Ramūnas Aušrotas. Karas dėl Trakų istorinio nacionalinio parko tęsis Seime

Autorius: Data: 2021-12-07 , 14:41 Spausdinti

Ramūnas Aušrotas. Karas dėl Trakų istorinio nacionalinio parko tęsis Seime

 

Ramūnas Aušrotas, Trakų r., www.voruta.lt

 

Niekam ne paslaptis, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas yra didžiausias kliuvinys Trakus valdantiems liberalams, neleidžiantis jiems mieste tvarkytis taip, kaip jie nori.

Kol Lietuvos liberalų sąjūdis (LLS) nebuvo nacionalinėje valdžioje, svertų pakeisti Trakuose susiklosčiusią pato situaciją jie neturėjo galimybės. Bet po 2020 m. nacionalinių rinkimų situacija pasikeitė. Jie yra valdančiojoje koalicijoje, jų atstovai  (Simonas Kairys ir Simonas Gentvilas) valdo Kultūros ir Aplinkos apsaugos ministerijas.

Būtent šios dviejų Simonų valdomos ministerijos spalio viduryje susitarė Trakų istorinį nacionalinį parką įtraukti į bendrą saugomų teritorijų tinklą ir perduoti jo pavaldumą iš Kultūros ministerijos Aplinkos ministerijai.

O jau lapkričio 18 d. LR Seime buvo užregistruotas Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūlomi tam reikalingi įstatymo pakeitimai.
Įstatymo projektas bus pateiktas Seime šiandien, jį pristatys buvusi Trakų merė E. Rudelienė. Jei bus jam pritarta pateikimo stadijoje, jis bus svarstomas Seimo komitetuose pavasario sesijoje.

Projektu numatoma istorinių nacionalinių parkų priežiūros ir apsaugos organizavimą perduoti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos. Šios funkcijos vykdymą minėtoji biudžetinė įstaiga perimtų iš istorinių nacionalinių parkų direkcijų.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra pavaldi Aplinkos ministerijai. Pagal projektą, ši ministerija perims istorinio nacionalinio parko savininko teises ir pareigas iš Kultūros ministerijos.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos taip pat tvarkytų saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą, dalyvautų nagrinėjant ir derinant atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

Iki šiol šią funkciją atliko TINP direkcija, vadovaujama G. Abaravičiaus. Priėmus siūlomus pakeitimus būtent ši agentūra „užsakinės muziką“ rengiant TINP teritorijos planavimo dokumentus, su šia agentūra Trakų savivaldybė turės derinti savo teritorijų planavimo dokumentus.

Atkreiptinas dėmesys, kad projektą parengė ne Aplinkos ministerijos klerkai, bet pats ministras –  liberalas Simonas Gentvilas. t.y. pasiūlymas yra ne administracinės, o politinės valios išriška. Idėja keisti istorinių nacionalinių parkų pavaldumą ateina ne iš valstybinio strateginio planavimo dokumentų – tiek Nacionaliniame pažangos plane, tiek kituose, jo įgyvendinimui skirtuose dokumentuose reikalavimo keisti TINP pavaldumą nėra.

Aiškinamajame įstatymo projekte net neslepiama, kad jo tikslas –  išspręsti Trakų istorinio nacionalinio parko problemą. Projekto reikalingumas motyvuojamas siekiu įgyvendinti aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, o taip pat  siekiu geriau užtikrinti gamtos apsaugą. Tačiau sistemiškai skaitant LR Vyriausybės programą, dėliojasi kiek kitoks vaizdas.

Noras peržiūrėti saugomų teritorijų sistemos valdymą, susijęs visai ne su siekiu „padaryti jį efektyvesnį, labiau atitinkančiu gamtos ir vietos bendruomenių poreikį“, ar noru leisti „prie gamtosaugos prisidėti visiems“, bet su verslo ir politiniais interesais.

Neatsitiktinai LR Vyriausybės programoje siūloma iš naujo nustatyti valstybės institucijų (tarp jų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) tikslus, kad jos „užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų“ (133.1. p) bei inicijuoti, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos – savivaldai  (157.4. p.). Be to ketinama miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms patikėjimo teise. Prieš tai ją apmokęstinus (kas visai neseniai ir buvo padaryta).

Šie pasiūlymai ateina iš Lietuvos liberalų sąjūdžio 2020 m. Seimo rinkimų programos, kurioje deklaruojamas siekis užtikrinti paveldosauginių reikalavimų ir verslo interesų pusiausvyrą bei įrašyta idėja perduoti konservacinės paskirties žemę institucijoms pagal kompetenciją: kultūros paveldo objektus – savivaldybėms, gamtos paveldo objektų teritorijas – šių objektų steigėjams.

Kaip mes kalbame apie Trakų istorinį nacionalinį parką, mes turime suvokti, kad pagal savo specifiką jis skiriasi nuo kitų nacionalinių parkų. Nors kiekvienas nacionalinis parkas yra kompleksas, apimantis tiek gamtinius, tiek kultūrinius, tiek rekreacinius išteklius, TINP dominuojančią išteklių dalį sudaro kultūriniai, o ne gamtiniai ištekliai. Kalbant paprastai, istorinių objektų čia daugiau negu saugotinų medžių.

Ir tai ne šiaip sau saugoma teritorija, kurioje yra kultūros paveldo objektų, bet, pagal 2020 m. birželio 4 d. priimto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano apibrėžtį, kultūros paveldo vietovė (teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų), kuriai taikomas specifinis teisinis režimas.

Būtent todėl Saugomų teritorijų įstatyme istoriniai nacionaliniai parkai ir buvo išskirti iš kitų saugomų teritorijų, ir pagal pavaldumą priskirti Kultūros ministerijai. Šią nuostatą liberalų teikiamu projektu ir siekiama pakeisti.

Naujai patvirtintame LR  Bendrajame plane, kultūros paveldas traktuojamas ne tik kaip kraštovaizdžio naudojimo ir apsaugos, bet kaip integrali kompleksinio LR teritorijos planavimo dalis. Ši vietovė pagal LR Bendrojo plano sprendinius yra valstybės istorijai reikšmingo archeologinio ir architektūrinio paveldo  arealas ir į įeina į Nacionalinio reikšmingumo paveldo arealų zoną, kuriai galioja kultūros paveldo apsaugos teritoriniai prioritetai.

Siekiant tinkamo susidariusios situacijos sprendimo, siūlytina ne susidoroti su TINP ir jos direktoriumi keičiant institucijos pavaldumą, bet įgyvendinti LR Bendrojo plano rekomendaciją suformuoti skirtingo reikšmingumo ir statuso kultūros paveldo apsaugos principus, o esamus teisės aktus papildyti dalimis, skirtomis stambių kompleksų ir vietovių apsaugai.

Taip pat įgyvendinti 2015 m. spalio 2 d. LR Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintame Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plane pateiktą rekomendaciją patikslinti kultūrinių rezervatų (rezervatų–muziejų), istorinių nacionalinių parkų steigimo kriterijų aprašą, kad jo nuostatos leistų pagrįsti istorinių valstybinių parkų plėtrą, aiškiau diferencijuotų konservacinės apsaugos prioriteto (kultūrinių rezervatų, draustinių) ir kompleksinių saugomų teritorijų (istorinių valstybinių parkų) steigimo kriterijus, numatytų jų valdymo ir veiklos modelius.

 

Gamtosauga Kultūra Parkai , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra