos namus. Bažnyčioje įmūryta atminimo lenta, joje parašyta: „Viešpatie, lai būna amžina garbė tiems, kurie nesigailėjo dėl tavęs įdėti tiek darbo, net į kietus akmenis ją statant, ir nesigaili nuoširdumo ją išlaikant.“ Karai niekojo bažnyčią, tačiau kaskart ji pakildavo naujam gyvenimui. Apie įdomią Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią, jo istoriją straipsnį parašė istorikai Povilas Spurgevičius ir Vida Girininkienė. Bažnyčiai, jos įtakai šio karšto žmonėms straipsniuose gvildena Povilas Spurgevičius straipsnyje „Salako senosios bažnyčios ir vienuolynas“, o Libertas Klimka supažindina su Salako krašto bažnyčių varpais. Šis autorius taip pat supažindina skaitytojus su tradicinių kalendorinių papročius, kuriuos dar mano šio krašto žmonės. Šie didelės vertės kultūros paveldo objektai šiame krašte sukaupę įdomiausius technologijos, meno ir istorijos aspektus.

Istorikas Martynas Maniušis savo straipsniuose gvildena Salako valsčiaus savivaldos raidą 1919-1940 m. ir taip pat tarpukario Lietuvos Salako valsčiaus švietimą.

Knygoje surandame įdomų straipsnį apie Salako mokyklą, kurį parašė Rimantas Bikulčius ir Nijolė Bikulčienė. Turiningi ir įdomūs straipsniai apie šio krašto žmones. Knygoje pasakojama apie garsius Salako muzikantus, mokytoją Jadvygą Vidą Žilinskienę. Ji, jau atšventusi aštuoniasdešimt penkerių metų jubiliejų, žvali, darbšti ir išradinga. Per savo gyvenimo metus Jadvyga Vida surinko gausią jūros gėrybių kolekciją. Vėliau mokytojai ją padėjo rinkti jos mokiniai, kurie keliavo po įvairius pasaulio kraštus Ir niekada nepamiršdavo atvežti dovanų mokytojai. Dabar Salake veikia asmeninė mokytojos J. V. Žilinskienės kolekcija, kuri čia vadinama Jūrų muziejumi. Prieš keletą metų ši jūrų augalijos ir gyvūnijos kolekcija perkelta į Gražutės regioninio parko direkcijos patalpas Salake. Daugelį dešimtmečių p. Jadvygos Vidos kolekcija glaudėsi jos namuose, kur pabuvo dešimtys tūkstančių žmonių iš Lietuvos ir užsienio valstybių.

Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros profesorius Audrius Dubietis kalbėjo apie sidabrinių debesų stebėjimą Salake, Lietuvoje ir pasaulyje.

Lietuvos edukologijos universiteto Visuotinės istorijos katedros lektorius Tomas Baranauskas supažindina su lietuvių ir sėlių žemių paribiu nuo XIII ir iki pirmojo Salako paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Tai įvyko 1496 m. Knygoje pažymima, kad Salako bažnyčia pirmą kartą minima 1496 m. kovo 18 d., kai Mikalojus Petkevičius Vilniaus vyskupo Alberto Taboro akivaizdoje Salako bažnyčiai padovanojo 3 valstiečius – „Jaczko Viliasowicz, Milus Kurouicz et Michno Vilnouicz“. Tai buvo pirmasis Salako paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose.

Antano Poderio fondas stengiasi įamžinti šį kraštą ir tai daro sėkmingai. 2009 m. jo dėka Salake atidengtas paminklinis akmuo, skirtas Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečiui. Fondo dėka pasirodė ir ši knyga „Salako kraštas“. Tai duoklė Salakui, darbštiems, tauriems šio krašto žmonėms. Renginyje buvo paminėta, kad šios knygos autoriai ir leidėjai ties tuo nesustos. Ateityje numatoma šią knygą papildyti turininga medžiaga ir išleisti „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Salakas“. Tai bus tikras žodinis paminklas unikaliam kraštui – Salakui.

Autoriaus nuotr.

Nuotraukose:

1. Knygos „Salako kraštas“ viršelis

2. Ženklo „Už nuopelnus Salako kraštui“ savininkė J. V. Žilinskienė su naująja knyga

3. Apie knygos „Salako kraštas“ kūrėjų darbą pasakoja jos vyriausioji redaktorė V. Girininkienė

4. Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros prof. A Dubietis kalbėjo apie sidabrinių debesų stebėjimą Salake, Lietuvoje ir pasaulyje

5. Antano Poderio fondo vadovas, Salako seniūnas R. Kisielius pasakoja apie šaunų žodinį paminklą Salakui

6. Apie Salako krašto tyrimą pasakoja istorikas M. Maniušis

7. Knygos pristatymo dalyviai

Uncategorized Algirdas Gaižutis, Antanas Poderys, Audrius Dubietis, Gražina Poderytė, Jadvyga Vida Žilinskienė, Kęstutis Palepšys, Knyga „Salako kraštas“, Martynas Maniušis, Petras Ivanovas, Renius Kisielius, Salakas, Salako miestelio šventė, Vida Girininkienė