Ramunė Sakalauskaitė. Maskva R. Tuminą vadina teatro dievu

Autorius: Data: 2013-03-03, 12:00 Spausdinti

Atrodytų, kad apie Aleksandrą Puškiną žinome viską, tačiau tik Lietuvos režisieriui Rimui Tuminui pavyko išgliaudyti šį eilėmis parašytą romaną, – taip teigia Maskvos Jevgenijaus Vachtangovo teatre „Eugenijaus Onegino“ premjerą išvydę žiūrovai.

Neribotos fantazijos žmogus, koks yra R. Tuminas, pasitelkęs humorą, įtaigiai pavaizdavo septynias dienas vykusią kelionę iš Peterburgo į Maskvą. Jo spektaklyje biliardo lazda galima daužyti biliardo rutulį, bet ji gali būti ir lazda pasiramstyti ar meškere. Toks kūrėjas, kurį drąsiai galima vadinti sielų inžinieriumi, sugeba išdavystės sceną perteikti panaudodamas akordeoną ir pirštinę.

R. Tumino vadovaujami aktoriai vaidina darniai, lyg šveicariškas laikrodis. Tarsi įtempto bendro kolektyvinio žaidimo dalyviai, jie estafetę perduoda vienas kitam. Oneginas, kurį spektaklyje vaidina du aktoriai, jam rašytą meilės sklidiną Tatjanos laišką skaito kaip paprastą SMS žinutę. Tatjanos ir jos vyro vestuvės vaizduojamos sūpynėmis, kurios tarsi pakylėja dieviškumo link.

Lemtingomis akimirkomis scenoje sujuda veidrodis. Tai scenografo Adomo Jacovskio sprendimas. Laiku, tiksliai ir jaučiant spektaklio pulsą skamba kompozitoriaus Fausto Latėno parinkta ir pritaikyta muzika – Piotro Čaikovskio, Dmitrijaus Šostakovičiaus kūriniai, cerkvės chorai, rusiški romansai ir prancūziškos dainos.

Iš „nurašytų“ teatrų sąrašo naujam gyvenimui prikėlęs Jevgenijaus Vachtangovo teatrą, R. Tuminas galėjo sau leisti sulaužyti kelių dešimtmečių tradiciją į teatrą priimti tik Ščiukino mokyklos aktorius. Pagrindiniam Tatjanos vaidmeniui jis pakvietė Valstybinės teatro akademijos absolventę Vilmą Kutavičiūtę. Lietuvos režisieriaus ketinimas spektaklį pavadinti ne „Eugenijumi Oneginu“, o „Tatjana“ taip pat paaiškina jo interpretaciją.

Pasak R. Tumino, Tatjana pasirinko tikrąsias vertybes. Plevėsa Oneginas spektaklyje, nubaustas: Tatjana išteka už vyro, kuriam bus ištikima visą amžių. Anksčiau knygas ir laukinį sodą mylėjusi mergina, atsisveikindama su Oneginu, kurį vis dar myli, kalba kaip karalienė. Gyvenimo skausmą ir sunkumą atskleidžia Tatjanos šokis su meška. Du žmonės, galėję būti kartu, pasuka savais keliais. Prisiekusi vyrui ištikimybę, šokdama su meška ji parodo, kad visi gyvename po meškos letena ir privalome paklusti likimui, kad ir koks žiaurus jis būtų.

Po siūlą, nuotrupą dėliodamas charakterius, R. Tuminas išaudžia spalvingą žmonių likimų audinį. Apie galėjusius būti kartu, tačiau prasilenkusius žmonių likimus. Apie atvirą laišką, kuris tampa Tatjanos nuosprendžiu pačiai sau. Apie viskuo persisotinusį, iš gyvenimo visko reikalaujantį ir niekam nieko neduodantį Eugenijų Oneginą, kurių pilna kasdieniame gyvenime.

R. Tuminas, Maskvoje vadinamas teatro dievu, turėjo ketinimų lietuviškoje scenoje statyti „Lituaniką“. Tačiau turbūt Nacionalinio dramos teatro scena keliems genijams per maža. Turbūt  ne be reikalo sakoma, kad savoje žemėje pranašu nebūsi.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Kultūra , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra